Kauno rajono FA: permainos, neapibrėžtumas ir komanda, kuri remiasi vienybe

2026-04-19 08:45 © lff.lt

Kauno rajono FA šį sezoną pasitiko gerokai pasikeitusi. Dar pernai komanda rungtyniavo po „Hegelmann“ sparnu, tačiau tarpsezoniu neteko ir pavadinimo, ir ilgametės kapitonės Mildos Liužinaitės, karjerą tęsiančios „Žalgiryje“. Ji buvo viena ryškiausių ekipos lyderių tiek aikštėje, tiek už jos ribų, todėl natūralu, kad permainos komandai tapo rimtu išbandymu.

Kapitonės raištis šiemet patikėtas Agnei Žėglevičiūtei, o Kauno rajono atstovės šį sezoną pradėjo keturiais taškais per pirmąsias ketverias rungtynes ir kol kas laikosi turnyro lentelės viduryje.

Tarpsezonis komandai buvo vienas sudėtingiausių per pastaruosius metus – netekta ne tik lyderės, bet ir stabilumo. Neaiškumų netrūko praktiškai visose srityse, o pasiruošimas sezonui vyko fragmentiškai. Komandos viduje buvo suprantama, kad permainos neišvengiamos, tačiau jų mastas vis tiek pareikalavo prisitaikymo.

„Taip, komanda neteko Mildos. Ne paslaptis, jog ji buvo ne tik kapitonė, bet ir lyderė, žmogus, į kurį visos galėdavo kreiptis bet kuriuo klausimu. Žinojome, kad ji svarsto tokį sprendimą, todėl stengėmės ją palaikyti ir lauksime, kol nuspręs grįžti. Visas tarpsezonis buvo gan įtemptas – nežinojome, kas bus treneris, ar apskritai galėsime žaisti A lygoje, neturėjome kur treniruotis. Visi šie dalykai prisidėjo prie ne visai sėkmingo mūsų starto“, – atvirai kalbėjo naujoji kapitonė.

Nepaisant permainų, komandos viduje išliko tai, kas Kauno rajono FA lydėjo jau ne vieną sezoną – tarpusavio ryšys ir bendras supratimas. Didžioji dalis futbolininkių kartu žaidžia ne vienerius metus, o jaunosios žaidėjos jau spėjo tapti visaverte branduolio dalimi.

„Didžioji dalis mūsų pažįstamos jau daugelį metų: yra tvirtas branduolys – senbuvės, o mūsų „mažosios“ jau užaugo ir taip pat tapo neatsiejama to branduolio dalimi. Dėl to mums nebereikia klausti viena kitos, kaip sekasi – tiesiog jaučiame nuotaikas, iš žvilgsnio galime suprasti, kuriai diena gera, o kurią reikia palinksminti. Puikiai pažįstame viena kitos stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl komunikacija vyksta sklandžiai – tiek žodine, tiek neverbaline kalba. Iš esmės, mūsų stiprybė – paprastumas: mes žaidžiame ir bendraujame kaip draugės, o ne kaip surinktas pavienių žaidėjų kolektyvas“, – pasakojo A. Žėglevičiūtė.

Šį artimą ryšį dar labiau sustiprina ir bendras komandos požiūris į futbolą. Dauguma žaidėjų derina treniruotes su darbu ar studijomis, todėl kiekviena treniruotė reikalauja papildomos motyvacijos ir atsidavimo.

„Manau, mūsų komandos išskirtinumas – atsidavimas. Dauguma mūsų dirba, studijuoja ar mokosi, tad į treniruotes dažnai ateiname jau pavargusios, tačiau vis tiek norime žaisti ir tobulėti. Futbolas mums yra daugiau nei tik žaidimas – tai savotiška terapija, aistra, komandinis ryšys ir nuolatinis siekis būti geresnėmis“, – ypatingą ryšį atskleidė kapitonė.

Pasiruošimas sezonui vyko neįprastomis sąlygomis – ilgą laiką komanda neturėjo aikštės, todėl pagrindinis pasirengimas persikėlė į rungtynių ritmą. Savaitės dienomis buvo dirbama fizinio pasirengimo klausimais, o savaitgaliais – žaidžiama LMFA Žiemos taurės varžybose. Rimtesnis pasiruošimas prasidėjo tik artėjant čempionato startui, todėl pirmosios rungtynės tapo savotišku įsibėgėjimu. Nepaisant nuostolių, komandos branduolys išliko, o sudėtį papildė kelios legionierės.

„Pagrindinis branduolys išliko. Žinoma, turime praradimų – jau minėjote Mildą, be to, Kamilė Vaičulaitytė patyrė traumą. Visgi, šiemet turime ir legionierių – Victoria, Kuku, Luzmilą – kurios puikiai įsiliejo į mūsų kolektyvą ir, neabejotinai, sustiprino mūsų gretas. Tad manau, kad turime viską, ko reikia, kad išliktume konkurencingos šių metų A lygoje“, – sakė A. Žėglevičiūtė.

Komandoje išskirti vienos lyderės kapitonė nelinkusi – vaidmenys pasiskirsto natūraliai, priklausomai nuo rungtynių eigos ir žaidėjų sportinės formos. Vienose rungtynėse iniciatyvos imasi viena futbolininkė, kitose – kita, o komandos balansas išlieka. Tai leidžia išlaikyti stabilumą net ir sudėtingesnėse atkarpose.

Sezono pradžia Kauno rajono FA žaidėjoms buvo banguota, tačiau matomas progresas. Po nesėkmingo starto sekė lygiosios, o vėliau – ir pirmoji pergalė, parodžiusi, kad komanda po truputį įsibėgėja.

„Sezoną pradėjome sunkiau – pirmąsias rungtynes pralaimėjome. Po jų žinojome, kad turime daug darbo priešaky. Antrose rungtynėse pasirodėme jau kur kas geriau – sužaidėme lygiosiomis ir rodėme savo charakterį iki pat rungtynių pabaigos. Trečias susitikimas baigėsi pergale, o tai parodė, kad mūsų darbas treniruotėse atsiperka ir komanda pamažu įsibėgėja. Vertinant balais, pirmoms rungtynėms duočiau 7 iš 10 – yra kur tobulėti, bet matosi aiškus progresas“, – komandą pažangą apibūdino pašnekovė.

Vertindama čempionatą, Kauno rajono FA kapitonė pabrėžia, kad šiemet komandos labai skirtingos, tačiau kiekviena turi savo stiprybių. Vienos remiasi legionierėmis, kitos – patyrusiomis lietuvėmis ar jaunimu, todėl kiekvienos rungtynės taps iššūkiu. Stabilumas viso sezono metu, anot jos, ir lems galutinę turnyro lentelę, o intrigos turėtų netrūkti iki pat pabaigos.