Straipsnis: Futbolo taisyklės © Eurofootball.lt
Nuošalės taisyklė futbole turbūt viena svarbiausių naudojamų taisyklių siekiant suteikti besiginančiai komandai pranašumą. Tiesa, kartais būna rungtynių, kuomet neužfiksuojama nei viena nuošalė, tačiau taip pat pasitaiko net ne po vieną ir ne po dvi nuošales per rungtynes. Yra futbolininkų, kurie nuolat patenka į nuošales. Pastaraisiais metais tuo garsėja „Milan“ puolėjas Filippo Inzaghi. Kai kurie iš mūsų vis tik nelabai galėtų pasakyti, kada tiksliai nuošalė buvo, o kada ne. Dauguma galvoja, kad tai padaryti labai paprasta. Paanalizuokime, ką apie tai mums sako futbolo taisyklės.

Taisyklės

Taigi pirmas dalykas, kurį turėtų žinoti kiekvienas, yra: „Jeigu žaidėjas yra nuošalėje, tai dar nereiškia, kad jis pažeidė taisykles“. Viskas aišku ir suprantama: nuošalė ne visada yra fiksuojama. Nuošalėje žaidėjas atsiduria, jeigu: „jis yra arčiau varžovo vartų linijos negu kamuolys ir priešpaskutinis varžovų žaidėjas“. Jei vartininkas nubėgo mušti išlyginamojo įvarčio, o priešininkų puolėjas perėmus kamuolį gauna perdavimą, tačiau priešais jį nėra nei vieno, arba tik vienas varžovų gynėjas, tai irgi yra nuošalė. Tačiau tai labai reta situacija - šiuolaikiniame profesionaliame futbole faktiškai nebūna. Taip pat ši taisyklė nustato, kad nuošalė gali būti tik smūgio į priekį metu nes jei kamuolys yra priekyje žaidėjo, tai jis niekada nebus toliau vartų linijos už jį. Dažna situacija, kuomet puolėjas su taip vadinamu „paskutiniu gynėju“ būna vienoje linijoje ir kartais nuošalė fiksuojama, kartais ne. Kada ji bent jau teoriškai turėtų būti? Tuomet kai atakuojančios komandos žaidėjas yra bent šiek tiek priekyje gynėjo kuria nors kūno dalimi, kuria leidžiama žaisti. Taigi jei atakuojančiojo ranka yra įsikišusi už gynėjo, tai dar ne nuošalė, nes rankomis jis žaisti negali. Visas likęs kūnas teoriškai turi būti toliau nuo vartų nei gynėjas. Įvertinus tai, kad teisėjo asistentai, kurie fiksuoja nuošales, gali būti net už 30 metrų nuo situacijos, dažniausia į tokius teorinius reikalavimus neatsižvelgiama, nes juos įžiūrėti yra be galo sunku, net ir pakartojimo metu. Labai dažna situacija, pavyzdžių begalė, prisiminkite paskutines savo mėgstamos komandos varžybas ir tą epizodą kai šaukėt, kad teisėjo asistentas „idiotas“, nes nemoka fiksuoti nuošalės.

Teisėjų pagalbininkai

Futbolo aikštės veja labai dažnai būna prižiūrėta taip, kad žolės linijos (šviesesnė ir tamsesnė žolė) visą laiką būtų lygiagrečios galinei linijai. Tai ypač palengvina teisėjo asistentų darbą fiksuojant nuošalę. Reiktų paminėti kad vidurio linija šioje taisyklėje irgi atlieka tam tikras funkcijas. Ji padalina aikštę į dvi lygias dalis ir nuošalė nefiksuojama savojoje aikštės pusėje.

Kada fiksuojama nuošalė ir abejotinos situacijos

Žaidėjas, esantis nuošalėje, baudžiamas tik tuo atveju, jeigu jo komandos nariams „liečiant ar smūgiuojant kamuolį, teisėjo nuomone, jis aktyviai dalyvauja žaidime, įtakoja žaidimo eigą, varžovo veiksmus arba buvimas nuošalėje žaidėjui suteikia pranašumą prieš varžovą“. FIFA nuolat rengia įvairius seminarus, kad teisėjai gerai išmoktų vertinti nuošalę ir vadovautų rungtynėms pagal oficialias taisykles, o ne savo nuomonę. Dažna situacija: smūgiuojama iš toli į vartus, nuošalėje stovi trys atakuojančios komandos žaidėjai. Žiūrėdami per televizorius puikiai matote ar jie trukdo vartininkui ar ne. Teisėjo asistentas žvelgdamas į aikštę iš šono mato šiek tiek kitaip. Tiksliau mato situaciją ne taip kaip mes prie ekranų, o šiek tiek prasčiau. Jam per kelias sekundes nuspręsti, trukdo tie žaidėjai vartininkui ar ne, yra sunku. Šiuo atveju ir įsigalioja teisėjo nuomonės taisyklė. Kartais žiūrint pakartojimus matome, kad nuomonė buvo klaidinga. Pavyzdžių galima pateikti milijonus. Dažniausia situacija, kuomet baudos smūgio metu besiginanti komanda bando padaryti dirbtinę nuošalę.

Kada nuošalė nefiksuojama

Nuošalė niekada neturi būti fiksuojama, jeigu „žaidėjas gauną kamuolį po smūgio nuo vartų, įmetus kamuolį iš užribio ir po kampinio smūgio, arba po priešininko perdavimo. Užfiksavus nuošalę teisėjas turi skirti laisvą smūgį, kurį varžovų komandos žaidėjas smūgiuoja iš tos vietos, kurioje buvo pažeista nuošalės taisyklė.“

Dirbtinė nuošalė ir jos niuansai

Dirbtinė nuošalė yra viena iš gynybos taktikų (visi gynėjai vienoje linijoje prieš perduodant kamuolį greitai bėga į priekį ir palieka puolėją nuošalėje), tačiau taikant šią taktiką gynėjai turi būti labai gerai susižaidę ir laikytis disciplinos, kadangi dirbtinei nuošalei nepavykus paprastai iškyla gana rimtas pavojus besiginančiai komandai. 1996 metų Atlantos olimpinių žaidynių finale Argentinos futbolininkai bandė atlikti šį manevrą, tačiau net trys Nigerijos futbolininkai atsidūrė prieš vartininką vienui vieni. Proga buvo pasinaudota, pelnytas įvartis. Tai įvyko per pridėtą rungtynių laiką. Jos baigės rezultatu 3-2 Afrikos kontinento komandos naudai. Argentiniečiams teko tenkintis sidabro medaliais.

Standartinės situacijos ir jų vykdymo taisyklės

Baudos smūgis

Mušant baudos arba laisvą smūgį, kamuolys turi visiškai nejudėti, o smūgiuojantis žaidėjas neturi teisės jo liesti antrą kartą, kol kamuolio nepalies kitas žaidėjas. jeigu mušant baudos smūgį kamuolys įkrenta tiesiai į varžovų vartus, toks įvartis, be abejo, yra įskaitomas. Visi grožisi fantastiškais Ronaldinho, Beckhamo ir kitų futbolininkų tobulais baudos smūgiais. Vieni jų skrieja į vartus nuo virpsto ar skersinio, kiti ne, tačiau nepriklausomai nuo to ar lietė dar kurį nors žaidėją ar ne, jie visi yra įskaitomi. Tačiau teoriškai smūgiuojant baudos smūgį galima įmušti įvartį ir į savo vartus. Šiuo atveju atakuojančioji komanda yra apsaugotą nuo tokių akibrokštų. Pagal futbolo taisykles priešininkai viso labo gaus teisę kelti kampinį.

Laisvas smūgis

Visų pirma reiktų atkreipti dėmesį į teisėją, kuomet šis skiria laisvą smūgį. Teisėjas duoda signalą, kad skiria laisvą smūgį, pakeldamas ranką virš galvos. Jis laiko iškėlęs ranką tol, kol žaidėjas smūgiuos ir smūgiuotas kamuolys palies kitą žaidėją, arba kol žaidimas nutrūks. Įvartis įskaitomas tik tada, jeigu prieš kertant vartų liniją kamuolį po smūgio paliečia kitas žaidėjas, nesvarbu priešininkas ar komandos draugas. Priešingu atveju, jei kamuolys neliečia nei vieno aikštės žaidėjo ir jis atsiduria besiginančiųjų vartuose, skiriamas laisvas smūgis nuo jų vartų. Analogiška situacija kaip ir baudos smūgio metu - galima įsimušti ir į savo vartus. Vėl galioja tokios pačios taisyklės, varžovų komanda gauna teisę mušti kampinį. Baudos ir laisvas smūgis mušami iš tų vietų, kur buvo pažeistos taisyklės. Išimtys:
• baudos ar laisvas smūgis, paskirtas vartų aikštelėje, besiginančiosios komandos naudai, yra mušamas iš bet kurios aikštelės vietos.
• vartų aikštelėje paskirtas laisvas smūgis mušamas nuo vartų aikštelės linijos, kuri yra lygiagreti vartų linijai ir arčiausiai tos vietos, kurioje buvo prasižengta.

Tiek baudos, tiek laisvas smūgis gali būti pakartotas, jeigu teisėjas to reikalauja dėl kokių nors aplinkybių. Smūgis visada turi būti pakartotas, jei besiginančiajai komandai smūgiuojant iš savo baudos aikštelės baudos arba laisvą smūgį kamuolys nekirto baudos aikštelės linijos.

11 metrų baudinys

Tiems, kas jaunystėje smūgiuojant 11 metrų baudinius, mėgdavo išdarinėti įvairias gudrybes, futbolo taisyklės griežtai apibrėš, kaip turi būti atliekamas šis smūgis. Visada privalo būti aišku, kuris žaidėjas smūgiuos 11 metrų baudinį. Vartininkas privalo stovėti ant savo vartų linijos tarp vartų virpstų, atsisukęs į smūgiuoti pasirengusį žaidėją tol, kol šis smūgiuos kamuolį. Žaidėjai, išskyrus smūgiuojantį, turi būti aikštėje, už baudos aikštelės ribų ir ne arčiau kaip 9,15 m nuo 11 metrų žymos. Teisėjas negali duoti ženklo mušti 11 metrų baudinio, kol žaidėjai nebus užėmę pozicijų, nurodytų šiose taisyklėse. Smūgiuojantysis gali smūgiuoti tik į priekį, jis negali liesti kamuolio antrą kartą tol, kol kamuolio nepaliečia kitas žaidėjas.

Smūgis nuo vartų


Smūgis nuo vartų yra būdas vėl pradėti žaidimą. Įvartis, įmuštas smūgiuojant nuo vartų, yra užskaitomas, jeigu jis įmušamas į varžovų komandos vartus. Labai reta situacija šiuolaikiniame futbole, tačiau įvykus tokiai situacijai, dažnas teisėjas tikriausiai suklystų ir skirtų priešininkų komandai laisvą smūgį nuo jų vartų. Taip pat teisėjo reikalavimas smūgiuoti smūgį nuo vartų iš tos pusės kurioje kamuolys išriedėjo už galinės linijos nėra pagrįstas. Laisvas smūgis gali būti smūgiuojamas iš bet kurios vartininko aikštelės vietos. Šio smūgio metu varžovų komandos žaidėjai turi būti už baudos aikštelės tol, kol vėl prasideda žaidimas, tai yra tol, kol kamuolys oru ar žeme kerta baudos aikštelės liniją. Jeigu šios sąlygos smūgiuojantysis žaidėjas neįvykdo, smūgis kartojamas.

Ar žinote kad...
• Smūgis nuo vidurio varžybų pradžioje vadinamas „pradiniu smūgiu“ ir turi savo atlikimo taisykles
• Kamuoliui atšokus į aikštę nuo kampinio vėliavėlės, žaidimas tęsiamas
• Baltų linijų plotis turi būti ne didesnis nei 12 centimetrų
• Kampinio vėliavėlė turi būti ne trumpesnė nei 1,5 metro
• „9 metrai“ iš tikrųjų yra 9,144 metro (lygiai 10 jardų)
• Maksimalus aikštės dydis pagal FIFA standartus yra 120x90 metrų (netarptautinėse rungtynėse), tarptautinėse - 110x75 metrų
• Minimalus aikštės dydis pagal FIFA standartus yra 90x45 metrų (netarptautinėse rungtynėse), tarptautinėse 100x64 metrų