Lietuvos futbolo sezono abėcėlė

Lietuvos futbolo sezono uždanga nuleista. Šešiose lygose rungtyniavo profesionalų ir mėgėjų vyrų komandos, dviejose lygose varžėsi moterys, Lietuvos rinktinė žaidė Europos pirmenybių atrankos varžybas, Baltijos taurės susitikimus. 
 

Po sezono Lietuvos futbolo federacijos (LFF) surengtuose rinkimuose paaiškėjo geriausi šalies, nacionalinio čempionato futbolininkai, treneriai.

A lygoje Vilniaus „Žalgiris“ pakartojo pernykštį rezultatą – antrą kartą paeiliui tapo šalies čempionu.

Dar viena Vilniaus klubo ir jo aistruolių šventė buvo ta, kad Vilniaus miesto futbolo draugija, kuri pastaruoju metu ir rūpinosi „Žalgirio“ komanda, pasiekė sutarimą su nuo 2009-ųjų sportine veikla neužsiimančiu futbolo klubu „Žalgiris“ ir „Žalgiris“ tapo vienu klubu de jure.

Pernai antrąją vietą užėmęs Klaipėdos „Atlantas“ smuktelėjo laipteliu žemyn, o į antrąją vietą išsiveržė mažiausio A lygos miestelio Pakruojo „Kruojos“ klubas, elitinėje lygoje žaidęs šeštą sezoną ir pirmą kartą laimėjęs medalius.

Laikraštis „Sportas“ sudėliojo 2014-ųjų Lietuvos futbolo sezono abėcėlę.

A Atranka. Lietuvos rinktinė 2014-aisiais sužaidė ketverias Europos čempionato atrankos rungtynes. Dvejas jų laimėjo: su San Marinu – 2:0, su Estija – 1:0; dvejas pralaimėjo: Slovėnijai – 0:2, Šveicarijai – 0:4.

B Baudiniai. Šiemet A lygos pirmenybėse skirtas 51-as 11 m baudinys. 34 jų virto įvarčiais, 17 kartų baudiniai nebuvo išnaudoti. Keisčiausia, kad nebuvo nė vieno didesnio skandalo dėl baudinio skyrimo ar neskyrimo.

C Cisse. Senegalietis Papa Aliou Talibas Cisse, arba Aly Cisse, kelis mėnesius gyveno Alytuje. Bet sužaidė tik dvejas rungtynes... Ir sukėlė skandalą. Anot komandos draugų, senegalietis, negaudamas iš „Dainavos“ klubo atlyginimo, badavo ir, atsisakęs žaisti, išvyko į Italiją.

Č Čempionai. Kaip ir pernai, šiemet A lygos čempionais tapo „Žalgirio“ futbolininkai. Tik šiemet jie jais tapo kur kas lengviau negu pernai, kai čempionas paaiškėjo tik per paskutinį turą. Vis dėlto labiau užtikrintai nei vilniečiai savo pirmenybes laimėjo Šiaulių „Gintros-Universiteto“ futbolininkės. Moterų čempionės laimėjo visus žaistus susitikimus ir nepraleido nė vieno įvarčio.

D „Dainava“. Alytiškiai sezoną pradėjo taip, kad pateko į viso pasaulio žiniasklaidą. Jie pralaimėjo 14 pirmųjų rungtynių bendru rezultatu 1:75 ir Italijos sporto leidinys „La Gazzetta dello Sport“ „Dainavą“ pripažino blogiausia komanda pasaulyje. „Dainavai“ priklauso ir šiemetis pralaimėjimas didžiausiu rezultatu. Birželį Klaipėdoje ji „Atlantui“ nusileido 0:12.
 

E Elito lyga. Šiemet pirmą kartą 18-mečiams futbolininkams buvo pradėtos rengti Elito lygos pirmenybės, atrinkus į jas geriausias šio amžiaus vaikinų komandas. Elito lygos pirmenybės vyksta pagal sistemą ruduo–pavasaris. 2014-ųjų rudens ratą laimėjo „Sūduvos“ jaunimas.

F „Fanai“. Sirgaliai šiemet didelių skandalų nesukėlė. Užsiėmė savo reikalais – palaikė savo komandą šūkiais, dainomis ir vėliavomis, keliavo į išvykas, kelis kartus susistumdė su apsauginiais, kelis kartus pirotechnika trumpam nutraukė rungtynes. Labiausiai įsiminė originalus „Sūduvos Sakalų“ protestas prieš vasaros rungtynes karščiausiu paros metu, kai marijampoliečiai prie savo tribūnos įrengė pripučiamą baseiną. Po mačo į tą baseiną suvirto ir „Sūduvos“ komanda.

G Geriausieji. Geriausiu Lietuvos futbolininku išrinktas šalies rinktinės ir Bukarešto „Steaua“ (Rumunija) vartininkas Giedrius Arlauskis. Geriausias A lygos futbolininkas – „Žalgirio“ saugas Deividas Šemberas. Geriausias jaunas futbolininkas – „Atlanto“ saugas Donatas Kazlauskas. Geriausias treneris – „Žalgirio“ strategas Marekas Zubas, geriausia Lietuvos pirmenybių futbolininkė – legionierė iš Azerbaidžano Ana Alekperova.

 

H Herojus. Vis dėlto tai ne futbolininkas, ne treneris ar funkcionierius. Klaipėdos „Atlanto“ aistruolis Romanas Korolčiukas vienas pasiekė tolimąją Karagandą, kad palaikytų „Atlantą“, žaidžiantį Europos lygos rungtynes. Minios vietos futbolo gerbėjų laikė pareiga paspausti tiek kilometrų įveikusiam klaipėdiečiui ranką.
 

Į Įvarčiai. A lygos čempionate įmušti 556 įvarčiai. Daugiausia jų pataikė šalies čempionas „Žalgiris“ – 89, mažiausiai – paskutinę vietą užėmusi „Dainava“ – 12. Ši komanda daugiausia įvarčių praleido – 143. Mažiausiai praleido tas pats „Žalgiris“ – 17. Į savo vartus futbolininkai pasiuntė 17 įvarčių.

J Jauniausias. Jauniausias A lygos dalyvis – „Šiaulių“ komandos vartininkas Nerijus Tabokas. Jis debiutavo per rungtynes su „Atlantu“, būdamas 16 metų ir 33 dienų amžiaus, ir jau 22 sekundę praleido įvartį... Tiesa, tas rungtynes šiauliečiams vis dėlto pavyko laimėti rezultatu 3:1.
 

K Kortelės. Per A lygos pirmenybes buvo parodytos 637 geltonosios ir 31 raudonoji kortelė. Nedrausmingiausia komanda – „Trakai“, kurios žaidėjai surinko 70 geltonųjų ir 5 raudonąsias korteles. Drausmingiausia – „Banga“. 43 geltonosios ir 3 raudonosios kortelės. Nedrausmingiausi lygos futbolininkai – Edgaras Baranauskas iš „Klaipėdos granito“ – 8 geltonosios ir 2 raudonosios kortelės, ir Kęstutis Balčiūnas iš „Dainavos“ – 10 geltonųjų ir 1 raudonoji kortelė.
 

L Lažybos. Skandalų dėl nesąžiningo žaidimo, inspiruoto lažybų, buvo ne vienas. Šį kartą visas negeroves į viešumą kėlė ne spauda ar užkulisių kalbos, o pati LFF. Šiemet ji pradėjo rimtą karą su sutartomis rungtynėmis. Dėl neteisėtos įtakos rungtynių rezultatui darymo buvo nubausti „Bangos“ viceprezidentas Dmitrijus Baida bei šio klubo ir „Klaipėdos granito“ futbolininkai. Įtarti buvo „Šiaulių“ ir „Ekrano“ žaidėjai, kuriems buvo skirtos prevencinio poveikio priemonės.
 

M Moterys. Moterys šiemet nušluostė nosis vyrams tarptautinėje arenoje. Šiaulių „Gintra-Universitetas“ pasiekė istorinį rezultatą – pateko į Europos čempionų lygos aštuntfinalį.

N Naujokai. A lygoje startavo dvi komandos debiutantės: pernai pirmojoje lygoje žaidę „Klaipėdos granitas“ ir „Trakai“. Pastarieji jautį už ragų bandė griebti jau pirmąjį sezoną. Tik dviejų taškų trakiškiams pritrūko iki bronzos medalių. Užėmę ketvirtąją vietą, jie iki šiol turi neblogų galimybių kitąmet startuoti Europos lygos atrankoje. „Klaipėdos granitas“ tenkinosi aštuntąja vieta.
 

O Oras. Vasarą komandos žaidė per didžiulius karščius vidury dienos, o paskutinį turą – vakare, kai oro temperatūra buvo 10 laipsnių žemiau nulio.

P Pusfinalis. Į LFF taurės turnyro pusfinalį pateko dvi A lygos („Žalgiris“ ir „Atlantas“) ir dvi pirmosios lygos („Spyris“ ir „Šilas“) ekipos. Žemesnieji taurės turnyro etapai šiemet buvo labai intriguojantys. Štai „Banga“ iškrito aštuntfinalyje pralaimėjusi ketvirtojo pajėgumo lygmens „Prelegentų“ komandai, iki aštuntfinalio išsikapstė paskutinio šeštojo pajėgumo lygmens Mostiškių komanda.
 

R Rezultatyviausieji. Rezultatyviausias A lygoje – „Šiaulių“ puolėjas Niko Tokićius, įmušęs 19 įvarčių. Dviem įvarčiais nuo jo atsiliko „Žalgirio“ futbolininkas Linas Pilibaitis. Rimtesnės konkurencijos kroatui Linas nepajėgė sudaryti ir dėl to, kad paskutinį čempionato turą į Vilnių žaisti „Banga“ neatvyko ir taip atėmė galimybę šiaulietį pasivyti.
 

S Skandalai. Skandalų, kaip ir kasmet, pasitaikė įvairių. Tiesa, visos komandos, kitaip nei ankstesniais metais, kai dažnai nutikdavo, kad komanda iš A lygos dingdavo vos jai įsibėgėjus, sugebėjo sezoną pabaigti. Išskyrus „Bangą“, kuri vis dėlto nesužaidė paskutinių rungtynių. „Banga“, beje, buvo skandalų rekordininkė – jos viceprezidentą už sutartas rungtynes diskvalifikavo LFF, o jos direktorius paskelbė karą komandos aistruoliams. Kitas skandalų neišvengęs klubas – Alytaus „Dainava“, vis grasinęs teismais įvairių leidinių žurnalistams, kurie suteikdavo tribūną buvusiems to klubo futbolininkams, papasakodavusiems apie savo buitinius reikalus ir finansinius santykius su klubu.
 

Š Šemberas. Po ilgų metų, praleistų Rusijoje, į A lygą sugrįžęs D. Šemberas ne tik tapo geriausiu jos futbolininku, bet ir daugiausia neigiamų emocijų tribūnoms sukėlusiu žaidėju. Po kai kurių veiksmų aikštėje ir pasisakymų spaudoje D. Šemberui švilpė ir Panevėžyje, ir Klaipėdoje, ir Marijampolėje. Nešvilpė Vilniuje. Ten jam plojo.
 

T Treneriai. Visą sezoną su komanda išdirbo „Žalgirio“, „Kruojos“, „Atlanto“, „Klaipėdos granito“, „Šiaulių“ ir „Bangos“ treneriai. Keturiuose klubuose treneriai keitėsi. Jau gegužę baltarusį Sergejų Aleinikovą „Dainavoje“ pakeitė sanmarinietis Marco Ragini. Rugsėjį buvo atleistas „Sūduvos“ strategas Darius Gvildys ir vietoj jo sezoną baigė Audrius Ramonas. Spalį iš „Ekrano“ pasitraukė Valdas Dambrauskas, jo vietoje panevėžiečius treniravo Marius Skinderis. Jau lapkritį posto neteko „Trakų“ strategas Edgaras Jankauskas, kurį pakeitė Virmantas Lemežis.
 

U UEFA turnyrai. Vilniaus „Žalgiris“, po ilgo laiko žaidęs Čempionų lygos atrankoje, šiemet nesužibėjo. Du kartus vienodu rezultatu 0:2 nusileido jau pirmajam varžovui Zagrebo „Dinamo“ (Kroatija) ir pasitraukė po antrojo turnyro etapo. Iš visų Lietuvos komandų tik vienas Klaipėdos „Atlantas“ sugebėjo eliminuoti vieną varžovą. Per pirmąjį Europos lygos etapą klaipėdiečiai svečiuose 0:1 pralaimėjo „Déifferdeng“ (Liuksemburgas), bet namie atsirevanšavo su kaupu – 3:1. Antrąjį etapą „Atlantas“ Klaipėdoje sužaidė lygiosiomis 0:0 su Karagandos „Šachtior“, bet 0:3 buvo sutriuškintas Kazachstane. „Ekranas“ jau per pirmąjį etapą du kartus 1:3 ir 1:2 pralaimėjo Belfasto „Crusaders“ (Šiaurės Airija), o „Banga“ Gargžduose, sužaidusi 0:0 su Slaigo „Rovers“, 0:4 pralaimėjo Airijoje.
 

V Vartininkai. Nesigilinant į vartininkų žaidimą, galima paminėti tik tris įdomesnius epizodus. „Dainavos“ vartininką Donatą Mikučionį komandos treneris išbandė kaip puolėją. Alytiškių tada į Klaipėdą žaisti su „Atlantu“ atvažiavo 11-a, iš kurių du buvo vartininkai. Tada ir buvo pasiektas didžiausias sezono rezultatas – 12:0 šeimininkų naudai. „Kruojos“ saugui Robertui Vėževičiui ir „Žalgirio“ gynėjui Mantui Fridrikui teko savo amplua keisti į vartininko pozicijas tada, kai komandoms išnaudojus visus keitimus tikrieji komandų vartininkai buvo šalinami iš aikštės.
 

Z Zizilevas. Mihailas Zizilevas – vyriausias A lygos futbolininkas. Paskutines rungtynes A lygoje legionierius iš Latvijos sužaidė, kai iki 41-ojo gimtadienio jam buvo likusios 28 dienos.
 

Ž Žiūrovai. Vidutinis sezono lankomumas, anot LFF skaičiavimo iš akies, – 686 žiūrovai. Gausiausiai lankomi – čempiono „Žalgirio“ mačai (vidutiniškai – 1 465). Visų kitų klubų vidutinis lankomumas tūkstančio žiūrovų nesiekė. Mažiausias lankomumo vidurkis – „Kruojos“ (325 žiūrovai). Tiesa, šių skaičiavimų patikimumas labai nedidelis dėl skaičiavimo ypatybių.