© Eurofootball.lt
Primename, kad savo straipsnius galite siųsti adresu [email protected]
Jo treneris vadina jį geriausiu vidurio gynėju pasaulyje, drąsiai teigdamas, kad tai tikrai nėra mažumos nuomonė. Johnas Terry (%p01985) dabar 25-erių ir jis užaugo labai greitai. Prieš dešimt metų jis buvo saugas. Prieš šešerius jo ateitis "Chelsea" nebuvo užtikrinta. Prieš ketverius jis mušdavosi gatvėse ir baruose, rizikuodamas patekti į kalėjimą. Ir tada jis suprato kai ką svarbaus: jis turi galimybę tapti vienu geriausiu Anglijos futbolininku, galbūt netgi geriausiu gynėju po visuotinai pripažinto Bobby Moore'o, Anglijos rinktinės kapitono, padėjusio jai laimėti Pasaulio Čempionatą 1966 m.
"Nenoriu jokių taškų po J ir T!"
Johnas George'as Terry gimė 1980 m. gruodžio 7d., Barking'e, Rytų Londone. Ankstyviausius prisiminimus apie futbolą jis įvardija tėvo dalyvavimą sekmadieninėje lygoje, kai trejų metų berniukas, stebėdamas žaidimą, negalėdavo sulaukti, kol jam netyčia atskries kamuolys ir jis galės šį paspirti. Ir nors vyresnysis Terry niekada netapo profesionalu, tačiau abu jo sūnus pasiekė ko norėjo (dviem metais vyresnis Paulas Terry žaidžia "Yeovil Town", Coca-Cola čempionate).
Johno Terry (kartais sutrumpintai vadinamo JT) šeima yra labai artima su dar vieno futbolininko gimine: John'o sesuo ištekėjo už Paulo Konchesky brolio, o brolis vedė šio žaidėjo seserį.
Tačiau daugiau mergaičių Konchesky šeimoje nėra, tad Johnas savo antrąją pusę rado tiesiog per draugus. Toni Poole su futbolininku draugauja jau nuo jaunimo komandos laikų, o šių metų gegužės 18 d. pora susilaikė dynukų: mergaitės Summer Rose ir berniuko Georgie Johno. Kaip sakė pats jaunasis tėvas: "Dvynukai – rimtas reikalas. Metas surimtėti.".
O surimtėti reikėjo. Pradėjęs uždirbti didelius pinigus, Johnas tiesiog džiaugėsi jaunyste: prabangūs rūbai, automobiliai, nuolatiniai vakarėliai ir pati didžiausia aistra – dizainerių kurti laikrodžiai. Tačiau vyresnių žaidėjų ir agento patariamas jis pradėjo rimčiau žiūrėti į uždarbį. "Augant pinigai nebuvo tas dalykas, kuriuo galėjau pasigirti. Mano tėvas dirbo krovėju statybose ir išlaidos mūsų šeimoje buvo gana skaudi tema. Džiaugiuosi, kad dabar galiu duoti savo tėvams tai, ko jie nusipelnė. Stengsiuos, kad mano šeimai niekada nieko netrūktų, dėl to padarysiu viską, kas įmanoma ir ne.". Neblogas to įrodymas yra kitų metų birželį planuojamos jo vestuvės, kurioms išleisti planuojama apie 250 tūkst. svarų...
Nuo "West Ham" jaunimo komandos iki kontrakto su "Chelsea"
Johnas buvo dešimties metų, kai į jį atkreipė dėmesį kaip į žaidėją. Jaunąjį talentą treniruoti pasikvietė Londono "West Ham" klubas, pasiūliusi jam žaisti jaunių komandoje. Čia užaugo ir P.Konchesky, Ledley Kingas, Bobby Zamora... Tačiau jau po ketverių metų jis perėjo į "Chelsea", nors treniruodavosi tik pora kartų per savaitę, o žaisdavo tik sekmadieniais.
JT tėvas buvo gynėjas, tačiau jis su broliu mėgavosi žaidimu aikštės viduryje. Kartą, kai žaidė "Chelsea" jaunių komandoje, treneris B.Dale'as vienerioms rungtynėms pastūmėjo jį į galą ir leido žaisti gynėju. Tiesiog prieš rungtynes susirgo keli žaidėjai ir reikėjo tučtuojau keisti startines pozicijas bei užpildyti tuščias vietas. Komanda laimėjo 3-0, Terry buvo pripažintas geriausiu rungtynių žaidėju.
"Anksčiau aš niekada nenorėjau būti gynėju – vaikai visada nori žaisti priekyje ir mušti įvarčius. Bet jausmas, kai per rungtynes nepraleidi nei vieno įvarčio, yra toks pats neapsakomai malonus, kaip ir jį įmušus.". Kitas rungtynes Johnas, žaisdamas gynėju, vėl buvo paskelbtas geriausiu ir nuo to laiko daugiau niekada nebežaidė saugo pozicijoje. "Aš esu nepaprastai dėkingas B.Dale'ui", - sakė Terry po tų rungtynių.
Šešiolikos JT metė mokyklą ir atsidavė žaidimui "Chelsea" jaunimo komandoje. Tačiau pritapti jam sekėsi ne taip lengvai: paauglystėje Terry buvo žemas ir stambokas, tad klubas labai dvejojo dėl kontrakto su žaidėju, kuris gali nebeišaugti, o taip trokšta žaisti gynėju. Tačiau viskas išsisprendė per vieną vasarą. Jau po metų septyniolikmetis Johnas pasirašė sutartį, pagal kurią gaudavo po 250 svarų per savaitę, o pats žaidėjas dabar yra vienas aukščiausių savo ekipoje. Dar po metų jo uždarbis jau siekė 1000 svarų.
Šiam kontraktui labai nepritarė jo tėvas. Visa Terry giminė garsėjo savo atsidavimu "Man Utd" komandai. Vaikystėje ne išimtis buvo ir Johnas: "Kai esi vaikas, norisi sirgti už komandą, kuri nuolat laimi. Tačiau po pirmos dienos "Chelsea" supratau, kad noriu likti čia, nors "Man Utd" man vis dar yra labai artimas.". Seras Aleksas Fergusonas, žinodamas apie berniuko aistrą, net gi buvo jam numatęs vietą savo komandoje. Vieną dieną jis pakvietė visą Terry šeimą į vienerias svarbias klubo varžybas, asmeniškai supažindino su tuometinėmis Anglijos žvaigždėmis, nusifotografavo prie "Premier" Lygos trofėjaus... "Mano tėvui buvo labai sunku suprasti, kas aš ketinu likti "Chelsea", bet man pavyko jį įtikinti, kad tai – teisingas sprendimas.".
Žaidėjas ir kapitonas nr.26
Oficialiai pagrindinėje komandoje Johnas Terry debiutavo 1998m. lapkričio mėn., pakeitęs D.Peterseną. O į startinę sudėtį buvo įtrauktas jau kitų metų pradžioje, pasirodymui FA Taurėje. Ir nors 1998/1999m. sezone JT žaisdavo tik dalį rungtynių, tačiau jis padarė pakankamai, kad gautų Geriausio metų jauno žaidėjo apdovanojimą.
2000 m. Terry buvo paskolintas "Nottingam Forest" komandai. Ir nors trenerio pasiteisinimas, kas tai išeis žaidėjui į naudą, nes ji įgaus daugiau patirties žaisdamas pagrindinėje sudėtyje, skambėjo gan logiškai, tačiau Johnas buvo labai nusiminęs. Grįžęs jis darė viską, kas tik įgytų trenerio pasitikėjimą. Ir jam pavyko: nepraėjus nei pusmečiui, Claudio Ranieri išleido jį vietoj traumuoto Franko Leboeufo, kuris grįžęs jau nebeatsikovojo savo vietos.
2002 m. JT karjera pakibo ant plauko. Dėl muštynių viename Londono klubų, jis bei komandos draugas J.Morris, ir "Wimbledon" gynėjas D.Byrne'as, pateko į teismą, po kurio jam grėsė net kalėjimas. "Supratęs savo klaidą verkiau ir gailėjausi ne kartą ir ne du"- prisimena jis. Dėl šių kaltinimų Johnas Terry praleido 2002 m. Pasaulio Čempionatą, o Anglijos Futbolo Federacija smarkiai apribojo jo žaidžiamų rungtynių kiekį. Bet visi kaltinamieji buvo išteisinti ir dabar atvirai pripažįsta, kad stengiasi pamiršti šį įvykį visiems laikams.
Johno atsidavimas ir įkvėpiantis pasirodymas 2003/2004m. nulėme C.Ranieri pasirinkimą paskirti jį laikinu kapitonu vietoj pasitraukusio Marcelio Desailly, kuris dabar šiam jaunam žaidėjui negaili pagyrų: "Terry – būsima"Chelsea" legenda". Kitame sezone JT įmušė aštuonis įvarčius ir savo kolegų buvo išrinktas metų žaidėju. "Nuostabu, kai tave įvertina žmonės, su kuriais tu nuolat būni, o daugelis iš jų yra tavo konkurentai.". Tais pačiais metais J.Terry pateko ir į Prancūzijos dienraščio L'Equipe renkamą Europos svajonių komandą.
2005m. Terry buvo įvertintas tikru apdovanojimų lietumi: rugsėjį 40 pasaulio šalių balsavo už Pasaulinę vienuolikę – patekęs į ją, Johnas įgijo tvirto gynėjo ir puikaus lyderio aikštėje reputaciją. Taip pat jis buvo išrinktas geriausiu UEFA gynėju, kai ne tik pasiaukojančiai gynė komandos vartus, bet ir įmušė iš viso keturis įvarčius, tarp jų – ir pergalingąjį prieš "Barcelona". Negana to, aplenkęs Franką Lampardą, Steveną Gerrardą, Andy Johnsoną, 2004m. nugalėtoją Thierry Henry, JT buvo įteiktas profesionalių sporto žurnalistų renkamas metų žaidėjo apdovanojimas. Terry – pirmasis "Chelsea" žaidėjas, gavęs šį apdovanojimą, taip pat pirmasis gynėjas po P.Mcgratho (1993m.), bei pirmasis anglas po Teddy Sheringhamo (2001m.).
Kai į komandą atėjo Jose Mourinho, Terry vertėsi iš koto, kad tik padarytų įspūdį drastiškais sprendimais garsėjančiam naujajam treneriui. Būtent tada jis tapo oficialiu kapitonu, kurio indėlis į "Chelsea" pergalę pagrindinėje Anglijos lygoje du metus iš eilės po penkiasdešimties metų pertraukos yra neužginčijamai didelis. Jo įtaka ir organizuotumas labai prisidėjo ir prie 2004/2005m. sezono, kai į P.Čecho vartus buvo įmušta labai nedaug įvarčių. Mourinho remiasi į Terry ir naudojasi juo kaip tarpininku tarp trenerio ir komandos, patikėdamas jam daug veiklos už aikštės ribų.
"Man rūpi pasirodymas su rinktine, tačiau svarbiausias mano tikslas – ir toliau dominuoti Anglijos futbole bei padėti "Chelsea" klubui iškovoti tiek titulų, kiek jis yra verta.". Kartu su F.Lampardu, Claude'u Makelele bei P.Čechu jis laikomas "Chelsea" ramsčiais. Puikus kamuolio kontroliavimas tiek ore, tiek ant žemės, pasitikėjimas savo jėgomis ir priešininkų žinojimas, kad prie vartų visada teks susidurti su vienu geriausiu Anglijos žaidėju, pavertė Johną uola, aplink kuria statoma visa komandos sėkmė.
Kai JT buvo paklaustas, ar įsivaizduoja save paliekantį šią komandą, jis iš karto atsakė: "Niekada. Aš tvirtai sėdžiu "Chelsea". Šis klubas kaip tik man. Aš labai ištikimas – šiais laikais nedaug žaidėjų pradeda ir baigia karjerą tame pačiame klube. Viskas krypsta teisinga linkme ir neįsivaizduoju, kad gali būti blogiau. Bet, nors aš ir esu kapitonas, treneris man aiškiai pasakė, kad jei prarasiu formą– lėksiu lauk."
Tačiau dabar, pasirašęs naują sutartį, jis yra brangiausiai apmokamas anglas "Premier" Lygoje ir išeiti tikrai neketina. Tuo labiau būti išvarytas. Jis siekia būti geriausiu, dėl to ir pasirinko 26 numerį – vienu skaičiumi didesnį, nei "Chelsea" legendos Gianfranco Zola, žaidusio 25 numeriu pažymėtais marškinėliais.
Žaidėjas ir kapitonas nr.6
Johnas Terry Anglijos rinktinėje debiutavo palyginti vėlai. Tik po to, kai galutinai įsitvirtino "Chelsea" gynyboje, sužaidė pirmąsias tarptautines rungtynes su Serbijos ir Juodkalnijos vienuolike, o pirmąjį įvartį įmušė tik 2006m. per draugiškas rungtynes su Vengrija (kurias anglai laimėjo rezultatu 3-1).
Nepaisant praleistų atidarymo rungtynių su Prancūzija, Terry buvo vienas geriausių Euro-2004 žaidėjų, o praėjus šešioms dienom po sensacingo pralaimėjimo prieš Portugaliją, JT tapo vieninteliu anglu, patekusiu į Čempionato Rinktinę.
Ir nors šių metų Pasaulio Čempionatą Anglija baigė jau ketvirtfinalyje, tačiau aštuntfinalio rungtynėse su Ekvadoru Johnas buvo pripažintas geriausiu rungtynių žaidėju, per mačą kartu su R.Ferdinandu į vartų plotą pietų amerikiečiams leidusiu smūgiuoti tik tris kartus ir išgelbėjusiu P.Robinsoną nuo bet kokių pavojingesnių situacijų.
Po šio čempionato Anglijos rinktinė iš karto pasikeitė. Negana to, kad ją paliko treneris Svenas Goranas Erikssonas, tačiau labiausiai visus nustebino kapitono Davido Beckhamo pasitraukimas iš pareigų. Tad viena pirmųjų užduočių naujajam treneriui Steve'ui McClarenui buvo surasti kapitono vardo vertą žaidėją. Kovoje nugalėjęs pagrindinius konkurentus S.Gerrardą bei Gary Neville'ą, juo tapo Johnas Terry.
Iš pradžių visiems kartojęs, kad jei ir netaptų kapitonu, labai nenusimintų ir visas savo jėgas atiduotų gynybai ir stengtųsi kuo geriau pasirodyti prieš trenerį, po kurio laiko pakeitė savo nuomonę: "Aš desperatiškai to noriu. Tai mano vaikystės svajonė. Daugiau nelabai ką galiu apie tai pasakyti. Tai priklauso nuo McClarenp, jis padarys sprendimą. Jis Anglijos rinktinei priklauso jau ilgą laiką ir gerai pažįsta visus žaidėjus.".
Sprendimas buvo padarytas. Ir nežinia, į ką iš tiesų atsižvelgė treneris: ar į JT kapitono patirtį (ne tik kaip "Chelsea", bet ir kaip Anglijos jaunimo (U-21) rinktinės 2001/2002m.), ar į komandos saugo O.Hargreaveso pagyras ("Kai pirmą kartą treniravausi su JT (U-21 sudėtyje), pamaniau, kad vieną dieną jis bus puikus rinktinės kapitonas. Kai pamatai, ką jis padarė, dėl "Chelsea", įsitikini, kad jis idealus kapitonas"), ar į daugybę kitų nuomonių. Terry žada išsilaikyt kapitono poste kol baigs karjerą, o daugelis jo gerbėjų pilnai tuo tiki.
"Vieną dieną norėčiau būti toks geras gynėjas kaip Paolo Maldini"
Anglijos rinktinės kapitonas 1975/1976m. yra pasakęs: "Net gi būdamas vaikas jis buvo absoliutus lyderis. Pavyzdinis lyderis.". Daugeliui britų turbūt patinka mintis apie Terry: jauną, talentingą, bebaimį, talentu apdovanotą anglą. Tačiau JT semiasi pagyras ir prizus ne tik savo šalies arenose. Jis tiesiog patinka žmonėms.
Johno asmeninės savybės – patikimumas, nuoširdumas, stiprybė – papildo jo sugebėjimus aikštėje: pašėlusią drąsą, nepriekaištingą komandinį žaidimą, sugebėjimą žaisti net gi patyrus traumą, mokėjimą mušti lemiamus įvarčius. Ir jis neabejotinai yra vienas puikiausių atakų griovėjų šiuolaikiniame futbole.
J.Terry atsilygina savo sirgaliams už jų atsidavimą ir pinigus: dovanoja jiems aistrą, nuoširdų pergalių džiaugsmą ir pralaimėjimų kartėlį, nesilpstantį tikėjimą, kad žaidimas yra svarbiausia jo gyvenime ir šis dalykas vertas visko, ką futbolininkas gali jam duoti. "Treneris mane išmokė nekęsti pralaimėjimų. Negana to, dabar aš nekenčiu ir lygiųjų.".
Jis turi ir tą didelę vertybę, kurią taip sunku įgyti: jis yra mėgstamas ir gerbiamas kitų žaidėjų ir kitų komandų sirgalių. "Man patinka būti kapitonu – truputį juokdariu, padedančiu vaikinams tiek aikštelėje, tiek už jos ribų. Aikštėje aš labai kalbus – pasakau viską, ką reikia žaidėjui išgirsti, nesvarbu, kas jis toks. Tai man įstrigę dar nuo vaikystės.'. Terry yra unikalus savo virtimu iš padaužos mokyklinuko į profesionalų futbolininką vis toje pačioje namų erdvėje ir tai jam pačiam reiškė labai daug, kai "Chelsea" pradėjo pirktis vis daugiau ir daugiau legionierių.
"JT yra nuostabus lyderis. Jis niekada savo pasirodymo lygio nenuleidžia žemiau vidutinio kartelės. Kartais jis slysteli, bet visuomet jo lygis yra nepaprastai aukštas." (A.Mullary)
