© Eurofootball.lt
Juokai juokais, bet šiandien – ne apie tai. O apie Sistemą. Stebėdamas, kaip „Barcelona“ triuškina „Arsenalą“ Čempionų lygoje, susimąsčiau – kodėl viskas taip lengvai ir gražiai sekasi katalonams pastaruoju metu? Juk pirmo ryškumo žvaigždžių komandoje ne tiek jau ir daug. L.Messi, Xavi – kam dar iš žaidusių su londoniečiais galėtume priklijuoti tokią etiketę? Stebėdami S.Busquetso ar S.Keita žaidimą, mes matome, kad tai yra geri žaidėjai. Bet juk ne super-duper?
„Barcos“ koziris – komandinis žaidimas, iš kurio iškrenta nebent minėtas L.Messi, bet iškrenta taip, kad nuo „Arsenalo“ ar „Stuttgarto“ nelieka nė akmens. „Komandinis žaidimas“ – frazė, vienok, aptaki. Daugelis klubų Europoje galėtų teigti, kad tai yra ir jų didžiausia stiprybė (apie „Realą“ – šiek tiek žemiau). „Barcos“ atveju mes turime reikalą su kai kuo daugiau. Su Sistema.
Pabandžiau prisiminti futbolininkus, kuriems pastaruoju metu po ilgesnės viešnagės Barselonoje, būtų pavykę sužibėti kitose ekipose. S.Eto‘o? J.Beletti? Olegueras? Kas? Šiek tiek tinkamas pavyzdys – Ronaldinho. Bet šiam prireikė trijų metų, kad pagaliau pradėtų demonstruoti kokybiškesnį futbolą Milane, atsikratęs Sistemos padarinių.
Iš to galima daryti dvi išvadas. Pirma, „Barcelona“ ne taip jau paprastai paleidžia futbolininkus. Komandos sudėtis kasmet kinta labai nežymiai, dažniausiai tai yra tiesiog rutininis atjauninimas. Antra, išėjusiems sunku be Sistemos. Sistemos, prie kurios jie priprato per daugelį metų. Juk plika akimi matyti, kad „Barcos“ branduolį sudaro futbolininkai, esantys ekipoje nuo labai jauno amžiaus. Kas ta sistema? Svarbiausias jos komponentas – žaidimo filosofija. Kai kiekvienas atidirbęs savo manevrą iki automatizmo. Stebėkite „Barcos“ žaidėjų judėjimą aikštėje, ir suprasite, apie ką aš! Grįžtant prie klausimo, kodėl būtent dabar katalonų klubas pasiekė fenomenalių rezultatų, drįsčiau atsakyti: „Josepas Guardiola“. Žmogus, kuriuo krauju kartu su eritrocitais teka Sistema.
Madrido „Real“ pastarųjų dešimtmečių politika, atvirkščiai, primena klasikinį pokerį. Pakeiskime 4 kortas iš penkių, gal gausime straight-flush. Kartais iš tiesų pavyksta nusinešti svaresnį banką. Bet dažnai toks žaidimas neša riebų minusą.
Taigi El Classico nr. 160 Primeroje. Nesakau, kad „Barcelona“ būtinai laimės. Bet garantuoju, kad liks ištikima sau. Sistema gali atsitrenkti į šimtus milijonų vienose rungtynėse. Bet ilgesnėje distancijoje (sakykim, per pastaruosius 5 metus) ji turi pranašumų.
Pabaigai pastaba komentuojantiems: šis blogas yra ne tiek mano, kiek Jūsų tribūna. Negi teršti eterį „komplimentais“ autoriui yra smagiau, nei išdėstyti savo argumentuotą nuomonę bloge gvildenama tema? Diskusijoje gimsta tiesa!
Į ką atkreipti dėmesį šį savaitgalį: Fiorentina - Inter, Liverpool - Fulham, Bayer - Bayern.
