© Eurofootball.lt
"Ne iš visų "talentų" išauga aukščiausios klasės žaidėjai, tačiau kai buvęs klubo auklėtinis atsiskleidžia kitur, o "Barca" turi pirkti į deficitinę poziciją svetimus legionierius - dvigubai pikta," - straipsnį pakomentavo Dalius.
EuroFootball.lt kviečia ir kitus lankytojus rasti laiko ir supažindinti portalo bendruomenę su savo mėgstamu klubu, rinktine ar žaidėju.
Užsiauginame talentų sau... ir kitiems
Praėjusį šeštadienį rečiau „Barcelona“ žaidimu besidomintys Lietuvos futbolo aistruoliai turėjo puikią progą pažiūrėti „Daugiau nei klubo“ („Barcelona“ šūkis „Mes que un club“ išvertus į Lietuvių kalbą – red.past.) rungtynes su lietuviškuoju Edinburgo „Hearts“. Įdomu buvo pamatyti, kaip atrodys po vasaros pailsėję „storulis“ Ronaldinho, „sukilėlis“ Eto‘o ir, žinoma, naujieji „Barcos“ pirkiniai Ericas Abidalis, Yaya Toure, Thierry Henry. Iš karto pasakysiu, kad „barsukai“ - nei naujieji, nei senieji - nenuvylė. Lietuviai ir jų komandos draugai katalonų futbolininkų, tegul dar neatsigavusių po treniruoklių salių ir krosų, sulaikyti nesugebėjo. Tačiau juk to ir tikėjomės, ar ne?
Netikėtas buvo kelių nežinomų vaikinukų pasirodymas aikštėje. Net komentatoriai, juokindami „Barcos“ sirgalius Lietuvoje, tamsiaodį Giovanni dos Santosą, tiek išvaizda, tiek ir žaidimo maniera panašų į Ronaldinho nuolat vadino Leoneliu Messi, kuris, kaip žinia, dar ilsisi Argentinoje. Kitą, vilkėjusį 4 numeriu papuoštais marškinėliais, iš karto pakrikštijo Marquezu, nežinodami, kad „Actekas“ dar ilsisi po „Copa America“, o jo marškinėlius pasiskolino Marcas Crosas. Apie trečiojo nuolatinius reidus link baudos aikštelės komentatoriai buvo linkę patylėti, akcentuodami tik jo perdavimus priimantį ir išnaudojantį Henry...
Pasijuokę iš komentatorių liapsusų, transliacijos stebėtojai pradėjo domėtis, kas gi tie nauji taip puikiai pasirodę jaunieji „barsukai“, pratęsiantys klubo tradiciją pačiai ruoštis sau žaidėjus: Victorą Valdesą, Carlesą Puyolį, Andresą Iniestą, Xavį, Thiago Mottą, Oleguerą, Messį, Jorquerą... Deja, ne vienas talentingas auklėtinis, nematydamas galimybių įsitvirtinti „Barcoje“, pasirinko kitą karjeros kelią: Francescas Fabregas, Gerardas Pique, Francisco Merida, Dani Pacheco...
„Barcos“ sirgaliai jaunųjų Giovanni Dos Santoso, Bojano Krkičiaus, Jesuso Olmo, Marco Crosas`o, Marco Valiente kelią į pagrindinę komandą įdėmiai stebi ir pergyvena, kai perskaito eilinius gandus, jog Krkičius, Crosas ar dos Santosas gavo eilinį viliojantį pasiūlymą iš Anglijos ar Ispanijos klubo. Kaip galėjo atsitikti, kad išauginusi Cescą Fabregasą, po kelerių metų „Barca“ ieško atraminio saugo ir turi pirkti Yaya Toure, o „paleidusi“ Pique – ieškoti svetimo vidurio gynėjo ir mokėti pinigus „Zaragoza“ už Gabrielį Milito?
Visų pirma, reikia pasakyti, jog Ispanijoje galioja įstatymas, draudžiantis pasirašyti profesionalius kontraktus su nepilnamečiais žaidėjais. Iki sulauks 18 metų – jie savo likimo kalviai ir gali bet kada palikti klubo akademiją ir netgi komandą, kurioje žaidžia. Ypač, jeigu nemato perspektyvų žaisti pagrindinėje „Barcos“ sudėtyje. Klubo vadovybė, pasimokiusi po Fabregas, Pique ir kitų talentingų „panteros“ žaidėjų, kurie, išaugę Barselonoje, pergales neša kitiems klubams, istorijų, suskato ieškoti apsaugos priemonių, kad naujieji talentai liktų komandoje: Krkičius, dos Santosas, Crosas, Valiente, Olmo ir kiti jau ne tik treniruojasi su klubu bei žaidžia draugiškas rungtynes, o trys pirmieji įrašyti į pagrindinės komandos paraišką kitam sezonui.
Bojan Krkic
Katalonas serbiška pavarde? O kas čia keisto? Šešiolikamečio (rugpjūčio 28 d. jam sukaks 17 metų) Bojano tėvas – Belgrado „Crvena Zvezda“ žaidėjas Bojanas Krkičius pasirašė kontraktą Ispanijoje ir baigęs futbolininko karjerą visai nenorėjo grįžti į karo draskomą Serbiją. Vedė katalonę, 1997 metais įsidarbino „Barcelona“ skautu, o dar po metų atvedė į klubo akademiją ir savo aštuonmetį sūnų. Per 7 „panteroje“ praleistus metus, Bojanas pelnė 889 įvarčius!
2006 m. Bojanas, peršokęs keletą jaunesnio amžiaus komandų, įsitvirtino „Barcelona–B“, per 18 rungtynių įmušęs 10 įvarčių. Vieni jį vadina genijum, kiti apsiriboja „geriausias pasaulio junioras“. Praėjusių metų gegužės mėnesį 15 metų Krkičius dar pritrūko jėgų, kad Ispanijos U-17 rinktinė nugalėtų Europos čempionate, tačiau 2007 m. jam tai pavyko padaryti. Tai, kad 16 metų berniukas žaidžia ir už U-21 rinktinę – taip pat jo talento įvertinimas. Rugpjūčio mėnesį Korėjoje vyksiantis jaunimo Pasaulio čempionatas gali tapti eiliniu Bojano triumfu... o gal – stabdžiu karjeroje, nes bus praleista galimybė dirbti su komanda, kuri šiuo metu ruošiasi sezonui.
Balandžio 24 d. Krkičius debiutavo pagrindinėje „Barcos“ sudėtyje – draugiškose rungtynėse su „Al Ahly“. Debiutantas žaidė tarp patyrusių vilkų Giuly ir Gudjohnsen, tačiau savo žaidimu ne tik juos visiškai užtemdė, bet ir pelnė įvartį. Antrą kartą pasirodęs rungtynėse su „Hearts“ sudarė puikų tandemą su Henry, niekuo nenusileisdamas prancūzui.
„Chelsea“ dar pavasarį pasiūlė Bojanui astronominį kontraktą, tačiau „Barca“ neleido pavogti eilinio savo deimančiuko. Rijkaardas pervedė Bojaną į pagrindinę sudėtį, tačiau kontrakto su klubu pasirašyti negalima dar daugiau kaip metus. Žinant, kad Barcos puolimą ir taip sudaro Ronaldinho, Etoo, Messi, Henry, atrodo, kad Krkičiaus perspektyvos „Barcoje“ miglotos. Gal geriausia išeitis – Bojaną išnuomoti? Johanas Cruyffas siūlė Bojanui metus pažaisti „Ajaxe“, kuris yra virtęs tikra talentų kalve, ir kur mokama dirbti su talentingu jaunimu. Tuo labiau, kad treneriu „Ajaxe“ dirba buvęs Rijkaardo padėjėjas Henkas Ten Cate`as. Tačiau „Barca“ nenori rizikuoti – gal po metų galėdamas apsispręsti savarankiškai, Bojanas Krkičius pirmam profesionaliam kontraktui pasirinks klubą, kuriame jam iš karto garantuotų vietą starte ir atakos lyderio vaidmenį? „Barcoje“ tą reikia nusipelnyti palaipsniui, įrodinėjant savo talentą kiekvieną dieną. Messi ir Iniestai tai pavyko. O tau, Bojanai?
Giovanni dos Santos
Brazilijos rinktinės žaidėjas Zizinho karjeros pabaigoje žaidė Meksikoje. Ten ir liko, vedė meksikietė Lilianą Ramires. Monterėjaus mieste 1989 m. gegužės 1 d. gimė sūnus Giovanni. Meksikos brazilas blizgėjo gimtojo „Monterrey“ klubo vaikų komandose, o kai 14 metų paauglį vaikų turnyro Prancūzijoje metu pamatė „Barcos“ skautai – iš karto pakvietė į Kataloniją. „Mažasis Ronaldinho“ ir dėl išvaizdos, ir dėl žaidimo stiliaus bei technikos netruko sužavėti prie gero futbolo įpratusius katalonus ir klubo trenerius. Dos Santos tapo „Barcelona B“ lyderiu, keletą kartų – rezultatyviausiu jaunimo čempionatų žaidėju. Giovanni ne tik įsitvirtino Meksikos jaunimo rinktinėje, bet ir, įmušęs 3 įvarčius per 5 susitikimus, padarė visam pasauliui įspūdį aktyviu žaidimu. Kaip šiemet nekantraudami laukėme Krkičiaus debiuto, taip pernai – dos Santos pasirodymo draugiškose rungtynėse su danais. Dos Santos nenuvylė – tikslūs perdavimai, kamuolio valdymo technika, taiklūs smūgiai ir netgi įvartis debiutinėse rungtynėse už vyrų komandą įrodė, kad „Barca“ turi dar vieną deimantą... kurį privalo saugoti. Mat birželio mėnesį tas pats „Chelsea“ pasiūlė dos Santos puikų ilgalaikį kontraktą. Laporta, pasimokęs iš Cesco istorijos buvo principingas – tiesiog liepė įtraukti dos Santos į pagrindinę sudėtį, kai „Barca“ vyko kovoti dėl Tarpžemyninės taurės. Perspektyva jau šiame sezone ginti „Barcos“ spalvas padėjo atsispirti ir Meksikos „Chivas“ vilionėms pasirašyti kontraktą ir tapti klubo lyderiu. Gal nors tokios priemonės padės išsaugoti Giovannį Katalonijoje? Tuo labiau, kad Johanas Cruyffas jaunajį Giovanni dos Santos laiko geresniu už Krkičių, labiau patyrusiu, ragavusiu daugiau „rimto“ futbolo ir fiziškai geriau išsivysčiusiu. Giovanni pranašaujama sėkmė jau šiame sezone. O juk „panteroje“ jau kalbama apie jaunesnįjį Giovanni broliuką Jonataną.
Marc Crosas
Šalia juodaodžio meksikiečio ir pusiau serbo – tikras Katalonijos sūnus. Marcas Crosas gimė 1988 m. sausio 9 d. Gironoje, Sant Feliu de Guixol miestelyje. Pirmųjų dviejų tėvai – futbolininkai, o Crosas tiesioginę atramą turi pačioje „Barcoje“ – vartininkas Jorquera yra tikras jo pusbrolis.
Atraminio saugo pozicijoje dažniausiai žaidžiantis Marcas Crosas buvo vienas iš talentingosios, deja, taip nesėkmingai „Segundoje“ žaidusios „Barca B“ komandos lyderių. Pagrindinėje komandoje jis debiutavo pernai, „Copa del Rey“ rungtynėse su „Badalona“, 76 min. pakeitęs Iniestą. O birželio mėnesį rungtynėse PAR su „Mamelodi Sundowns” Crosas įmušė lemiamą įvartį, padėjęs „Barcai“ pasiekti pergalę 2-1. Tačiau dar svarbiau ne įvarčiai, o patikimas žaidimas stabdant varžovų atakas ir, atėmus kamuolį pradėti savosios komandos antpuolį. Markas tą daryti sugeba. Neveltui į 19 metų saugą šių metų pavasarį nusitaikė „Ispanijos ekspertas“ Rafaelis Benitezas. „Liverpool“ ketino išsinuomoti perspektyvų atraminį „Barcos“ saugą, o po metų įgyti pilnas teises į jį. Tačiau „Barca“ atrėmė eilinę angišką ataką: apvilko Marcą 32 numeriu pažymėta „blaugrana“ ir davė vilties, kad jis pakeis atraminio saugo pozicijoje Mottą. Kas ten žino – gal netgi naujasis pirkinys Yaya Toure turės įrodinėti, kad yra labiau patyręs ir patikimesnis už jaunąjį „Barcos“ auklėtinį? Pamatysime... Kad tik Marc Crosas gautų šansą – juo pasinaudoti jis sugebės...
Karčios pamokos
Jau minėjau, kad Ispanijoje negalima pasirašinėti darbo sutarčių su nepilnamečiais. Tuo ir pasinaudojo „Arsenal“, 2003 m. rugsėjo 11 d. persiviliodami į Londoną Francescą Fabregas. 16 metų saugas nematė jokių perspektyvų tuometinėje „Barcoje“, kurios saugų linijoje žaidė Deco, Marquezas, talentingiausiu „canteranosu“ tuomet vadintas Motta, Xavi, Iniesta, Gabri. Kas ten žino, gal Cescas „Barcoje“ ir dabar sėdėtų ant suoliuko kaip perspektyvus jaunas žaidėjas, o „Arsenal“ jis iš karto gavo žaisti: debiutavo su Roterdamo komanda turėdamas vos 16 metų ir 177 dienas, o dar po mėnesio įmušė ir pirmąjį įvartį, tapdamas jauniausiu tai padariusiu „kanonieriumi“. Dabar Cescas – vienas iš labiausiai vertinamų pasaulio žaidėjų, „Real“ už jį šią vasarą siūlė 27 mln. svarų. Fabregas atsilaikė prieš pagundą, pareiškęs, kad „jaučia atsakomybę, nes komandą palikus Henry, negali jos palikti“. „Negaliu išduoti klubo, kuris manimi patikėjo, kai 16 metų vaikinuką išleido žaisti. Noriu klubui atsilyginti už pasitikėjimą. Žinau, kad tokie pasiūlymai, kaip iš „Real“ kiekvieną dieną nesimėto. Tačiau man tik 20 metų, tikiuosi kad dar turėsiu šansų ateityje. O kol kas kovosiu už „Arsenal‘ ir pasistengsiu laimėti kuo daugiau trofėjų,“ – teigė ispanas. Sakyčiau, tikras „blaugraniškas“ patriotizmas. Gaila, kad ne gimtajam klubui...
Seras Alexas po metų nutarė pakartoti „Arsenal“ triuką ir 2004 m. vasarą iš „Barcos“ vaikų darželio išsirinko aukštą ir tvirtai sudėtą centro gynėją Gerardą Pique. Beje, ne šiaip kataloną, o buvusio „Barcelona“ viceprezidento Amador Bernabeu anūką. 17 metų Pique ilgai negalvodamas susigundė „Manchester United“ pasiūlymu ir pasirašė ilgalaikį kontraktą. Tačiau du sezonus taip ir neprasimušęs į pagrindinę sudėtį ir sužaidęs vos 3 rungtynes, jis buvo išnuomotas „Zaragoa“, kur kartu su Gabrieliu Milito sudarė puikų gynėjų duetą. U-20 čemponate Piquet dar kartą įrodė serui Alexui, kad jau gali kovoti dėl vietos starte su Vidičiumi ir Rio Ferdinandu.
Buvęs Krkičiaus partneris 17 metų Francisco Merida, kuris 8 metus praleido „Barcos“ akademijoje ir pernai už nulį eurų perėjo į „Arsenal“, specialistų vadinamas netgi talentingesniu už Fabregas. Ar taip yra iš tikrųjų, pamatysime, nes kanonieriai Meridą išnuomojo Madrido „Atletico“.
Paskutinioji žymi netektis – kiek daugiau nei prieš mėnesį Kataloniją palikęs 16 metų Dani Pacheco. Būdamas 13 metų jis iš Malagos atvyko į „Barcos“ akademiją. Atstovaudamas „Barcelona“ kadetų komandai penkiolikametis Dani (16 jam suėjo tik sausio mėnesį) 2006/07 metų sezone įmušė 30 įvarčių, pelnydamas prestižinę puolėjui „Killer“ (angl. žudikas – red.past.) pravardę. Rafaelis Benitezas, prižadėjęs aukso kalnus pasikvietė jaunąjį kataloną į Liverpulį ir iš karto pasirašė 3 metų kontraktą. „Barcos“ jaunimo treneris Garcia Pimenta neslėpė širdgėlos: „Tai baisi „Barcos“ netektis. Pacheco – neįtikėtino potencialo puolėjas. Gaila, kad įstatymai negali mums padėti apsaugoti auklėtinių nuo kitų klubų, kurie nė kiek neprisidėjo puoselėjant talentus, gundymų“.
Bet ar verta gailėtis? „Barcos“ vaikų darželis nuolat augina talentus, ir trenerio bei Laportos nuolatiniu galvos skausmu tampa rūpestis, kur juos dėti. Ne iš gero gyvenimo, o tik nematydami perspektyvų „Barcoje“, komandą paliko legendinio vartininko Reinos sūnus Pepe. Sužibėjęs „Villareal“ jis atsidūrė Liverpulyje. Jo bendraamžis Mikelis Arteta taip pat tame pačiame mieste, tik „Everton“ klube. Legendinės „Dogmos“ žaidėjas Ivan de la Pena – tapo pikčiausių priešų „Espanyol“ lyderiu ir kapitonu. Nesugebėjęs starte įsitvirtinti Gabri žaidžia „Ajaxe“... Neverta toliau tęsti sąrašo. Jis, patikėkite – ilgas. Kaip ir „Barcos“ kitose šalyse perkamų legionierių sąrašas.
