© Eurofootball.lt
Kauno S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro stadionas
Teisėjas - David Malcolm (Šiaurės Airija)
Lietuva - Ukraina
(Rungtynių pradžia – 20:00 Lietuvos laiku)
Tiesioginė transliacija per TV1
Turnyrine prasme mačas esmės praktiškai neturi. Ukrainai jau liko kovoti tik dėl garbės, nes pasivyti pirmojo trejeto nebeliko net teorinių galimybių. Lietuva nuo ketvirtoje vietoje esančių ukrainiečių lentelėje atsilieka šešiais taškais ir pasivyti varžovus galėtų tik iškovojusi abi pergales per likusias rungtynes bei Ukrainai patyrus dvi nesėkmes.
Papildomas taškas lietuviams praktiškai nepakeistų ir situacijos prieš penktos vietos savininką lemsiančias paskutines rungtynes su Gruzija, nes pastariesiems liko žaisti vos vienas susitikimas, o komandoms šiuo metu surinkus po 10 taškų Lietuva turi pranašumą dėl geresnio tarpusavio rungtynių rezultato. Be abejo, įveikus Ukrainą galima būtų kiek lengviau atsikvėpti, tačiau reikalas tas, kad pralaimėjus Gruzijoje sunku būtų tikėtis nenukristi į šeštąją vietą, ypatingai todėl, kad lietuviai turi bendrą įvarčių santykį minus 6, o gruzinai - vos minus 1.
Abi komandos greičiausiai jau galvoja apie paskutinį atrankos ciklo mačą – lietuviai susitikime su Gruzija stengsis išsaugoti turimą penktą poziciją, o Ukrainai būtų nemažas malonumas pakišti koją iki pat pabaigos dėl kelialapio į Europos čempionatą kovojančiai pasaulio vicečempionei Prancūzijai. Ypač, jei prisimintume aistras dar prieš atrankos varžybas, kai ukrainiečiai nesutiko su suderėtu turnyro tvarkaraščiu ir pareiškė, kad jis per daug palankus prancūzams.
Taigi didesnę motyvacija turėtų turėti Lietuvos rinktinė, kuriai norėtųsi sėkmingai paskutinį kartą šiame atrankos cikle pasirodyti prieš savo žiūrovus, o taip pat atsirevanšuoti Ukrainai už pralaimėjimą šių metų kovą Odesoje. Įdomu tai, kad per šešis tarpusavio susitikimus po SSRS žlugimo Lietuvai vienintelį kartą pavyko laimėti svečiuose, o kitus tris oficialius ir du draugiškus mačus laimėjo ukrainiečiai, ir taip atsitiko nepaisant to, kad iš penkių pralaimėtų mačų keturiuose pirmieji įmušė lietuviai.
1993 metų gegužę Vilniuje draugiškame susitikime beveik vien iš "Žalgirio" žaidėjų sudaryta rinktinė pirmavo prieš ukrainiečius po Ričardo Zdančiaus ankstyvo įvarčio, bet dar pirmoje pirmo kėlinio pusėje praleido du įvarčius ir pralaimėjo 1-2. Kitais metais Europos čempionato atrankos rungtynėse Algimanto Liubinsko treniruojama Lietuvos rinktinė pribloškė Ukrainą 2-0 jos pačios aikštėje po Valdo Ivanausko ir Aurelijaus Skarbaliaus įvarčių.
1995 m. Vilniuje jau pajėgesni buvo ukrainiečiai, kurie į Dariaus Maciulevičiaus įvartį 15 minutę atsakė trimis per paskutinį pusvalandį ir laimėjo 3-1. Dar po metų jau draugiškose rungtynėse Kijeve pirmasis pasižymėjo Darius Gvildys, bet šeimininkai prieš pat pertrauką išlygino skirtumą, o po jos subombardavo Lietuvos vartus keturiais įvarčiais, į kurį vieninteliu atsakė Eimantas Poderis – vienas rezultatyviausių rinktinės mačų istorijoje baigėsi rezultatu 5-2 Ukrainos naudai.
Kitos Lietuvos ir Ukrainos dvikovos jau reikejo laukti daugiau nei dešimtmetį – šių metų kovą Odesoje lietuviai atsilaikė pirmąjį kėlinį ir net galėjo išsiveržti į priekį, bet Ukraina šventė pergalę po vienintelio Olego Gusevo taiklaus smūgio pačioje antrojo kėlinio pradžioje. Tas mačas buvo vienas sunkiausių Lietuvos rinktinei, kuri, kaip ir spalį Prancūzijoje, sukūrė tik vieną kitą rimtesnį šansą pasižymėti ir buvo priversta daug gintis.
Tai, kad ukrainiečiai nėra palankus varžovas Lietuvos rinktinei, galima konstatuoti ne vien dėl to, kad Olego Blochino auklėtiniai, kaip ir lietuviai, grindžia savo žaidimą labiau kova nei techniniais sugebėjimais, bet ir todėl, kad vargu, ar svečius nustebins atšiaurios lapkričio mėnesio oro sąlygos Lietuvoje. Savotišku lietuvių ginklu prieš techniškas Vakarų komandas iki šiol neretai būdavo žiemos speigas, bet panašus oras yra ir Ukrainoje, kurios rinktinės didelę dalį sudaro žaidėjai iš vietinės lygos. Tik tokie garsūs puolėjai kaip Andrejus Ševčenka ir Andrejus Voroninas "duoną" uždirba Anglijoje, kur žiemą oro sąlygos daug geresnės.
Apie orą buvo nemažai kalbama ir prieš rungtynes, nes šią savaitę Lietuvoje iškrito nemažai sniego. Bandant išsaugoti kuo geresnę aikštę Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadione Lietuvos futbolo federacijos atstovai siūlė ukrainiečiams treniruotis dirbtinės dangos aikštėje Kaune, kurioje jau sportavo italai, tačiau svečiai atsisakė šio pasiūlymo ir nepaisant grėsiančių padarinių pasirinko treniruotes būsimo mačo aikštėje.
Visgi ukrainiečių strategą O.Blochiną labiau neramino galimas žaidėjų motyvacijos stygius ir traumos. Ukrainai padėti negalės net trys traumuoti gynėjai – Oleksandras Kučeras, Andrejus Rusolis, Andrejus Nesmačnas ir saugas Maksimas Kaliničenka, abejojama ir dėl Sergejaus Fedorovo, Volodymiro Ježerskio ir Andrejaus Vorobejaus galimybių žaisti.
"Jei dar vienas žaidėjas gaus traumą, turbūt man pačiam teks išbėgti į aikštę. Tokioje situacijoje, kai daug traumuotų, bus nelengva nuteikti žaidėjus kovai. Daug kas priklausys ir nuo jų pačių. Tiesa sakant, jokio papildomo stimulo nėra – nei finansinio, nei kitokio. Vis tik manau, kad nuteikinėti žaidėjų kovai su Prancūzija nereikės - tai bus principinės rungtynės. Kaip bus su Lietuva? Viską pamatysime šeštadienį Kaune, žinau, tik kad netektys suvienijo komandą ir ji treniruojasi su entuziazmu", - nesiryžo imtis prognozių O.Blochinas.
Ukrainos rinktinės puolėjas A.Voroninas teigė, kad norėtųsi nesėkmingą atrankos ciklą baigti pergalingai: "Atrankos ciklas mums baigiasi, ir jo, deja, įveikti nepavyko. Dabar mes norime paskutines dvejas rungtynes sužaisti sėkmingai ir baigti turnyrą pergalingai. Jau nebeturime ką prarasti, nepavyko patekti į Europos čempionatą, bet reikia viską užbaigti garbingai"
Motyvacijos bandė rasti ir kita ukrainiečių puolimo žvaigždė A.Ševčenka. Geriausias 2004 metų Europos futbolininkas sakė, jog geras finišas svarbus psichologiškai, o geri rezultatai gali padėti Ukrainai užimti palankesnę vietą ateities atrankos varžybų burtų krepšeliuose.
"Tiesa, kad likusios rungtynės mums iš esmės nieko nelemia, bet vis dėlto jos yra svarbios kiekvienam iš mūsų ir visai komandai.Be to, svarbu kuo geriau pasirodyti todėl, kad kitose atrankos varžybose patektume į geresnį krepšelį ir burtai lemtų palankesnius varžovus. Ne tokius kaip šį kartą, kai teko susidurti su dviem Pasaulio čempionato finalininkais. Koks bus žaidimas paskutinėse rungtynėse? Sunku pasakyti. Žiūrėsime, kokios kokybės bus aikštė ir oro sąlygos Lietuvoje. Girdėjau, kad gali tekti žaisti ir ant sniego", - kalbėjo Londono "Chelsea" puolėjas.
Tuo tarpu Lietuvos rinktinės treneris Algimantas Liubinskas taip pat nebuvo linkęs nuvertinti varžovų motyvacijos ir pajėgumo bei pripažino, jog bus stengiamasi kuo geriau komandą parengti fiziškai
"Ukrainiečiai atvyks stipriausios sudėties, su pagrindiniais savo žaidėjais A.Ševčenka, A.Voroninu, A.Timoščiuku. Tai stipri rinktinė. Nors jie jau prarado visus šansus patekti į čempionatą, turnyrą norės baigti pergalingai. Mes taip pat pasiruošę kovoti. Galbūt nekontroliuosime situacijos aikštėje, tuomet daugiau dėmesio skirsime kontratakoms. Technikos prasme taip pat daug nenuveiksime, todėl dabar nemažai dėmesio skiriame fizinės formos palaikymui", - spaudos konferencijoje artėjant rungtynėms kalbėjo lietuvių strategas.
A.Liubinskas nuogąstavo, jog rungtynėse su Ukraina gavus įspėjimų kai kuriems žaidėjams atrankos ciklas baigtųsi dėl diskvalifikacijos, tačiau tikino, jog tai neturės įtakos jų kovingumui.
"Nerimą kelia faktas, kad net septyni futbolininkai turi geltonas korteles ir nuobaudų mače su Ukraina atveju praleistų susitikimą su Gruzija. Su ukrainiečiais vyks kova, tad nuostolių galime ir neišvengti. Nenorėčiau kelti kažkokių konkrečių tikslų, nes po to galiu būti užsipultas. Tiek su gruzinais tiek su ukrainiečiais kovosime iš visų jėgų. Turime minčių apie pergalę ir turime noro, tad abejose varžybose kausimės tik dėl teigiamo rezultato", - sakė treneris.
Surinktų geltonų kortelių skaičius Lietuvos rinktinei atsilieps jau ir šiose rungtynėse – žaisti negalės po du įspėjimus turintys saugai Aurimas Kučys ir Audrius Kšanavičius, taip pat už vaidybą diskvalifikuotas kitas saugas Saulius Mikoliūnas. Traumuotųjų sąrašą sudaro vartininkas Marius Rapalis, saugai Deividas Šemberas, Darius Miceika, puolėjas Tomas Radzinevičius, atsigauti laiku nespėjo ir dar vienas saugas Deividas Česnauskis.
Dėl šių priežaščių A.Liubinskui mače su Ukraina teks atlikti nemažai taktinių perstatymų, ir šią savaitę treniruotėse buvo bandomi nauji variantai - paprastai vidurio gynėjais žaidžiantys Vidas Alunderis ir Ignas Dedura buvo bandomi krašto gynėjo ir atraminio saugo pozicijose. Būtent pastarojoje yra didžiausias stygius, nes kaip minėta, negali rungtyniauti nei D.Šemberas, nei D.Miceika, nei A.Kučys, o daugiau tokio plano žaidėjų komandoje nėra, ir todėl ši vieta gali būti patikėta I.Dedurai.
Labai svarbus komandai yra vieno lyderių Mariaus Stankevičiaus sugrįžimas, nes "Brescia" klubo legionierius užpildys spragą dešiniajame krašte, kur iškritus S.Mikoliūnui ir D.Česnauskiui nebėra nei vieno tikro šios pozicijos žaidėjo. Kadangi nerungtyniaus ir tiek kairiajame krašte, tiek "po puolėjais" bandytas A.Kšanavičius, ką apmąstyti yra ir šiose pozicijose.
Kairėje greičiausiai bus pasirinktas daug kartų patikrintas patyrusio Igorio Morino variantas, nes vos devynias minutes Rusijos čempionate šį sezoną sužaidęs Mindaugas Kalonas nėra itin geros formos, o Darvydas Šernas, Vytautas Lukša ar Gediminas Butrimavičius greičiausiai dar nepasirengę kovai nuo pat tokių rungtynių pradžios. Atakuojančio saugo pozicijoje dėl minėtų priežaščių praktiškai lieka tik Manto Savėno kandidatūra.
Puolimo grandyje situacija dviprasmiška, nes pagrindiniais puolėjais jau kelis metus laikomi Tomas Danilevičius ir Edgaras Jankauskas beveik ar visai nerungtyniauja savo klubuose. Vis tik rinktinėje pastaruoju metu jiems sekasi daug geriau, ir greičiausiai tokiame lygyje iki šiol nieko rimtesnio nepademonstravę Andrius Velička ir Tadas Labukas turėtų likti tarp atsarginių.
M.Stankevičių pastūmus į saugų linijos priekį lieka viena spraga gynybos grandyje, kur kairėje Gediminas Paulauskas ir toliau turėtų užleisti vietą Arūnui Klimavičiui, o viduryje greičiausiai liks įprastinis Andriaus Skerlos ir Tomo Žvirgždausko duetas. Dešinėje šansas pasireikšti gali būti suteiktas Vidui Alunderiui, tačiau gali būti ir kitokių gynybos ar atraminio saugo pozicijos variacijų. Paskutinis klaustukas lieka vartininko pozicijoje, kur dėl startinės vietos kovoja Paulius Grybauskas ir Žydrūnas Karčemarskas.
Ukrainos rinktinėje dėl traumų krizės gynyboje į komandą buvo pakviesti Vladislavas Vaščiukas ir Aleksandras Romančiukas, iš jaunimo rinktinės atvyko Dimitrijus Čigrinskis. Vartininko poziciją dėl Aleksandro Šovkovskio ligos gali užimti Andrejus Pjatovas. Saugų ir puolėjų grandis greičiausiai turėtų būti panaši į ukrainiečių rungtynes su Škotija, kuomet taip pat negalėjo žaisti M.Kaliničenka.
Numanomos startinės sudėtys:
Lietuva (4-4-2): Karčemarskas; Klimavičius, Skerla, Žvirgždauskas, Alunderis; Morinas, Dedura, Savėnas, Stankevičius; Danilevičius, Jankauskas
Ukraina (4-4-2): Pyatov; Vaschuk, Romanchuk, Chygrynskiy, Fedorov; Gusev, Tymoschuk, Gladkiy, Vorobey; Shevchenko, Voronin
