Vilniaus „Žalgirio“ namų sezonas – su trijų dešimtmečių lankomumo rekordu

2026-10-20 14:52

Vilniaus „Žalgiris“ šių metų namų sezoną užbaigė pasiekęs išskirtinį rezultatą tribūnose. Vyrų komandos namų rungtynes čempionate vidutiniškai stebėjo net 3149 žiūrovai. Panašių skaičių šių laikų „Žalgiris“ nėra fiksavęs, o apskritai šalies pirmenybėse toks lankomumas nebuvo fiksuotas bent tris dešimtmečius.

Neužteko ir sėdimų vietų

Per 16 šio sezono „Žalgirio“ namų rungtynių „Toplygoje“ užfiksuoti 50 385 žiūrovų apsilankymai. 

Pridėjus trejas UEFA Konferencijų lygos atrankos rungtynes, bendras 19 susitikimų lankomumas siekia 65 149 apsilankymus, o vidurkis – 3429 žiūrovus.

Buvo gerinami ir atskirų rungtynių rekordai. Rugsėjo 16-ąją pergalę prieš „Kauno Žalgirį“ išvydo 6480 žiūrovų – daugiausia per „Žalgirio“ namų rungtynes Lietuvos čempionate ir Liepkalnio stadione nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Norintiems palaikyti komandą tą vakarą teko ieškoti ir stovimų vietų.

Balandžio susitikimas su kauniečiais į tribūnas sutraukė arti pilno stadiono – kiek daugiau nei 5 tūkst. vietų turinčiame stadione susirinko 4644 žiūrovai.

Kovo mėnesį rungtynes su „Sūduva“ „Sportimoje“ stebėjo 3342 žmonės, jiems taip pat pritrūko ir sėdimų vietų arenoje.

Pranoko lūkesčius

„Žalgirio“ prezidentas Andrius Tapinas prieš sezoną buvo įsitikinęs, kad 2 tūkstančių žiūrovų vidurkis yra pasiekiamas. Vėliau iškeltas tikslas pasiekti 2,5 tūkst. vidurkį, tačiau galutinis rezultatas pranoko visus lūkesčius.

„Tikrai maniau, kad sunkiai, intensyviai dirbant, taikant įvairias akcijas, metodikas, įmanoma pasiekti tikslą, tačiau finišavome su dar didesniu nei 3 tūkstančių vidurkiu. Tai pranoko mano lūkesčius, ypač turint omenyje, kad per nemažai namų rungtynių oras buvo nepalankus. Dėkojame visiems, kurie, nepaisant visko, šį sezoną lankėsi stadione“, – sakė A. Tapinas.

Klubo prezidentą nudžiugino tai, kad skaičiai per daug nesvyravo ir visą sezoną išsilaikė aukštas lankomumo lygis – nė vieneriose namų „Toplygos“ rungtynėse žiūrovų nebuvo mažiau nei du tūkstančiai.

Pasiektas rezultatas išsprendė ir prieš sezoną įvykusias lažybas. Tinklalaidės „Futbolas LT“ kolektyvas buvo suabejojęs, kad „Žalgirio“ namų rungtynių lankomumo vidurkis viršys 2 tūkstančius ir dėl to susilažino su A. Tapinu. Simbolinė riba buvo viršyta su kaupu, o lažybas pralaimėję futbolo apžvalgininkai paskutinėse rungtynėse įvykdė pažadą – dirbo kamuolių padavinėtojais.

Su „Toplygos“ namų sezonu futbolas šį sezoną Vilniuje nesibaigė – namuose dar žais „Žalgirio“ moterų ir jaunimo komandos. Lapkričio 4-ąją laukia ir tarptautinės namų rungtynės UEFA Jaunimo lygoje.

Istorijoje – migloti skaičiai

Lankomumo, kurį šiemet fiksavo „Žalgiris“, Lietuvos čempionatų istorijoje nebuvo daugiau nei 30 metų. Visgi vienareikšmiškai nustatyti tikslius rekordus – sudėtinga. 

Į didesnius ar panašius skaičius galėtų pretenduoti nebent Mažeikiai: 1993-94 ir 1994-95 metų sezonuose gausias žiūrovų minias sutraukdavo staigiai iškilusi ir greitai išnykusi „ROMAR“ komanda. Gausiai žiūrovų sutraukdavo ir 1992-93 metais iki čempionų titulo nužygiavęs Panevėžio „Ekranas“.

Remiantis neoficialiais skaičiavimais, Mažeikiuose į tribūnas vidutiniškai galėjo rinktis daugiau nei 4 tūkst. žiūrovų (11 namų rungtynių), o Panevėžyje – po 3 tūkst. per rungtynes (13 namų rungtynių).

Ko gero daugiausiai žiūrovų sutraukusios atskiros nacionalinio čempionato rungtynės buvo 1994 metų vasarą (ir birželį taurėje), kai Mažeikių stadionas buvo sausakimšas per „ROMAR“ ir „Žalgirio“ rungtynes. Kai kuriuose šaltiniuose įvardijama, jog šiose dvikovose galėjo susirinkti iki 10 tūkst. žiūrovų.

Vis dėlto įvertinti šių skaičių patikimumą sudėtinga: yra išlikę nepakankamai duomenų ir vaizdinių įrašų, užfiksuoti skaičiai turėjo didelę paklaidą, o tuo metu stadionuose nebuvo privalomos individualios sėdimos vietos ar standartizuota žiūrovų įėjimo patikra.

Tarp daugiausiai žiūrovų surinkusių rungtynių tikrai galėtų patekti šių metų gegužę vykusi „Kauno Žalgirio“ ir Vilniaus „Žalgirio“ akistata Kaune, kuri sutraukė 8308 žiūrovus.

Panašiai gerbėjų galėjo susirinkti 2004 metų Panevėžio „Ekrano“ ir FBK „Kauno“ rungtynėse – lemiamą čempionato dvikovą sezono pabaigoje Panevėžio stadione stebėjo iki 8 tūkstančių žiūrovų.

Absoliutus ir aiškus rekordas dviejų lietuviškų klubų tarpusavio rungtynėse – „Žalgirio“ dvikova su „Hegelmann“ 2022 metų taurės finale. Tuomet į atnaujinto Dariaus ir Girėno stadiono atidarymą atvyko 13 589 žiūrovai.