Visos rungtynės
Ar L. Messi pelnytai laimėjo FIFA geriausio futbolininko apdovanojimą?
  • Taip, šiais metais jam nebuvo lygių
  • Ne, turėjo laimėti V. van Dijkas
  • Neturiu nuomonės

Visos apklausos

STRAIPSNIS: Dvidešimtmetis kapitonas


2004-05-01 16:32:00
Dar visai neseniai ispanų sirgaliai skundėsi, kad po Raulio (%p00203) šalyje ilgą laiką neatsirado rezultatyvių puolėjų, kurie vėliau galėtų tapti pasaulinio lygio žvaigždėmis. Bet dabar ispanai gali būti ramūs: žaidėjas, apie kurį kalbėsime, turi visus šansus ne tik pakartoti Raulio kelią, bet ir įveikti jį kur kas greičiau.

Ispanijoje egzistuoja nerašyta taisyklė: kapitono raištį dėvi žaidėjas, už klubą sužaidęs daugiausia rungtynių. Vienintelė išimtis yra Madrido "%c00017", kurio kapitonas yra dvidešimtmetis Fernando Torresas (%p01133). Iš kitos pusės, jei atkreipti dėmesį, kad jis į klubą atėjo dar būdamas 11 metų, šioji išimtis taisyklei paklusta.

Prieš ateidamas į "Atletico", Fernando didžiajame futbole praleido tik metus, žaisdamas vaikų komandoje "Rayo 13" iš Fuenlabrados - vieno iš Madrido priemesčių. O dar anksčiau žaidė salės futbolą, jau tada stebindamas suaugusiuosius savo puolimo sugebėjimais. Užtenka pasakyti, kad iš 200 vaikų, atėjusių į "Atletico" peržiūrą, priimti buvo tik du, vienas iš kurių ir buvo Fernando Torresas. Jį egzaminavę treneriai buvo tiek nustebinti, kad dešimtbalėje sistemoje jam parašė "12".

Nuo to momento ir prasidėjo jo kelias Madrido klube, kur jis praėjo visus hierarchijos laiptus, kol tapo pripažintu komandos lyderiu. Per kiekvienas išeigines septintą ryto jis autobusu vyko į Madridą kartu su motina, kuri savo sūnui pažadėjo, kad ji prieštaraus futbolo treniruotėms tik tada, kai jis pats pasakys "pakanka".

Pirmąkart apie Torresą garsiai kalbėti imta Europos jaunių (U16) futbolo čempionato metu. Tada savo komandos sudėtyje jis tapo žemyno čempionu ir rezultatyviausiu turnyro žaidėju, o taip pat buvo pripažintas geriausiu šiose pirmenybėse. Praėjo vos keleta dienų, ir įvyko jo debiutas "Atletico" sudėtyje, 2001 metų gegužės 27 dieną. O jau po savaitės "El Nino" ("Vaikas"), kaip jį praminė labiau patyrę komandos draugai, išvykos rungtynėse nuginklavo "Albacete" vartininką, ir atidarė savo įvarčių sąskaitą žaidžiant už "raudonai-baltai-mėlynuosius". Šiam žygdarbiui viename iš šventinių priemimų jį įkvėpė ne kas kitas, bet Ispanijos sosto įpėdinis princas Felipe, kuris, kaip ir visa karališkoji šeima, yra "Atletico" fanas. Ne mažiau simbolišku atrodo tas faktas, kad "El Nino" tose rungtynėse pakeitė ne ką kitą, o savo vaikystės "stabą" Kiko.

Tik keturių rungtynių užteko Torresui tam, kad ispanų superklubai atkreiptų dėmesį į eilinę "žvaigždutę". Operatyviausia pasirodė esanti "%c00004", bet jos pasiūlymas atvirai prajuokino tuometinį "Atletico" prezidentą Jesusą Gillį. Tuo metu, kai Gilis už perspektyvų futbolininką paprašė beprotiškos sumos - 84 milijonus dolerių, "Valencia" bandė operuoti 8-10 kartų mažesnėmis sumomis. Iš karto po jos dirvą čiupinėti bandė "%c00006", bet kataloniečiai taip pat nieko nepešė. Priartėjo ir Madrido "%c00003" sunkioji artilerija, bet, greičiausiai vardan sportinio principo - į amžinų priešų stovyklą Torresas nepereitų už jokius pinigus. O juk likus metams iki to, traumos galėjo padėti kryžių ant tolimesnės jo karjeros. 2000-iais Torresui buvo atliktos dvi kelių operacijos, dėl kurių jis ir šiandien susidūria su problemomis ir karts nuo karto iškrenta iš rikiuotės.

Fernando Torresas pastoviai buvo kviečiamas į Ispanijos jaunimo rinktinę, kuriai tuomet vadovavo Inakis Saezas. Ir praėjus metams, po to kai Saezas perėmė nacionalinės rinktinės vairą, jo buvęs auklėtinis pasimatavo "Raudonosios Furijos" marškinėlius. Fernando Torreso debiutas už nacionalinę rinktinę įvyko 2003 metų rugsėjį. Tai buvo draugiškos rungtynės su Portugalija, pasibaigusios priešininko sutriuškinimu 3:0. "Atletico" puolėjui pasižymėti tuomet nepavyko, o šiek tiek vėliau, atrankinėse rungtynėse su Ukraina, jis turėjo puikų šansą atidaryti įvarčių už rinktinę sąskaitą. Deja, baudos smūgis nuo 11 metrų Fernandui Torresui nepavyko, nors savo klube jis yra etatinis baudinių realizuotojas, ir nepriekaištingai tai atlieka.

Bet, vienaip ar kitaip, "El Nino" žvaigždė futbolo padangėje sužibo, ir nieko stebėtino, kad jo asmeniui susidomėjimą ėmė rodyti kur kas turtingesni ir tituluotesni klubai. Pirmasis horizonte pasirodė "%c00062", kuris, rodos, nenusivylė ispanais po bevaisių %p02255 ir Jose Mari (%p00862) stažuočių. Apeninuose Torresą jau spėjo pakrikštyti "auksiniu berniuku" ir sulyginti su Marco van Bastenu, kas jau savaime yra jo meistriškumo pripažinimas.

Jaunajam ispanų talentui prisimeilinti bandė ir pasaulio futbolo grandas "%c00040", ketinęs įvykdyti komandos atjauninimą, ir kertinį to atjauninimo akmenį matęs Torreso asmenyje. "MU" vyriausiasis treneris seras Aleksas Fergusonas asmeniškai reikalavo įsigyti Fernando Torresą, kurį jis stebėjo nuo U16 čempionato laikų, kuris vyko Anglijoje.

Fernando Torresą pripažino ir pasaulinės reklamos agentūros, jau seniai kvietusios filmuotis tokias žvaigždes, kaip Figo (%p00201), Zidanas (%p00200), Beckhamas (%p00219), Ronaldinho (%p00210), Roberto Carlosas (%p00198)... Kartu su trimis paskutiniaisiais jis debiutavo klipe, kurio veiksmas vyksta viduramžiuose. Iš jaunų futbolininkų kartu su juo tokia garbė teko olandui van der Vaartui (%p02510) ir brazilui Diego (%p02497).

Visi, kas matė žaidžiantį Fernando Torresą, pažymi jo puolimo arsenalo turtingumą. "El Nino" sugeba apgauti varžovą, o dažnai net kelis iš eilės, pasitelkiant tiek greitį, tiek techniką. Be to, jis nebudi varžovo baudos aikštelėje, kaip Ronaldo (%p00205), o pastoviai juda kurdamas progas ir dalyvauja komandiniuose "Atletico" veiksmuose. Prie jo pliusų taipogi galima priskirti gerą žaidimą galva ir dešine koja, o taip pat aštrų įvarčio jausmą ir sugebėjimą pakovoti už kamuolį su gynėjais.

Neseniai į norinčių įsigyti Fernando Torresą gretas įstojo ir Pasaulio futbolo milijardierius Nr.1 Romanas Abramovičius. "%c00042" savininkas ne kartą kalbėjosi su "Atletico" vadovybe, siūlėsi pirkti jaunąjį talentą, kaskart siūlydamas vis žymiai didesnę sumą. Paskutinė kartelė buvo 54 milijonai eurų, 36 milijonai iš karto, o likusi dalis - "natūra", tai yra, žaidėjais. Bet atsakymas iš Madrido ateidavo vis tas pats: "El Nino" neparduodamas už jokius pinigus.

Šiaip, ir pats futbolininkas, ne per seniausiai kontraktą su Madrido klubu pratęsęs iki 2008 metų, nedega noru pakeisti klubo spalvų. Jo planuose yra kelialapio į Europos taures iškovojimas, sėkmingas pasirodymas Europos čempionate, į kurį jis, greičiausiai, važiuos būdamas pagrindinės sudėties žaidėju, ir visapusiška pagalba savo klubui tapti Ispanijos čempionu. O tai paskutinį kartą įvyko 1996-iais.

Išeiti iš "Atletico" jis sutiks tik tuo atveju, jei klubo vadovybei labai reikės pinigų, ir neatsiras kitokio būdo jų uždirbti, nei parduoti savo pagrindinę žvaigždę. Buvęs vyriausiasis klubo treneris Luisas Aroganezas praėjusiame sezone kartą prasitarė, kad anot jo būtų neblogai sustiprinus kitas komandos linijas, komandos puolimo lyderio pardavimo sąskaita. Rezultate Aroganezas užtraukė Gilių šeimos nemeilę, kuriems vis dar priklauso "Atletico", ir buvo priverstas pasirašyti atsistatydinimo prašymą. O Fernando Torresas liko. Liko tam, kad teikti savo talento gerbėjams džiaugsmą ir viltį, kad trečias tituluočiausias Ispanijos klubas atgims.
Straipsnio įvertinimas: 0 0
Vienintelė knyga apie futbolą ir nesąžiningas rungtynes