© Eurofootball.lt
Į pasaulio čempionatą turėjęs vykti Enke 2009 metų lapkričio 10 dieną savo noru šoko po traukiniu ir užsimušė. Depresijos kelerius metus kamuotam "Hannover" klubo atstovui buvo vos 32 metai.
Praėjus metams po šios tragedijos vieno Berlyno universitetų profesorius Gunteris Gebaueris užjautė depresijos kamuojamus sportininkus: "Viskas pasikeitė neįtikėtinai nežymiai. Iš pradžių buvo šokas ir didelis noras apsaugoti problemų kamuojamus sportininkus. Tačiau profesionalus futbolas išliko brutalus kaip visada. Bus dar daug aukų, kol kas nors keisis."
Anot akademiko, žvaigždės yra pernelyg greitai nurašomos ir tai žlugdo jų psichologiją. Iliustracijai jis pasitelkė Vokietijos rinktinės kapitono Michaelio Ballacko pavyzdį - jis nevyko į pasaulio čempionatą dėl traumos, o dabar nebėra reikalingas rinktinei, nes jo vietą užėmė jaunesni.
"Tereikia pažiūrėti, kaip buvo elgtasi su traumą gavusiu rinktinės kapitonu,- sakė Gebaueris. - Kai Ballackas iškrito iš rikiuotės, kilo didelė baimė. Bet kai nacionalinė ekipa pradėjo žaisti sėkmingai ir be jo, komandos draugams, atrodo, buvo džiugu, kad Michaelio nebėra. Jis tapo senu ir nereikalingu."
Ir tęsė: "Kas būtų, jei futbolininkas atskleistų savo silpnybes? Jo karjera būtų baigta. Tai sportas be pasigailėjimo, nuolatos ieškantis naujausio talento ir būdo kaip pateikti save."
