© Eurofootball.lt
Tekstas netaisytas.
Šiame laiške, kuris skirtas FC "Vilniaus" klubui, yra išdėstyta mūsų, ištikimiausių FC Vilniaus sirgalių požiūris, į tai, kas vyksta klube. Mes, „Vilniaus“ sirgaliai, buvome, esame ir būsime su klubu visada, tačiau manome, kad turime teisę išreikšti savo poziciją į tai, kas vyksta mūsų palaikomame klube.
Mums yra visiškai nesuprantama mūsų klubo vadovybės politika, kuri nedaro garbės visam FC Vilniaus klubui. Norime pasakyti, kad mes esame lietuviai ir mūsų visų tikslas turėtų būti bendras – Lietuvos futbolo lygio kėlimas, tačiau susidaro įspūdis, kad tai rūpi visiems, išskyrus FC Vilniaus vadovybę.
Mes puikiai suprantame, kad šiais laikais, stiprėjant A lygai ir jai tampant vis profesionalesnei, klubas išsiversti be legionierių tiesiog negali. Ir tai nėra blogai, nes savo gretose legionierių turi beveik visi A lygos klubai. Tačiau mums yra nesuprantama tai, kodėl FC Vilnius tapo savotiška Brazilijos ambasada? FC Vilniaus sirgaliams yra nesuprantama daugybė, mažų mažiausiai keistų, klubo vadovybės sprendimų. Ne paslaptis yra tai, kad FC Vilnius vos ne masiškai importuoja legionierius iš Brazilijos, todėl šis klubas daugeliui futbolo aistruolių tapo nebe sostinės vardą turinčiu klubu, o elementaria Brazilijos ambasada Lietuvoje. Mes nejaučiame jokios rasinės neapykantos ar kažko panašaus šiems legionieriams, tačiau esame pasipiktinę tuo, kad šis klubas visiškai nulietuvėjo. Mes suprastume, jeigu tokie pirkiniai pasiteisintų ir FC Vilniaus komanda rodytų gerus rezultatus. Tada tokie žingsniai būtų suprantami ir pateisinami. Tačiau jau trečius metus į „Vilnių“ dideliais kiekiais yra vežami brazilai, kurie visiškai nepateisina visų mūsų vilčių. Mums tai yra nesuprantama. Prisiminkime 2005 metų sezoną... FC Vilniuje buvo regis 6 brazilai, kurie visiškai nieko neparodė, o komanda atrodė tragiškai. Iš tų brazilų beliko Gleytonas Barbosa, kuris buvo perkeltas į antrą komandą ir galiausiai būdamas 24 metų neturi jokio kontrakto, o yra garsus tik savo draugyste su Beata iš grupės Funky. Komanda tuomet rėmėsi tik keliais legionieriais ir sugebėjo iškovoti garbingą – penktąją vietą. Taip pat prisiminkime, kad tuomet tik priešpaskutiniame ture praradome galimybę kovoti dėl medalių. Tada komandos branduolys buvo jauni Lietuvos futbolininkai. Praeitame sezone Brazilijos piliečių kiekis mūsų klube išaugo milžiniškai, o rezultatas – pakeisti kelis kartus treneriai ir pasiekta, švelniai tariant neaukšta – 7 vieta. Maža to, kad mes atsidūrėme tokioje žemoje vietoje, turėjome atsisveikinti su vienu geriausiu A lygos vartininku M.Kijewsky ir gynėju A. Mrowec. Ant suoliuko vis daugiau laiko turėjo praleidinėti mūsų lietuviai futbolininkai. Ir blogiausia yra tai, kad jie sėdo ant suoliuko ne dėl to, kad būtų prasti žaidėjai, o dėl to, kad komandos vadovybė tikėjo, kad per kažkurias rungtynes ateis laikas ir brazilai atsiskleis. Ir kur mus nuvedė tokia komandos formavimo politika? Negana to, turint dviejų metų skaudžią patirtį, klubas toliau vykdo sunkiai suvokiamą politiką: toliau dideliais kiekiais vežami brazilai ir parduodami lietuviai. Viena skaudesnių tarpsezonio netekčių – Mindaugo Pankos pardavimas Vėtros klubui. Mindaugas, nors ir jaunas, tačiau turintis didelį potencialą žaidėjas, yra parduodamas kitai Vilniaus komandai, nes anot klubo „turim daug tokios pat pozicijos žaidėjų“. Klubas teigia, kad yra geresnių už M. Panką klube, bet kuris tos pozicijos žaidėjas yra įmušęs tiek, kiek įmušė Panka? Likę Lietuviai žaidėjai toliau yra „pūdomi“ ant suoliuko ir nurašomi. Ir dėl ko? Verslo? Asmeninių simpatijų? Atsakykite mums, ko? Rezultatų nėra, o per gerbiamą klubo vadovybę klubas praradinėja dvasią ir veidą. Argi patys nepastebite, kokia atmosfera vyrauja klube? Kaip Jūs ją apibūdintumėte? Galima sakyti, kad jos visai nėra. Ar ant tiek sužlugdyti žaidėjai gali rodyti gerus rezultatus? Pagaliau, kaip jiems bendrauti, kai didžioji dalis jų komandos draugų yra atvykėliai iš Brazilijos. Patys lietuviai šiame klube tampa savotiški legionieriai, kuriems jau sunku rasti lietuviškai bendraujančių komandos narių. Ar tai jums atrodo normalu?
Mes norime, kad klube vyrautų gera atmosfera, kad FC Vilnius būtų Lietuvos, o ne Brazilijos klubas. Mes norime šanso mūsų žaidėjams, o taip pat ir Lietuviškam futbolui. Trumpai tariant, mes norėtume, kad komanda taptų labiau lietuviškesnė ir propaguotų lietuvišką futbolą. Mes norime, kad futbolas FC Vilniaus klube, būtų ne pilka komercija, o futbolas su savo veidu ir charakteriu.
Šis laiškas yra mūsų visiško nusivylimo išdava. Mes tiesiog norime parodyti, kad mums rūpi šis futbolo klubas ir taip norime parodyti savo požiūrį į šiuo metu esamą tvarką. Ateityje imsimės ir kitų protesto formų, jei klubas ir toliau vykdys daugeliui nesuprantamą savo politiką. Tikimės, kad bent kažkiek bus atsižvelgta į mūsų pageidavimus. Mes mylim šitą klubą, mylim jo spalvas ir norime, kad jis, kaip ir žadėjo kurtų savo tradiciją. Tik manome, kad ši tradicija neturėtų būti braziliška. Tik visiškas nusivylimas klubo vadovybės politika ir begalinė meilė klubui mus skatina taip elgtis.
Pagarbiai,
FC Vilniaus ištikimiausi sirgaliai,
FCV Sector
