© Eurofootball.lt
"%c00040" ekipai prisiekęs linksmasis forumo narys Wat Wat prieš nenumaldomai artėjantį Anglijos FA taurės turnyro ("Fa Cup") pusfinalio mačą, kuriame Sero Alexo Fergusono auklėtiniai derbyje susikaus su "%c00054" komanda, nepraleido progos pašiepti ambicingųjų 'raudonųjų velnių' varžovų.
Šįkart beveik nerašysiu apie artėjančias rungtynes, esamas traumas ar komandų statistiką, nes viską ir taip galima pasiskaityti, o rungtynių analizių ir prognozių ir taip yra daugiau nei reikia. Pažvelkim verčiau į "City" daržą iš "United" sirgaliaus puses.
Jeigu Paris Hilton būtų futbolo klubas...
Visi žinome Paris Hilton, visi žinome ir kodėl ji tokia garsi, nors nėra nei graži, nei protinga, nei tuo labiau talentinga (tiesa, kas žiūrėjote video "One night in Paris" sutiksite su manimi, kad vieną talentą ji tikrai turi, na bet ir čia turbūt kokių 30% talento, o visa kita - nuolatinės praktikos rezultatas). Tėvelių pinigus taškanti, kokaine paskendus aukštuomenės vakarėlių liūtė simbolizuoja viską, kas yra blogo šiuolaikinėje visuomenėje.
Futbolo pasaulis turi savo Paris Hilton - masyvųjį "Manchester City" klubą. Ką gi bendro turi šis arabų šelpiamas futbolo cirkas ir garsioji palikuonė? Ogi abu yra išlaikytiniai, gyvenantys kur kas plačiau, nei patys galėtų sau leisti. Jeigu Paris išlaidavimas niekam kaip ir netrukdo, tai štai "City" taškymasis pinigais labai stipriai iškreipia futbolo rinką. Žaidėjų kainos galų gale pasiekia tokį protu nesuvokiamą lygį, kad visokie Andy Carrollai ramiu veidu perkami už 35 milijonus svarų (taip, tas pats Andy Carrollas antroje lygoje sumušęs "rekordinius" 11 įvarčių). Dar viena problema yra ta, jog kitų klubų žaidėjai ir ypač jų agentai puikiai žinodami, kad "City" nesiderėdami supirkinėja viską iš eilės, pradeda ožiuotis ir reikalauti neadekvačių atlyginimų. Tam, kad nebūtų pasiteisinimų, jog rinka diktuoja kainą, toliau rašydamas kainas operuosiu naujais piniginiais vienetais – Chicharitais. 1 Chicharitas = 6 milijonai svarų. Praktika rodo, jog už tiek galima nusipirkt daugiau nei 18 įvarčių per sezoną mušantį puolėją ir mušantį svarbiausiose rungtynėse.
Galima būtų pateisinti beprotišką išlaidavimą kaip ilgalaikę investiciją (žaidėjus prilyginant aktyvams), bet kokia po galais investicija buvo Robinho, Adebayoro, Santa Cruzo pirkimai? Po 4 chicharitus už Lescottą ir už Italijos sutrikusio intelekto vaikų globos namų auklėtinį? Apie tokio Milnerio pirkimą už 4,3 chicharito net sunku rašyti nesijuokiant. Susidaro įspūdis, kad pirkiniais svarbiausia buvo ne stiprinti komandą, o tiesiog bandyti visiems parodyti, kokie mes dabar gražūs ir turtingi. Vargu, ar atsitiktinumas, kad geriausias dabartinis "City" "pirkinys" (pirktas dar M. Hugheso) yra tik 1,3 chicharito kainavęs Vincentas Kompany, kuris buvo įsigytas dar prieš ateinant arabams. Mano kuklia nuomone, jau dabar vienas iš geriausių gynėjų pasaulyje, o jam dar tik 24 metai. Turint omeny, kas buvo bandoma nupirkt iškart po klubo perėmimo, abejoju, ar iš vis toks žaidėjas būtų prisimintas. Veikiau būtų buvę bandoma prisivilioti kokį Cannavaro už 6-7 chicharitus. Toks elgesys "transferų" rinkoje labiau panašu ne į ilgalaikį ir nuoseklų komandos formavimą, o į naująjį rusą meno dirbinių parduotuvėje - nei jis to meno supranta, nei jam reikia, bet svarbu, kad daug kainuotų ir kiti matytų. O bet tačiau juk mėlyno kraujo nenusipirksi. Mužikas gavęs daug pinigų vis tiek lieka mužiku, nors ir su auksiniais kaliošais. Nei jis kultūros kokios turi, nei viešumoje elgtis moka, o ilgą laiką nieko neturėjus ir staigiai pinigams iš dangaus nukritus pakrinka protelis.
Protelis "Manchester City" klube, atrodo, pakrikęs visiem, nuo vadovybės iki sirgalių. Apie klubo vykdančiojo direktorius Gary Cook'o nusišnekėjimus jau sklando legendos, o nuo direktoriaus neatsilieka ir žaidėjai. Štai Edinas Džeko per savo pirmąją spaudos konferenciją pareiškė: "Aš girdėjau, kad didžioji dalis Mančesterio gyventojų palaiko "Manchester City" klubą". Taip, taip, Edinai, tik paaiškink mums tada kiek gi gyventojų yra Mančesteryje, jei į jūsų lemiamas Europos lygos atkrintamąsias varžybas susirenka tik kiek daugiau, nei pusė stadiono (oficialiais duomenimis buvo užpildyta 27 816 iš 47 726 vietų). Paskutiniu metu Mančesteryje jokio cunamio lyg ir nebuvo. Į "United" rungtynes prieš pusiau mėgėjišką "Crawley Town" komandą surinko beveik 75 tūkstančius žiūrovų. Mistika... Net neabejoju, kad dar įdomesnių minčių per savo pirmąsias spaudos konferencijas būtų pateikę C. Tevezas ir M. Balottelli, bet pirmajam vertėjauti teko kviesti orangutangų dresiruotojus, o antrasis po keleto minučių konferencijos buvo išvežtas į Mančesterio ligoninę, nes sugebėjo susižaloti (sklinda gandai, kad daktarai užtruko maždaug apie pusvalandį bandydami ištraukti nosyje įstrigusį mikrofoną). Apie Kaka, Robinho vardus ar Čempionų lygos taures besitatuiruojančius sirgalius atskiro pasakojimo net nereikia.
Begemotas, kuris bijojo atakuoti
Vos nepamiršau paminėti trenerio... Atsimenate filmuką apie begemotą, kuris bijojo skiepų? Uždekite tam begemotui baltai žydrą prie švarko nesiderinantį šaliką ir turėsite Roberto Mancini. Visose rungtynėse prieš stiprius varžovus "City" stengėsi "priparkuoti autobusą" savo baudos aikštelėje. Pergalė nesvarbu, svarbiausia – nepralaimėti. "Pavanginsiu": kol "City" treniruos Mancini, tol jie "Premier" lygos nelaimes. Bailiai negali laimėti "Premier" lygos ir Rafa Benitezas yra geriausias to pavyzdys. Gal Italijoje, senjore Mancini, jums ir sekėsi su savo taktikomis, bet Anglijoje su 74 atraminiais saugais vienu metu aikštėje toli nevažiuosi. Nemažai rungtynių čia vyksta tokiu tempu, kad kamuolys aikštės viduryje neužsistovi ir kalnas atraminių tiesiog praranda savo prasmę. Noras nugalėti nemažiau svarbu, nei taktikos. Taip, Mourinho buvo pragmatikas, bet jam tarp kojų tikrai ne vėjai švilpavo ir jis niekad nebijodavo pakeisti žaidėjus bei taktiką net ir pirmajame kėlinyje arba, siekdamas rezultato, išleisti tiek atakuojančių žaidėjų, kad krašto puolėjai žaisdavo krašto gynėjų pozicijose. Ir dažniausiai ištraukdavo rungtynes. Gi ponas Mancini, išleidęs kelis šimtus milijonų žaidėjams, namų rungtynėse derbyje prieš "United", esant lygiam rezultatui, tempdamas laiką keičia pagrindinį savo puolėją. Visiška nepagarba savo sirgaliams, kad ir kiek jie Kaka ir Robinho tatuiruočių būtų prisidarę. Filmuke begemotas galų gale suserga, "City" komandoje tai baigsis eiliniu atleidimu. Ir eiliniu nauju treneriu. Ir eiliniais naujais 128 žaidėjais.
"Wembley" – namai ar išvyka?
Šio sezono "United" - tikra "daktaro Džekilo ir misterio Haido" istorija. "Premier" lygoje jau įpratome prie dviejų, visiškai skirtingų "United": medinių atsilupėlių išvykoje ir viską šluojančių "Old Trafford" stadione. Namų aikštėje per visą sezoną iki šiol prarasti tik du taškai (ir tie po Van der Saro turbūt didžiausios "kliurkos" gyvenime), įveikti kol kas visi pagrindiniai varžovai, o "Liverpool" ir "Arsenal" net po dukart. Tuo tarpu išvykoje net turnyrinės lentelės dugne esančios komandos atrodo vos įkandami varžovai. Neabejoju, kad tai yra didžiausias galvos skausmas visam trenerių štabui. Jei iniciatyvos atidavimą ir varžovų nepresingavimą būtų galima paaiškinti pasirinkta kontratakų taktika, tai nesusitvarkymas su kamuoliu, nesugebėjimas atlikti elementaraus perdavimo ir visiškai statiškas puolimas turbūt yra tik psichologinio pobūdžio bėda. Laimei, paskutinėmis savaitėmis demonstruojamas futbolas (turbūt smarkiai susijęs su išsigydytomis traumomis), leidžia manyti, kad ši problema jau įveikta. Visgi, jei šeštadienį "United" nuspręs, kad "Wembley" yra labiau išvyka nei namai – šansai, kad "City" nutrauks 35 metus besitęsiantį trofėjų badą, stipriai padidėja...
Norite prisidėti prie šios rubrikos? Visą reikiamą informaciją apie dalyvavimą "Sirgalių mintyse" sužinosite paspaudę [link="http://www.eurofootball.lt/forum/viewtopic.php?f=15&t=3534"]čia[/link].
