Įsimintiniausios Lietuvos rinktinės rungtynės (III dalis) © Eurofootball.lt
Šįkart skyrelyje "Tribūna" pristatome EuroFootball.lt lankytojo Vilmanto straipsnio apie įsimintiniausias Lietuvos rinktinės rungtynes trečiąją dalį, kurioje - pasakojimas apie dar vieną išvyką į Pietų Ameriką, juodžiausias mūsų futbolo periodas ir tragiškos rungtynės su vengrais, bei daug naujų vilčių suteikusios bei išbristi iš krizės padėjusios lygiosios su italais.

Primename, kad savo straipsnius galite siųsti adresu [email protected]


1999, birželio 26 d., draugiškos rungtynės.
Buenos Airės, „Jose Amalfitani“ stadionas, 15 000 žiūrovų.
Teisėjas: Danielis Bello (Urugvajus).

Argentina 0 - 0 Lietuva


Argentina: German BURGOS [River Plate], Roberto AYALA [Inter Milan (ITA)], Juan Pablo SORIN [River Plate] (67' Diego CAGNA [Boca Juniors]), Hugo IBARRA [Boca Juniors], Diego SIMEONE [Inter Milan (ITA)], Walter SAMUEL [Boca Juniors], Javier ZANETTI [Inter Milan (ITA)], Martin PALERMO [Boca Juniors], Ariel ORTEGA [Real Zaragoza (ESP)] (46' Guillermo BARROS SCHELOTTO [Boca Juniors]), Gustavo LOPEZ [Real Zaragoza (ESP)] (60' Christian KILY GONZALEZ [Real Zaragoza (ESP)]), Juan Roman RIQUELME [Boca Juniors].

Lietuva: Pavelas LEUSAS [Žalgiris], Andrejus SOROKINAS [Žalgiris], Marius SKINDERIS [GKS Belchatovas (POL)], Mantas SAMUSIOVAS [FBK Kaunas] (84' Raimondas VAINORAS [FBK Kaunas]), Giedrius ŽUTAUTAS [FBK Kaunas], Žydrūnas GRUDZINSKAS [Žalgiris], Andrius TEREŠKINAS [Skonto], Irmantas STUMBRYS [Zenit (RUS)] (37' Orestas BUITKUS [Baltika Kaliningradas (RUS)]), Aidas PREIKŠAITIS [Stomil Olštynas (POL)], Tomas RAMELIS [Stomil Olštynas (POL)] (77' Artūras STEŠKO [Žalgiris), Igoris MORINAS [Hannover] (74' Audrius KŠANAVIČIUS [FBK Kaunas]).

Įspėtas – Andrius Tereškinas

Situacija.
1999 –ųjų birželį Lietuvos rinktinė gavo dar vieną progą pasireklamuoti - ji buvo pakviesta į Pietų Ameriką draugiškų rungtynių su galinga Argentinos rinktine, kuriai tai buvo vienas iš pasirengimo mačų prieš artėjantį Pietų Amerikos futbolo čempionatą „Copa America“.

Šeimininkai žaidė be ryškiausių savo žvaigždžių – G. Batistutos, J.S.Verono, H.Crespo, M.Almeyda, C.Lopezo. Bet ir lietuviai savo gretose neturėjo pagrindinių žaidėjų – G.Staučės, D.Šembero, E.Jankausko, R.Žutauto...

Rungtynės.
Ne pačius geriausius laikus išgyvenusi mūsų rinktinė su galingu varžovu, kaip tradicija, sužaidė garbingai. Kaip vėliau paaiškėjo tai buvo paskutinis, tikrai geras pasirodymas prieš nuopolį.

Argentina, kuri tikėjosi Lietuvą tiesiog sutriuškinti, nuo pat pirmųjų varžybų minučių susidūrė su patikima, gerai organizuota ir drausminga mūsiškių gynyba, kuriai nieko negalėjo padaryti – per visą mačą susikūrė vos vieną kitą pavojingesnę progą. Patikimai žaidęs vartininkas Pavelas Leusas susilaukė trijų Argentinos klubų dėmesio.

Mūsiškiai neužsidarė visi gynyboje. Labai aktyvūs varžovų aikštės pusėje buvo Orestas Buitkus, Tomas Ramelis. Po pastarojo galingo smūgio kamuolys kartą net atsitrenkė į skersinį.

Lietuvių treneriai išskyrė gynėjų Andrejaus Sorokino ir Manto Samusiovo žaidimą. Pastarasis dengė vieną populiariausių Argentinos žaidėjų Martino Palermo. „Kas tas Palermo? Vien galva žaidžia“, - po mačo pareiškė Samusiovas.

Pasibaigus rungtynėms rezultatu nepatenkinti 15 000 žiūrovų nušvilpė saviškius ir skandavo Lietuvos pavadinimą. Mūsiškių treneris Kęstutis Latoža, tuomet sulaukdavęs daugiau kritikos nei komplimentų, sakė: „Tam tikra prasme įrodėme, kad futbolas Lietuvoje yra neblogo lygio.“

Įdomybės.
Argentiniečių treneris Marcelo Bielsa prieš rungtynes nerodė jokios pagarbos Lietuvos futbolininkams, teigdamas, kad jo auklėtiniai prieš „Copa America“ turnyrą turėtų žaisti su stipriu varžovu, o ne su tokia trečiarūše komanda. Po mačo šis strategas pareiškė : „Gal aš kvailas?“

Apskritai visiems argentiniečiams buvo sunku patikėti, kad geriausi Lietuvos futbolininkai per mėnesį uždirba 500 – 700 JAV dolerių (tuomet – apie 2000 – 2800 litų).

Kas buvo po to.
Po to Lietuvos rinktinė labai prastai baigė atrankos turnyrą į 2000 m. Europos futbolo čempionatą. K. Latoža pasitraukė, o į jo vietą stojo kitas gynybinio futbolo šalininkas Stasys Stankus. Nacionalinė rinktinė ir visas šalies futbolas ėmė ristis žemyn. Pralaimėjimai Armėnijai, Moldovai tapo kasdienybe...

2000, spalio 11 d. Atranka į 2002 m. Pasaulio futbolo čempionatą.
Europos zonos 8 grupė.
Kaunas, S. Dariaus ir S. Girėno stadionas, 2 000 žiūrovų.
Teisėjas – Erbeniras Orhanas (Turkija).


Lietuva 1 - 6 Vengrija (0 - 2)
24‘ [0 - 1] B. Illesas
36‘ [0 - 2] M. Feheris
62‘ [0 - 3] M. Feheris
66‘ [0 - 4] F. Horvathas
71‘ [1 - 4] O. Buitkus
72‘ [1 - 5] M. Feheris
84‘ [1 - 6] K. Lisztes (iš 11m. baudinio)

Lietuva: Gytis PADIMANSKAS [FBK Kaunas], Andrius SKERLA [Dunfermline Athletic], Dainius GLEVECKAS [Šakhtar Donetskas], Nerijus RADŽIUS [Zaglebie Liublinas (POL)], Tomas KANČELSKIS [FBK Kaunas] (75' Tadas GRAŽIŪNAS [Rostselmaš Rostovas]), Orestas BUITKUS [Skonto], Deividas ŠEMBERAS [Dinamo Maskva], Valdas IVANAUSKAS [SV Wilhemshaven (GER)] (70' Darius MACIULEVIČIUS [H'akoach Ramat Gan (ISR)]), Aidas PREIKŠAITIS [1.FC Union Berlin (GER)], Igoris MORINAS (Hannover 96)] (85' Tomas DANILEVIČIUS [Sports Lozana (SUI)/Arsenal]), Edgaras JANKAUSKAS [Real Sociedad (ESP)].

Vengrija: Gabor KIRALY [Hertha BSC Berlynas]; Gyorgy KORSOS [Sturm Gracas] (84' Laszo BODNAR [Dinamo Kijevas]), Csaba FEHER [NAC Breda (HOL)] (78' Tamas JUHAR [Vasas Budapeštas]), Janos MATYUS [Energie Kotbusas] (73' Tibor DOMBI [FC Utrecht (HOL)[), Vilmos SEBOK [Energie Kotbusas], Tamas PETO [Vasas Budapeštas], Mikos FEHER [NAC Breda (HOL)], Krisztian LISZTES [Vfb Stuttgart], Ferenc HORVATH [Energie Kotbusas], Bela ILLES [MTK Budapeštas], Istvan HAMAR [Bejtar Jeruzalė (ISR)].

Įspėti – Nerijus Radžius, Tadas Gražiūnas, Iistvan Hamar. Pašalintas – N. Radžius.

4 min. 11 m baudinio neįmušė V. Sebokas.

Situacija.
Situacija tuo metu buvo tragiška. Žemiau kristi, rodės, jau nebuvo kur. Atrankos cikle į 2002 m. pasaulio pirmenybes rinktinė gavo labai neparankius varžovus – Italiją, Rumuniją, Gruziją ir Vengriją. Reikia pasakyti, kad tais metais, neatlaikęs kritikos ir kaltinimų lavinos, iš LFF prezidento pareigų atsistatydino Vytautas Dirmeikis, o jį laikinai pakeitęs Vytautas Zimnickas su kompanija rinktinei iškėlė utopinį tikslą per pirmas 3 rungtynes surinkti 7 taškus. Turėjome tenkintis nuliu.

Pirmame turnyro mače lietuviai Rumunijoje iki kaklo užsikasė gynyboje, bet vistiek praleido 1 įvartį. Antrose rungtynėse mūsiškiai Kaune beviltiškai pralaimėjo Gruzijai 0-4. Žaidėjai žaidė be jokios taktikos, gynyba buvo skylėta kaip rėtis, gynėjai, anot Algimanto Liubinsko, dengė plotą o ne žaidėjus. Tiesa, kartais uždengdavo ir vienas kitą.

Prieš mačą su vengrais V. Zimnicko įsakymu įvyko rokiruotė trenerių štabe – Stasį Stankų, kuris dėl asmeninių priežasčių į rinktinę nepakvietė Aurelijaus Skarbaliaus ir Raimundo Žutauto, pakeitė Julius Kvedaras. Per keturias dienas kalnų nenuversi, bet futbolininkai prieš vengrus sužaidė truputį geriau nei beviltiškai. Tik ne gynėjai, kuriuos J. Kvedaras pavadino beviltiškais ir kurie, anot jo, nevykdė nurodymų.

Rungtynės.
Iš 2 000 žiūrovų, tą šaltą rudens vakarą atvykusių į stadioną, po rungtynių daugelis keikėsi, plūdosi ir gailėjosi atvykę į rungtynes. Kiti ramino save ir tikėjosi, kad ateis geresni laikai.

Jau 4 min. į lietuvių vartus buvo skirtas 11 m baudinys, tačiau Vilmoso Seboko smūgį atrėmė Gytis Padimanskas.
Atsigavę mūsiškiai kovojo lygiai, tačiau po dviejų įvarčių kėlinio viduryje iniciatyvą perėmė svečiai.

Į antrą kėlinį mūsiškiai išėjo ryžtingai nusiteikę ir daug atakavo, tačiau greitai buvo palaužti. Iš pradžių Nerijus Radžius, nepatenkintas teisėjo sprendimu, trenkė kamuolį į žemę ir 59 min. gavo antrą geltoną kortelę, o po trijų minučių švieslentėje sužibo skaičiai 0-3 ir tada prasidėjo... Graudu buvo žiūrėti į nevilties kupiną vartininko Gyčio Padimansko veidą, kuris apsaugojo komandą nuo dar bent 6 įvarčių.

66 min. Gyčiui nepavyko sugauti ketvirtojo tikslaus varžovų smūgio, tačiau pavyko pagauti netrukus į aikštę įsiveržusį aistruolį. 71 min. rezultatą tolimu smūgiu iš dešinio krašto sušvelnino Orestas Buitkus, tačiau jau po minutės „hat–tricku“ džiaugėsi dabar jau a.a. Miklošas Feheris. Lietuvių triuškinimą tiksliu 11 m smūgiu užbaigė Krisztianas Lisztesas – 1-6.

Vienas mūsų rinktinės lyderių Valdas Ivanauskas negailėjo kritikos kai kuriems žaidėjams dėl ryžto ir motyvacijos stokos: „Gal jie viską per lengvai pasiekė savo gyvenime ir nieko nebenori?“ Visi futbolininkai pažymėjo, kad sąlygos ruoštis šiam mačui buvo puikios.

Įdomybės.
Laikinasis lietuvių treneris Julius Kvedaras spaudos konferencijoje sveikino varžovus su puikiu žaidimu. Kai žurnalistai paklausė, ar Europoje dar liko komanda, kuri su Lietuva žaistų prasčiau negu puikiai, jis atkirto Jose Mourinho stiliumi – „man dabar patinka Liuksemburgo rinktinė.“

Tuo tarpu buvęs federacijos prezidentas Vytautas Dirmeikis dėl šių nesėkmių, atrodė, per daug neišgyveno, tarsi norėdamas pasakyti jog nors jis ir atsistatydino, bet komanda smigo dar žemiau. Ir dar ponas Dirmeikis pridūrė, kad daugiausia, ką gali mūsų šalies rinktinė pasiekti apskritai – užimti 3 vietą atrankos turnyruose. Gal šis žmogus būtų manęs kitaip, jei būtų labiau orientavęsis į jaunųjų futbolininkų ugdymą, stadionų ir futbolo bazių statybą bei plėtrą, labiau rūpinęsis futbolininkais ir skatinęs juos premijomis...

Kas buvo po to.
Rinktinės gelbėtoju sutiko tapti 1995 – 1997 m. ją jau treniravęs Benjaminas Zelkevičius. Nors šis žmogus nemėgsta kai jo žaidėjai aikštėje improvizuoja ir žaidybinės drausmės šalininkas, rezultatai pasirodė iš karto. Aikštėje futbolininkai ėmė žaisti tikrąją to žodžio prasme, atsirado taktika, kiekvienas žinojo savo vietą ir uždavinius.

Pereiti aikštės vidurį su kamuoliu netapo didele problema. Gynėjai ar saugai, praradę kamuolį, nestovyniuodavo, o puldavo jo atiminėti. Gynyboje pradėta žaisti šiuolaikiška keturių gynėjų, išsidėsčiųsių vienoje linijoje, sistema. Į nacionalinę komanda sugrįžo Aurelijus Skarbalius, Raimondas Žutautas, Gintaras Staučė.

Rezultatų ilgai laukti nereikėjo. Kitose atrankos varžybose lietuviai kitų metų kovo mėn. Budapešte su ta pačia Vengrija sužaidė 1-1.

2001, rugsėjo 1 d. Atranka į 2002 m. Pasaulio futbolo čempionatą.
Europos zonos 8 grupė.
Kaunas, S. Dariaus ir S. Girėno stadionas, 8 000 žiūrovų.
Teisėjas – Mario van der Ende (Olandija).

Lietuva 0 – 0 Italija


Lietuva: Gintaras STAUČĖ [FC Akrathitos (GRE)], Marius STANKEVIČIUS [Ekranas], Rolandas DŽIAUKŠTAS [Saturn Ramenskoje], Dainius GLEVECKAS [Shakhtar Donetsk], Aurelijus SKARBALIUS [Brondby IF], Igoris MORINAS [Hannover 96], Raimondas ŽUTAUTAS [Maccabi Haifa], Saulius MIKALAJŪNAS [Torpedo-ZIL Maskva], Edgaras JANKAUSKAS [Real Sociedad], Tomas RAŽANAUSKAS [SK Bran (NOR)] (88' Arminas NARBEKOVAS [(Austrija)]), Robertas POŠKUS [be klubo] (85' Deividas ŠEMBERAS [Dinamo Maskva]).

Italija: Gianluigi BUFFON [Juventus FC]; Giuseppe PANCARO [Lazio], Paolo MALDINI [AC Milan], Alessio TACCHINARDI [Juventus FC], Fabio CANNAVARO [AC Parma], Alessandro NESTA [Lazio], Gianluca ZAMBROTTA [Juventus FC] (83' Francesco COCO [FC Barcelona]), Damiano TOMMASI [AS Roma], Christiano VIERI [Inter Milan], Francesco TOTTI [AS Roma] (87' Stefano FIORE [Lazio]), Alessandro DEL PIERO [Juventus FC] (60' Filippo INZAGHI [AC Milan])
Įspėti – Marius Stankevičius, Dainius Gleveckas, Alessio Tacchinardi, Fabio Cannavaro, Giuseppe Pancaro.

Situacija.
Lietuva tuo metu gyveno Europos krepšinio pirmenybėmis, o futbolo visuomenė – ir nedidelėmis futbolo atgimimo nuotaikomis.

„Traukinys prirūdyjusiais ratais pajudėjo“,- tokia antrašte labai tiksliai lietuvių žaidimą ankstesniame mače su rumunais apbūdino vienas Lietuvos dienraštis. Tąsyk mūsiškiai pralaimėjo, bet parodė gražų futbolą.
Po mačo su italais galėjome sakyti – traukinys įsibėgėja.

Po tragiškos atrankos turnyro pradžios mūsų rinktinei buvo belikęs vienintelis uždavinys - kovoti dėl garbės. Ir tą uždavinį jie puikiai įvykdė. Mačas su Italija – vienas geriausių rinktinės istorijoje, futbolininkai nė trupučio nenusileido 2000 m. Europos vicečempionams.

Į šias rungtynes, kurias stebėjo ir FIFA prezidentas Seppas Blatteris, tuo metu vizitavęs Lietuvoje, po 4 metų pertraukos buvo pakviestas 35 metų Arminas Narbekovas. Pakviestas tam, kad atsisveikintų su rinktine.

Rungtynės.
Lietuviai pribloškė tituluotus varžovus, nuo pirmų minučių pasirinkdami drąsią ir rizikingą taktiką žaisti trimis puolėjais ir spausti varžovus. Sprendimas pasiteisino, nes sutrikę ir to nesitikėję italai prarado žaidimo kontrolę, kurios nesugebėjo susigražinti.

Šeimininkai sukūrė daugiau progų už svečius. Jau 2 min. puikios progos neišnaudojo gynėjas Rolandas Džiaukštas, iš kelių metrų nepataikęs į vartus. 39 min. įspūdingam Igorio Morino reidui per pusę aikštės lemiamu momentu pritrūko jėgų. 66 min. apie save priminė Edgaras Jankauskas, suklaidinęs kelis gynėjus ir smūgiavęs visiškai greta virpsto.

Tuo tarpu iš italų galima išskirti Alessandro del Piero smūgį pirmame kėlinyje, kelis Francesco Totti prasiveržimus antrajame ir Christiano Vieri įvartį su pražanga. Mūsų futbolininkai (beje, pabrėžę, kad italai žaisti atvyko atsipalaidavę) gynyboje neklydo.

88 min. į aikštę buvo išleistas ir gausiomis ovacijomis sutiktas Arminas Narbekovas, kuriam tai buvo atsisveikinimo mačas. Arminas, tolimų smūgių specialistas, netrukus gavo teisę mušti baudos smūgį, tačiau, deja, smūgis buvo nesėkmingas.

Po rungtynių visi italai pripažino, kad rezultatas dėsningas, o jų treneris Giovanni Trapattoni kalbėjo: „Vertinant žaidimą, turime būti patenkinti rezultatu.“
Mūsiškių strategas Benjaminas Zelkevičius, netverdamas džiaugsmu, drabužinėje pasakė žaidėjams, kad myli juos.

Įdomybės.
Italijos nacionalinę rinktinę į Kauną atlydėjo 67 žurnalistai ir 25 techniniai darbuotojai. Svečiai „Santakos“ viešbučio administracijos paprašė apie jų viešnagę neteikti jokios informacijos, nekomentuoti net valgiaraščio...

Šiose rungtynėse puikiai sužaidęs tuometis „Ekrano“ gynėjas Marius Stankevičius labai sudomino Italijos futbolo klubus. Kaip žinia, vėliau lietuvis išvyko į „Brescia“ komandą.

Gana originaliai, tačiau keistai rungtynes apibūdino Italijos dienraštis „La Repubblica“, matyt pamiršęs, kad ir Italijos rinktinė mėgsta gynybinį futbolą: „Argi įmanoma aiškinti futbolo abėcėlę, kai prieš tave – energetiniai maniakai, kurie nieko kito neveikia, tik griauna žaidimą. Tai tas pats, kas Triesto uoste statyti pilis iš kortų pučiant borai (labai stiprus vėjas).“ Keistas palyginimas...

Kas buvo po to.
Paskutines turnyro rungtynes lietuviai svečiuose 0-2 pralaimėjo Gruzijai ir savo atrankos grupėje užėmė paskutinę, 5 vietą, per 8 mačus surinkę 2 taškus, įmušę 3 ir praleidę 20 įvarčių.

Tačiau žaidimas atrankos turnyro pabaigoje parodė, kad futbolas atgimsta ir mūsų rinktinė gali grįžti į buvusias pozicijas.


Straipsnių ciklo pirma dalis:
Įsimintiniausios Lietuvos rinktinės rungtynės (I dalis)

Straipsnių ciklo antra dalis:
Įsimintiniausios Lietuvos rinktinės rungtynės (II dalis)