R. Garastas išsamiai – apie U16 rinktinės progresą bei išbandymą prieš lenkus

2026-09-03 11:30 © lff.lt

Lietuvos vaikinų U16 rinktinė praėjusią savaitę buvo susibūrusi į treniruočių stovyklą, kurios metu sužaidė ir vienerias draugiškas rungtynes.

Roko Garasto auklėtiniai susitiko su Lenkijos bendraamžiais, ten nugalėtoją nulėmė vienintelis įvartis. Jį antrame kėlinyje įmušė lenkai, kurie ir iškovojo pergalę rezultatu 1:0.

Po stovyklos mintimis apie stovyklą, rungtynes bei ateities viziją pasidalino rinktinės treneris Rokas Garastas.

„Visų pirma, rugpjūčio mėnesį stovykla turėjo būti dar trumpesnė – trijų dienų. Tačiau šiuo atveju mums, galima sakyti, net pasisekė, kad Lenkijos rinktinė, kuri pati stovyklavo netoliese, ieškojo varžovo ir pasiūlė sužaisti. Mums tokios rungtynės yra labai naudingos ir norėtume jų turėti kuo daugiau, nes būtent jos augina žaidėjus ir kelia jų meistriškumą. Šiai dienai mūsų ir Lenkijos žaidėjų meistriškumas dar skiriasi, todėl tokios rungtynės labiau augino mus nei mes juos.

Vienas pagrindinių šios stovyklos tikslų buvo po vasaros vėl susirinkti, pasižiūrėti, kur paaugome, prasitestuoti tam tikrus dalykus ir tęsti savo taktinius blokus. Šį kartą daugiau dėmesio skyrėme aukštam presingui, standartinėms situacijoms ir tam tikriems atakos variantams, atsižvelgiant ir į Lenkijos rinktinės žaidimo struktūrą.

Taip pat buvo labai įdomu pamatyti žaidėjus po ilgesnio laiko. Šiame amžiuje pokyčiai vyksta labai greitai – kartais užtenka dviejų ar trijų mėnesių, o ypač po vasaros jau matai, kad vieni žaidėjai paaugo, kiti fiziškai sustiprėjo. Atsiranda ir žaidėjų, kurie anksčiau galbūt taip stipriai nesimatė, tačiau fizinė branda leidžia jiems atsiskleisti ir parodyti save iš geresnės pusės.

Todėl dar vienas stovyklos tikslas buvo peržiūrėti tokius žaidėjus ir pamatyti, kaip jie atrodo rinktinės kontekste. Vieniems suteikėme galimybę pasirodyti treniruočių procese, kiti gavo laiko ir rungtynėse. Norime nuolat stebėti žaidėjų progresą ir suteikti šansą tiems, kurie savo darbu ir žaidimu rodo, kad yra verti čia būti“, – stovyklos akcentus vardino treneris.

Jis taip pat išskyrė esminius faktorius, kuriuos norėjo išvysti teste prieš Lenkijos komandą.

„Kaip minėjau, pagrindiniai akcentai buvo aukštas spaudimas, tam tikri atakos variantai ir standartinės situacijos.

Kalbant apie spaudimą, tikrai turėjome gerų epizodų, ypač rungtynių pradžioje, pirmąsias 15–20 minučių, kol sugebėjome išlaikyti aukštą intensyvumą. Tuo metu žaidimas buvo įdomus, o mūsų spaudimas veikė gana gerai. Natūralu, kad kai kuriuose epizoduose individualūs sprendimai neleido visko atlikti iki galo taip, kaip norėtume, tačiau tikrai buvo nemažai pozityvių momentų.

Standartinėse situacijose taip pat, manau, sekėsi neblogai. Net ir patys turėjome gerą galimybę įmušti būtent po standartinės situacijos, prie kurios buvome dirbę treniruotėse.

Su atakos variantais buvo sunkiau. Varžovai kai kuriose situacijose pasirinko šiek tiek kitokius sprendimus, nei buvome numatę ruošdamiesi rungtynėms, todėl vietomis strigome. Čia taip pat dar trūksta individualių žaidėjų sprendimų, kokybės su kamuoliu ir gebėjimo viską atlikti dideliu greičiu. Intensyvumas ir žaidimo greitis tokiose tarptautinėse rungtynėse stipriai skiriasi nuo to, su kuo dauguma mūsų žaidėjų susiduria kiekvieną savaitgalį.

Reikia suprasti ir tai, kad rinktinėje treneriai kartais turi vos 20 minučių treniruotėje vienam elementui, o kartais prieš rungtynes apskritai turime tik vieną pilnavertę treniruotę. Todėl būtų nerealu tikėtis, kad visi nauji dalykai iš karto rungtynėse veiks idealiai.

Į visą šį projektą žiūrime ilgalaikėje perspektyvoje. Kiekvienoje stovykloje norime padaryti nedidelį žingsnį į priekį: kažką pridedame, kažką įtvirtiname. Džiaugiamės tais mažais dalykais, kurie jau pradeda veikti, o tai, kas dar nepavyksta, persikeliame į kitą stovyklą, pridedame dar vieną detalę ir bandome žengti toliau. Būtent taip žiūrime į visą šios komandos augimo procesą“, – atviravo R. Garastas.

Visgi, trenerio teigimu, rungtynėse buvo galima išvysti ir ne vieną pozityvų epizodą.

„Geriausią įspūdį turbūt paliko bendras žaidėjų augimas ir jų gebėjimas vis geriau žaisti tokio lygio tarptautines rungtynes. Įdomu tai, kad prieš maždaug dešimt mėnesių žaidėme praktiškai prieš tą pačią Lenkijos rinktinę ir tuomet vaizdas buvo šiek tiek kitoks. Dabar jau aiškiai matosi, kad per tą laiką žaidėjai paaugo taktiškai – pagerėjo jų supratimas, kaip turi atrodyti mūsų rungtynių planas, kaip jo laikytis ir kaip jis gali padėti būti efektyviems prieš stiprų varžovą.

Džiugina ir tai, kad pati komanda aikštėje atrodo geriau organizuota. Žaidėjai greičiau sugrįžta į savo pozicijas, geriau supranta vienas kitą ir tai, kur konkrečiu momentu turėtų būti. Dėl geresnės organizacijos varžovai jau susikuria mažiau pavojingų situacijų vien todėl, kad mes patys rečiau paliekame jiems tam erdvės. Taip pat matosi augantis taktinis supratimas – žaidėjai jau rungtynių metu geba greičiau įvertinti besikeičiančias situacijas, prisitaikyti ir pasirinkti tinkamesnes pozicijas. Manau, tai yra svarbus žingsnis į priekį.

Pozityviai vertinu ir žaidėjų kovingumą. Žinoma, dar ne visiems pavyksta visų rungtynių metu išlaikyti tokį agresyvumo ir kovingumo standartą, kokį diktuoja tarptautinis futbolas. Lenkijos rinktinė šiuo aspektu yra labai stipri – jų agresyvumo ir intensyvumo lygis tikrai aukštas. Tačiau mūsų statistinė analizė rodo, kad jau galime jiems atsakyti. Pavyzdžiui, oro dvikovų laimėjome net daugiau, o ir kiti rodikliai parodė, kad nemaža dalis mūsų žaidėjų šiame lygyje jaučiasi vis užtikrinčiau ir gali gerai kovoti tiek dėl aukštų kamuolių, tiek dvikovose ant žemės.

Kalbant apie tai, kas kelia daugiausia nerimo, labiau tai pavadinčiau ne nerimu, o sritimi, kurioje dar turime stipriai augti. Tai – bendras žaidimo intensyvumas. Sprendimų priėmimo greitis, situacijų suvokimas, veiksmų su kamuoliu ir be jo greitis bei pats fizinis tempas tarptautiniame lygyje yra gerokai aukštesni. Man tenka stebėti ir Lenkijos elitinės jaunimo lygos rungtynes, todėl matosi, kad tempas, kuriame jų žaidėjai rungtyniauja kiekvieną savaitę, nuo mūsų skiriasi gana stipriai.

Būtent čia matau vieną svarbiausių mūsų tolesnio darbo krypčių – turime kelti bendrą žaidėjų intensyvumo ir fizinio pasirengimo lygį. Galime turėti gerą techniką, gerą taktinį supratimą ir būti gerai organizuoti, tačiau jeigu kūnas neleidžia viso to atlikti tokiu tempu ir tiek laiko, kiek reikalauja 90 minučių tarptautinės rungtynės, kažkuriuo momentu pradedame vėluoti, nebespėjame atlikti tam tikrų veiksmų ir dėl to atsiranda klaidos bei praleisti įvarčiai.

Todėl, žiūrint į mūsų ilgalaikius tikslus, būtent šioje vietoje matau didžiausią rezervą ir sritį, kurioje turime labiausiai pasitempti“, – mintimis dalinosi treneris.

Tuo tarpu kalbėdamas apie sutiktą Lenkijos rinktinę, treneris jai negailėjo pozityvių žodžių.

„Lenkijos komanda tikrai paliko gerą įspūdį. Šiai dienai tai yra aukštesnio meistriškumo, intensyvumo ir žaidimo supratimo komanda nei mes. Kaip jau minėjau, mums tokios rungtynės yra labai svarbios, nes būtent tokio lygio varžovai mus augina.

Jų žaidėjų individuali kokybė yra aukšta, taip pat labai ryškus fizinis pasirengimas, intensyvumas, tvirtumas dvikovose. Žaidėjai gerai supranta savo individualias užduotis, moka interpretuoti situacijas aikštėje, o grupinės taktikos ir bendro futbolo supratimo lygis taip pat yra aukštas. Tai komanda, kuri ne tik turi individualiai stiprių žaidėjų, bet ir gerai supranta, kaip žaisti kartu.

Po rungtynių teko šiek tiek pabendrauti su jų treneriu. Įspūdį daro ir pats žaidėjų atrankos mastas – treneris minėjo, kad šiame amžiuje jie renkasi iš maždaug 30 tūkstančių vaikų. Lyginant su mūsų turimais skaičiais, skirtumas yra milžiniškas. Taip pat žinome, kad Lenkijoje akademijų struktūra ir žaidėjų rengimo kokybė yra aukšto lygio.

Todėl mums labai svarbu turėti galimybę su tokiomis komandomis žaisti, su jomis varžytis ir per tokias rungtynes augti. Jos labai aiškiai parodo, kur šiuo metu esame ir kur turime judėti toliau“, – pasakojo R. Garastas.

Pabaigoje jis išskyrė esmines pamokas, kurias rinktinė ir treneriai iš šios stovyklos gali pasiimti ateičiai.

„Kryptys po šios stovyklos yra gana aiškios. Norime ir toliau stovyklose kuo geriau įvertinti žaidėjų esamą formą, jų progresą bei galimybes ir kartu tęsti darbą su skirtingais taktiniais blokais. Mūsų tikslas – per kiekvieną stovyklą prie savo žaidimo modelio prieiti iš skirtingų kampų, pridėti naujų detalių ir taip palaipsniui auginti bendrą komandos supratimą.

Taip pat norime tapti taktiškai lankstesni – gebėti žaisti skirtingomis sistemomis ir skirtingais būdais spręsti rungtynėse kylančias situacijas. Jau artimiausioje stovykloje planuojame tam tikrų pasikeitimų, todėl judėsime dar viena kryptimi, kuri leis žaidėjams futbolą pažinti šiek tiek kitaip ir kartu didins mūsų komandos lankstumą.

Šios rungtynės taip pat gana aiškiai parodė, ką turime tobulinti atakos fazėje. Matėme, ką norėjome padaryti, kas pavyko, o kas nepavyko. Turime gerinti žaidėjų tarpusavio supratimą, sprendimų priėmimą ir gebėjimą tuos sprendimus atlikti didesniu greičiu.

Žinoma, rinktinėje per dvi ar tris dienas viską perteikti ir iš karto pasiekti norimą rezultatą nėra paprasta. Tokia yra mūsų, trenerių, užduotis – per labai trumpą laiką kuo aiškiau žaidėjams perduoti svarbiausius dalykus. Todėl į procesą žiūrime nuosekliai: su kiekviena stovykla ir kiekvienomis rungtynėmis norime užlipti dar vienu laipteliu aukščiau ir būti vis geriau pasiruošę svarbiausiems renginiams, kurie mūsų laukia ateityje“, – užbaigė treneris.