© Eurofootball.lt
Kiek daugiau nei prieš metus "Barcelona" prezidentas Joanas Laporta pareiškė, kad 90 procentų tikimybė, jog klubas pradės naują komercializacijos etapą. Kalba, kaip visi suprato, ėjo apie titulinio sponsoriaus atsiradimą. Toks rėmėjas paprastai už teisę ant komandos marškinėlių spausdinti savo firmos pavadinimą sumoka 50 – 100 milijonų dolerių per trejetą ar penketą metų. Daugiau kaip 100 milijonų eurų iš rėmėjų pavyksta uždirbti tik patiems garsiausiems Europos klubams, tokiems kaip "Real", "Chelsea", "Manchester United", "Inter" ar "Bayern".
Tačiau "Barca" iš visų klubų išsiskiria ne tik gražiu žaidimu, bet ir tuo, kad Katalonijos klubas per savo 107 metų istoriją blaugranos marškinėlių nėra nė karto sutepęs jokia reklama. Po šio Laportos pareiškimo prasidėjo gandų lavina apie būsimą užrašą ant blaugranos. Vieni sporto apžvalgininkai ir verslo analitikai piršo Azijos elektronikos gigantus, kiti – arabų avialinijas, amerikiečių, ieškančių rinkos Europoje ir Azijoje automobilių gamintojus. Tačiau tikriesiems Barcos sirgaliams šie gandai nerūpėjo. Jų nuomonė buvo vieninga: "Barca" – daugiau nei klubas“. Katalonijos superklubas yra per daug geras, ir turi tokias tradicijas, kad reklamai ant jų marškinėlių ne vieta.
Reklamos užuomina vis tik buvo
Tačiau culles pamiršta, kad 1992 metais liūdnai pagarsėjęs ir klubą nustekenęs prezidentas Josephas Luisas Nunjesas jau buvo susigundęs prieš 14 metų futbolo pasaulyje milžiniškais pinigais. Tuo laiku "Barca" rengusi Italijos sporto aprangos firma KAPPA pasiūlė 9 milijonus už firmos užrašą ant marškinėlių. Nunjesas atsisakė. Tačiau susigundė Kappa pasiūlymu už 6 milijonus dolerių ant blaugrana marškinėlių nupiešti išilginę baltą juostelę. Jokio užrašo, jokio Kappa logotipo – tik baltą juostelę...
"Aš nenorėjau pagarsėti kaip pirmasis Barcos istorijoje prezidentas, ant komandos marškinėlių uždėjęs firmos reklamą", - teisino poelgį Nunjesas. Tačiau kaip ir daugelis Nunjeso iniciatyvų, sumanymas baigėsi visišku fiasko. Prezidentas neatsižvelgė į vieną "smulkmeną": balta spalva – "karališkoji", amžinų priešininkų ir varžovų "Real" spalva. Dėl tos baltos juostelės kilo toks triukšmas, kad Barcos vadovybė nusprendė vienašališkai nutraukti sutartį su Kappa ir sumokėjo šiai firmai netesybų mokestį...
2006-ieji turėjo būti paskutiniai
Dabar jau suprantate, kokia protestų lavina kilo Laportai pareiškus, kad vedamos derybos su firma dėl reklamos. Kai kas netgi aiškina, kad dvigubai padidėjęs Barcos marškinėlių pirkimas šiame sezone siejamas ne tiek su puikiu komandos žaidimu, kiek su sirgalių noru turėti dar reklama nesuteptus, "švarius" "Barcos" marškinėlius. Tuo labiau, kad 2006/2007 metų sezonui pristatyta naujoji komandos uniforma nuteikia dar pesimistiškiau. Mėlynas ir granatines juostas ant marškinėlių pakeis į šveicarų "Basel" panašus derinys: marškinėliai bus tik iš dviejų dalių – pusė mėlynų, pusė granatinių. Išvykų uniforma dar klaikesnė. Kažkam į karščiuojančią galvą šovė mintis pagaminti, atsieit retro uniformą... purvinai oranžinius marškinėlius (su panašiais "Barca" 1994 m. laimėjo Čempionų lygą, tačiau iš karto po rungtynių žaidėjai trenkė oranžinius marškinėlius žemėn ir persirengė blaugrana).
Jeigu šio sezono isteriškai geltoni marškinėliai tapo paskutiniu mados klyksmu ir jų nuperkama netgi daugiau, nei tradicinių blaugrana, tai pamatę tuos oranžinius netgi komandos žaidėjai, privalantys būti diplomatiškais, tik traukė pečiais ir susilaikydami nuo komentarų siūlė klausinėti tik apie žaidimą...
Tad jeigu jau supratote, kad blaugrana Barcai ir jos sirgaliams reiškia kur kas daugiau nei šortus ir marškinėlius, dabar jau galima pakalbėti ir apie pagundas, kuriomis buvo bandomas Laporta ir kiti klubo vadovai.
1. Azijos elektronikos gigantas HITACHI siūlė 13 mln eurų per metus ir dar 3–4 mln. premijų, jei komanda gerai pasirodytų tarptautinėse varžybose. Kontraktas turėjo galioti 5 metus. Be to „Hitachi“ Katalonijos klubą dar gundė kasmet rengiamais Azijos turais, kurie būtų leidę klubui per dvi savaites vasaromis lengvai uždirbti po 5 mln. dolerių. Hitachi vadovai pamatę, kaip Azijoje nuo Ronaldinho ir Co atėjusių pažiūrėti sirgalių lūžta stadionai, pasiūlė Barcai 8 mln. dolerių per metus. Vietoj atsakymo išgirdo kvatojimą. Atkaklūs japonai pasiūlė 10 mln., o išgirdę paniekinantį "fi" – ir 13 mln. Po to pridėjo dar ir minėtus premijinius, o koncerno dizaineriai garantavo, kad užrašas bus padarytas taip, kad harmoningai derintųsi prie blaugrana marškinėlių...
2. Didesnis gundytojas buvo Austrijoje registruota bukmekerių firma "Betandwin". Ši internetinėmis lažybomis iš sporto rezultatų užsiimanti kompanija pasiūlė 15 mln. eurų per metus. Po to ėmė gundyti ilgu, net 8 metų kontraktu. Kai Laporta pareiškė, kad per tiek laiko "Barca" bus vertesnė didesnių pinigų, turtingi bukmekeriai sutiko kas du metus kontraktą peržiūrėti ir sumą didinti. Tačiau ir tie mažų mažiausiai 120 milijonų (o su premijomis bei peržiūrėtais kontraktais suma būtų didesnė nei 150 mln.) "Barcos" vadovybės nesugundė. Tam buvo kelios svarbios priežastys: visų pirma, Ispanijoje draudžiama azartinių žaidimų reklama, ir dar neaišku, kaip valdžia būtų pasižiūrėjusi į tokią reklamą. O bene dar svarbesnė priežastis – „Betandwin“ pageidavo, kad logotipas ant marškinėlių būtų nekeičiamas. O juk tai – firmos pavadinimas juodomis raidėmis... baltame fone. Jeigu dar prisimenate, kas darėsi, kai Barca „pasipuošė“ balta juostele, tai galite suprasti, kad Laporta negalėjo ant "Barcos" marškinėlių uždėti didelio balto stačiakampio. Ir dar – ant krūtinės, po "Barcos" herbu... Tuo labiau, kad po metų – "Barcelona" prezidento rinkimai... Laportos širdyje blaugrana sirgalius nugalėjo verslininko ambicijas, o "Betandwin" susirado kitą bėgiojantį reklaminį stendą – "Milan" žaidėjus.
3. Bene mažiausiai žinoma apie derybas su "Qatar Airways Tower". Arabų aviakompanija pasiūlė "eilinę" 12 mln. eurų sutartį, kuri turėjo galioti 4 metus. QAT vadybininkas Al Chaedi, paklaustas, kodėl arabų aviakompanijai parūpo katalonų futbolo klubas, atsakė: "Mes skraidome virš debesų, o Barca žaidžia dangišką futbolą. Mes esame greta".12 milijonų per metus - nei per maža, kad iš tokios sumos pasijuoktum, nei per daug, kad dėl jos ilgai suktum galvą. Tai supratę arabai atkišo dar vieną saldainiuką – pasisiūlė komandą visiškai nemokamai gabenti lėktuvu į bet kurią pasaulio šalį čarteriniais reisais... Žinant, kad galingiausi pasaulio klubai skraido vos ne kas savaitę, ir dar papildomai samdo lėktuvus, kad iš rinktinių skubiai pargabentų žaidėjus, galima suprasti, kad šis arabų pasiūlymas turėjo būti ilgai svarstomas klubo menedžerių kabinetuose. Tačiau arabiški lėktuvai ir toliau skraidys be "Barcelona" žaidėjų...
4. Komerciškai geriausias ir, jeigu ne patys užsakovai, Barcos vadovybę matyt, privertęs kapituliuoti, buvo Kinijos Olimpinio komiteto ir Kinijos vyriausybės pasiūlymas. Nors jo finansinės sąlygos buvo laikomos paslaptyje, spėjama, kad kiniečiai už užrašą BEIJING ir Pekino olimpiados logo buvo pasiruošę kasmet mokėti po 20 – 30 mln. eurų. Prieš tokį pasiūlymą nebūtų atsilaikęs, matyt, ir Dalai Lama (Buda, atleisk Zebediejui už piktžodžiavimą). Tuo labiau, kad piliulė atrodė saldesnė, nes reklamuojama ne prekė, paslauga ar komercinis produktas, o kilni idėja – Olimpinės žaidynės... Kinija dar siūlė kasmetinius turne su pilnais stadionais, o milijardas kiniečių bei likusi pasaulio dalis kaip suvenyrą būtų mielai pirkusi Barcos marškinėlius su olimpine simbolika. Analitikai jau skaičiavo, kad iš komercijos galima užsidirbti dar daugiau, nei iš tiesioginių sumų už reklaminį užrašą. Nereikia pamiršti, kad į milžiniškas Azijos, o visų pirma Kinijos rinkas veržiasi visi didieji klubai. "Barca" ne išimtis. Jei "Real" Kinijoje nusipirko klubą, tai "Barca" įsteigė vaikų sporto mokyklą. O Tian Jin yra didžiausias pasaulyje "Barcelona" fanų klubas. Tačiau Kiniją užkariauti "Barcai", matyt, teks kitais būdais. Jei ne beckhemais tai geru žaidimu. Tuo labiau, kad nevykusi "Real" marketingo kompanija jau įrodė, jog auksarankių kiniečių 30 eurų kainuojančiais originaliais marškinėliais nesugundysi – tokius pačius jie sugeba pasisiūti už 3 eurus...
5. Visame pasaulyje garsūs koncernai "Coca Cola", "Ford" ir "Nike" jau daugelį metų yra Barcos rėmėjai ir bendradarbiavimu ne tik kad nesiskundžia, bet ir norėtų jį išplėsti tapdami tituliniais sponsoriais. Kiekvienas šio triumvirato narys turi begalę pinigų, garsų prekinį ženklą, puikius ryšius su Baros vadovais ...ir troškimą Barcos pagalba su firmos užrašu ant blaugrana krūtinės užkariauti naujas rinkas. Ypač aktyviai derybas vedė "Nike" atstovai.
Arogantiškieji amerikiečiai, kurie šiemet privertė legendinį Madrido "Atletico" klubą, nuo 1903 metų dėvintį raudonai baltus marškinėlius išduoti tradiciją ir nuo kito sezono žaisti ne "matracine", o vienspalve uniforma, Barcai buvo kur kas nuolaidesni. "Nike", puikiai žinodama katalonų būdą, netgi siūlė, kad ant blaugrana netgi nebūtų firmos pavadinimo – užtektų tik didesnės "Nike" šypsenos. Tačiau ir toks pasiūlymas nesuviliojo "Barcelona" klubo.
Atrodo, sirgalių viltys išsipildė – kitą sezoną Barca žais švariais, reklamos nesuteptais marškinėliais.
Ir toliau – vienintelis klubas pasaulyje.
Juk Barca – daugiau nei klubas...
Kodėl Laporta atsisakė lengvai užsidirbti šimtą milijonų?
Na, o jeigu dar neatsibodo skaityti, trumpai supažindinsiu su naujausiais verslo mokyklos EAE profesoriaus Jose Maria Gay tyrimais apie finansinę "Barcelona" padėtį. Kad būtų aiškiau, palyginimui bus ir artimiausio "Barcos" varžovo "Arsenal" finansais:
2005/2006 metų sezone "Barca" gavo 36,7 mln eurų pelno. "Arsenal" – 12,8 mln. Jeigu laimės Čempionų lygą, "Barcos" biudžetas šiemet gali viršyti 300 mln. eurų. 2003/2004 metų sezone "Barcelona" pajamos buvo 169 mln. "Arsenal" 173 mln. eurų. Barcos pelnas tame sezone buvo 1,4 mln., o "Arsenal" – 12 mln. eurų. 2004/2005 metų sezone Barca jau uždirbo 207 mln, o "Arsenal" 171 mln. eurų. Barca gavo 35,3 mln. eurų pelno, o kanonierių pelnas smuko iki 0,8 mln.
Tačiau kaip ir visi didieji klubai, tiek "Barca", tiek "Arsenal" skęsta skolose. Nors Laporta protingai investuodamas mažina ankstesnių prezidentų įsiskolinimus, "Barcelona" vis dar skolinga 292,1 mln. eurų. 171 mln. reikia gražinti per artimiausius keletą metų, o 121,1 mln. – suteikta kaip ilgalaikiai kreditai. Tačiau reikia pasakyti, kad didžiausias "Barcos" kreditorius – Katalonijos bankas, kuris tikrai nevers Katalonijos simbolio jausti finansinių nepriteklių.
"Arsenal" finansinę padėtį labai pablogino naujojo stadiono statyba. Kanonieriai jau dabar skolingi 512 mln. eurų, iš kurių 159 mln. trumpalaikiai kreditai su didelėmis palūkanomis, o 353 mln. eurų teks gražinti kiek vėliau.
