Visų pirma, gerbkime žaidėjus, kurie vilkėjo „Arsenal“ marškinėlius. Rosický, Aršavinas, Aubameyangas ar Lacazette’as kiekvienas paliko savo pėdsaką klubo istorijoje. Vieniems labiau pasisekė, kitiems mažiau, bet nė vienas neatėjo tam, kad klubui pakenktų.
Tačiau kalba visai ne apie tai. Kalba apie ambicijas. Kai tik „Arsenal“ susiejamas su pasaulinės klasės futbolininku, iš karto atsiranda būrys „ekspertų“, aiškinančių, kodėl jo nereikia. Man tokio mąstymo nesuprasti.
Jeigu yra galimybė įsigyti Vinícių Júniorą, kodėl turėtume įrodinėti, kad geriau Barcola ar Kvaratskhelia? Vinícius šiandien yra vienas geriausių pasaulio kairiojo krašto puolėjų. Dideli klubai neturi bijoti didelių pavardžių – jie turi siekti, kad tokie žaidėjai vilkėtų jų marškinėlius.
Mes, „Arsenal“ sirgaliai, norime matyti komandą, kuri kovoja dėl visko. Todėl leiskite mums pasvajoti apie stipriausią įmanomą sudėtį. Svajoti apie pasaulinės klasės futbolininkus nėra silpnybė – tai didelio klubo mentalitetas.
Galetu dar paskubint kelt kampinius, greiciau imetinet kamuoli is uzribio, greitesni free-kickai, greitesni keitimai, maziau vartininko blokavimo. Ir zinoma "mistaken identity" taisykle is siu metu WC.