I.Bursucas: "Darysime viską, kad taptume čempionais" © Eurofootball.lt
Lietuvos „A Lygos“ pirmenybėse antrąją vietą užimančio Vilniaus „Žalgirio“ klubo saugas Iulianas Bursucas (%p04865) atvykęs į komandą praėjusiais metais greitai tapo vienu pavojingiausių lygos krašto saugų ir išsikovojo ekipos sirgalių simpatijas. Buvęs Moldovos rinktinės žaidėjas interviu EuroFootball.lt papasakojo apie pažįstamų šalių futbolo skirtumus, įspūdžius Lietuvoje ir pomėgius laisvalaikiu, atskleidė „Žalgirio“ sėkmės receptą, įvardino pagrindinius favoritus laimėti „A lygą“, pasidalino ateities planais ir neįgyvendinta vaikystės svajone.

Ankstesnėje savo karjeroje rungtyniavote Moldovos ir Kazachstano klubuose. Kaip ten išvystytas futbolas ir kuo jis skiriasi nuo Lietuvos?

Moldovoje ne itin gerai išvystytas futbolas. Futbolui skiriama mažiau pinigų, bet aikščių kokybė yra šiek tiek geresnė negu Lietuvoje. Tuo tarpu Kazachstane, kuriame žaidžiau maždaug prieš du metus, daugelyje miestų jau pastatė futbolo aikštynus. Manau, kad Kazachstane, kuris yra labai didelis, dedama daugiau pastangų nei Lietuvoje ir Moldovoje kartu sudėjus. Kazachstano lygoje rungtyniauja žaidėjai iš Rusijos, Ukrainos. Žaidėjai išvyksta į Kazachstaną, nes ten jiems gerai moka. Todėl manyčiau, jog Kazachstano futbolo lygis yra aukštesnis nei Lietuvos. Lyginant su Moldovos futbolu, Lietuvoje lygis yra šiek tiek aukštesnis. Bet Moldovos komandos, tokios kaip Tiraspolio „Sheriff“ arba Kišiniovo „Zimbru“, kuriose anksčiau esu rungtyniavęs, sugebėtų kelti konkurenciją Vilniaus „Žalgiriui“, „Kaunui“, Panevėžio „Ekranui“ ar Marijampolės „Sūduvai“.

Kaip klostėsi Jūsų karjera Moldovos nacionalinėje rinktinėje?

Už šalies jaunimą rungtyniavau pastoviai, po to pradėjo kviesti ir į Moldovos nacionalinę rinktinę, kurioje sužaidžiau septynias ar aštuonias varžybas. Atstovavau komandai atrankos cikle, kai vienoje grupėje žaidėme su Norvegija, Italija. Šiuo metu manęs į rinktinę niekas nekviečia todėl, kad pasikeitė treneris ir galbūt Moldovoje mano, kad Lietuvos čempionatas yra ne tas lygis, dėl kurio reikėtų kviesti į nacionalinę rinktinę.

Į Lietuvą Jūs atvykote 2006 metais. Kokį įspūdį Jums paliko Lietuvos šalis ir kokios vietos labiausiai įsiminė?

Galiu pasakyti, kad Lietuva paliko tikrai gerą įspūdį. Lietuvoje esu jau beveik metus, futbolas ir žmonės čia yra labai malonūs. Lietuvoje man patinka ir todėl tikiuosi čia pasilikti ilgesniam laikui, kadangi tai dar ne karjeros pabaiga. Kalbant apie vietas, tai tiesa pasakius, nesu daug kur buvęs, bet draugai parodė man Belmonto parką, kuriame labai patiko. Labiausiai iš visų vietų man įsiminė Trakai, dar buvau Druskininkuose. Aplinka Lietuvoje yra labai jauki.

Ką manote apie „Žalgirio“ klubą? Kokia atmosfera vyrauja komandoje?

„Žalgirio“ klube susirinko labai draugiškas kolektyvas. Mane čia priėmė labai šiltai, ir kaip Jums žinoma, klube rungtyniauju su vienu savo tautiečiu Anatolijumi Ostapu. Mus komandoje pripažino, vaikinai labai geri, taigi įspūdžiai liko labai geri. „Žalgirio“ klubo perspektyvos iš tikrųjų yra labai geros, kadangi dabar demonstruojame neblogą žaidimą, rodome neblogus rezultatus. Tikiuosi, kad šįmet mes sugebėsime mesti iššūkį čempionams „Kaunui“. Jiems nebus taip lengva toli atitrūkti ir iškovoti Lietuvos čempionato auksą.

Kokie Jūsų santykiai su komandos draugais, ir su kuo dažniausiai bendraujate?

Išskirti vieną žmogų būtų labai sunku, kadangi kartoju, jog klube yra labai draugiškas kolektyvas - su visais vaikinais bendrauju kaip lygus su lygiais. Be abejo, yra ir tokių žmonių, su kuriais dažniau susitinkame, renkamės po rungtynių, kartu su šeimomis praleidžiame laisvalaikį. Galėčiau išskirti Eimantą Poderį, su kuriuo beveik visada būnu kartu, taip pat A.Ostapą, Edviną Lukoševičių, Aleksejų Dubiną.. Žodžiu, visi man yra artimi, bet paprasčiausiai su šiais asmenimis dažniau palaikau ryšius šiokiadieniais ir savaitgaliais.

Kaip sutariate su vyriausiuoju „Žalgirio“ klubo treneriu Arminu Narbekovu?

Su juo palaikau tik darbinius santykius. Šiaip jis geras žmogus, kuris Lietuvoje yra užsitarnavęs įžymų vardą, ir mano manymu, jis puiki asmenybė. Kalbant apie santykius - tai tik su darbu susiję reikalai. Tai yra, aš esu žaidėjas, jis – treneris ir klubo prezidentas, todėl tai tik darbo reikalai.

„Žalgiris“ šį sezoną rungtyniauja labai sėkmingai, kokia Jūsų manymu pagrindinė to priežastis?

Pagrindinė priežastis yra ta, kad komandoje yra susibūręs geras kolektyvas ir kiekvienas futbolininkas atiduoda visą save, kad padėtų komandai iškovoti tuos svarbius tris taškus. Yra tokia patarlė: „tvarka nugali klasę“. Mūsų kolektyve yra tvarka, todėl (tris kartus nusispjauna per kairįjį petį – aut. past.) mes iki šiol sėkmingai rungtyniaujame Lietuvos čempionate.

Ar„Žalgirio“ klubas yra pajėgus šiemet pagaliau laimėti Lietuvos A Lygos pirmenybes?

Viskas priklauso ne nuo manęs, o nuo komandos. Galiu pasakyti tik viena - mes darome viskas kas įmanoma, kad taptume čempionais. Bet kaip viskas susiklostys dar nežinia todėl, kad ne viską lemia futbolininkai ir „Žalgirio“ vadovybė. Yra komandos, kurios atima iš mūsų taškų, pavyzdžiui autsaideriams priskiriamos komandos, bet yra ir tokios ekipos, kurioms ir mes trukdome, ir kažkodėl Lietuvoje daugelis mano, kad būtent „Kauno“ klubas šį sezoną laimės „A Lygą“. Nežinau kodėl, bet galime tiktais numanyti.

Su kuria „A Lygos“ komanda „Žalgiriui“ yra sunkiausia žaisti?

Šiame čempionate, jei kalbėsime ne apie žaidimą, o apie taškų rinkimą, sunkiausia vis dėlto yra su „Šilute“. Išvykoje mes du kartus sužaidėme lygiosiomis, ir tik vieną kartą laimėjome namuose, taigi ši komanda mums yra nepalankiausia renkant taškus. Pagal žaidimą sakyčiau, jog sunkiausia žaisti su Panevėžio „Ekranu“, kuris demonstruoja tikrai patrauklų futbolą, ir Marijampolės „Sūduva“, kuri taip pat nėra iš kelmo spirta. Galbūt lengviausia yra rungtyniauti su „Kaunu“, kadangi jie yra čempionai ir prieš juos visi žaidžia labai susikoncentravę. Jie į aikštę išbėga atsipalaidavę, o mes atvirkščiai, todėl prieš juos yra lengviau žaisti, o prieš „Ekraną“, „Sūduvą“ ar „Šilutę“ yra kur kas sunkiau.

Jūsų nuomone, kas šiame sezone yra „Žalgirio“ komandos lyderis?

Šiame sezone lyderių kaip ir nėra, kadangi visi komandos žaidėjai yra lyderiai, bet aišku galiu pažymėti mūsų klubo kapitoną Igorį Moriną, kuris yra daug matęs futbole. Stebint jo žaidimą visi pradeda stengtis, ir jeigu kažkas nesiseka, jis vis tiek yra laikomas lyderiu, nes yra kapitonas ir tikra komandos dvasia.

Kaip vertinate savo žaidimą šiame sezone?

Sekasi šiek tiek prasčiau nei tada, kai prieš pusmetį atvykau į komandą. Galbūt kitos komandos priprato prie mano žaidimo, žino, ką darau aikštėje, todėl šį sezoną tapo sunkiau. Palyginus su praėjusiais metais, daugiau mušdavau ir įvarčių. Šiemet mušu šiek tiek mažiau, taigi galima sakyti, jog rungtyniauju truputį blogiau.

Kokios rungtynės Jums labiausiai įsiminė „Žalgirio“ gretose?

Tiesa sakant, labiausiai įstrigo Baltijos Lygos mačas su Kaunu, kuriam mes pralaimėjome rezultatu 1-9. Negalima pamiršti tokių rungtynių, net jeigu šios rungtynes buvo ir pačios nesėkmingiausios. Apskritai, visos rungtynės įsimena, kadangi kiekvienose varžybose atiduodi visas jėgas.

Kokia Jūsų nuomonė apie ištikimiausius „Žalgirio“ fanus, Pietų - IV tribūną?

Kiek mačiau juos, tai galiu pasakyti, kad tai patys geriausi futbolo sirgaliai Lietuvoje. Jie palaiko mus kur bebūtume, kiek kilometrų nukeliautume, jie visada atvažiuoja ir serga už mus. Be abejo, tai labai didelius pliusas ir galima drąsiai sakyti, jog jie yra dvyliktas „Žalgirio“ žaidėjas aikštėje. Kai yra toks palaikymas ir už tave taip pergyvena, tai suteikia dvigubai daugiau jėgų, emocijų įveikti varžovų komandą. „Žalgirio“ fanai netgi buvo atvykę, kai Latvijos sostinėje Rygoje žaidėme draugiškas varžybas su Anglijos klubu, ir dėl to labai malonu.

Kokias komandas reiktų laikyti favoritais tapti Lietuvos čempionais?

Manau, kad pretendentai yra „Žalgiris“, „Kaunas“, „Ekranas“ ir „Sūduva“. Visada prie favoritų priskirdavau ir Vilniaus „Vėtrą“, tačiau šiuo metu to klubo kolektyve yra kažkas ne taip. Manau, kad komandos, kurios šiuo metu turnyrinėje lentelėje užima pirmąsias penkias vietas, ir gali laimėti Lietuvos čempionatą. Kovosime iki galo, ir „Kaunas“ lengvai negaus pasiglemžti Lietuvos čempionato auksą, net jeigu jie ir taps čempionais.

Kokioje šalyje Jūs labiausiai norėtumėte išbandyti jėgas ir kodėl?

Iš tikrųjų nežinau, bet turbūt norėčiau rungtyniauti Ispanijoje. Manau, kad man labiau tinka Ispanijoje demonstruojamas futbolas ir struktūra.

Kur norėtumėte baigti profesionalaus futbolininko karjerą?

Kaip ir visi, norėčiau baigti karjerą gimtinėje. Tačiau, tiesa sakant, dar apie tai negalvojau. Tikiuosi, kad baigsiu karjerą ne „Žalgirio“ klube. Tikiuosi, kad dar kur nors išvažiuosiu ir pažaisiu.

Kokie Jūsų artimiausi ateities planai? Kada baigiasi Jūsų kontraktas su Vilniaus „Žalgirio“ klubu?

Mano kontraktas su „Žalgiriu“ turėtų baigtis maždaug po keturių mėnesių, tai yra po sezono, šią žiemą. Ateities planuose yra keletas pasiūlymų, tačiau dabar apie tai nekalbėsiu, kadangi priklausau „Žalgirio“ klubui. Kai ateis laikas, tada ir galvosime, kas, kur ir kada. Manau, kad savo žaidimu neturėčiau priversti „Žalgirio“ vadovybės mane parduoti, todėl viliuosi pratęsti sutartį su „Žalgiriu“ ir padėti iškovoti pergalių.

Kur ir kaip praleidžiate savo laisvalaikį?

Laisvalaikiu žaidžiu boulingą. Aišku ne kiekvieną dieną, bet stengiuosi jį sužaisti bent du tris kartus į savaitę. Taip pat einu svečius, bendrauju su žmonėmis iš „Žalgirio“ komandos. Dažnai būnu namuose ir žiūriu televizorių, įvairius filmus... Kai būna gražus oras būna nueinu į miestą, o labiausiai patinka pasivaikščioti po senamiestį, kadangi Vilnius yra labai gražus miestas.

Koks Jūsų mėgstamiausias klubas, žaidėjas ir rinktinė?

Mano mėgstamiausia komanda yra Miuncheno „Bayern“, kadangi ji rungtyniauja pastoviai, neturi nuopuolių. Mėgstamiausias žaidėjas yra Fernando Morientesas. Jis puikiai dirba aikštėje, įrodinėja savo vertę. Žaisdamas Madrido „Real“ ekipoje jis turėdavo mažai laiko pasireikšti, o atstovaudamas „Monaco“ klubui jis parodė, ką iš tikrųjų sugeba. Iš rinktinių palaikau Italiją. Manau, kad tai pati stipriausia pasaulyje rinktinė ne vien todėl, kad ji praėjusiais metais laimėjo Planetos pirmenybes, o būtent todėl, kad jie italai.

Kokia buvo su futbolu susijusi Jūsų vaikystės svajonė?

Galima sakyti, kad vaikystės svajonė jau neišsipildė ir manau, kad jau nebeišsipildys, kadangi vis tik esu jau amžiuje. Mano didžiausia svajonė buvo rungtyniauti legendiniame rusų Maskvos „Spartak“ klube. Kai dar egzistavo Sovietų Sąjunga, ir jie atvykdavo į Moldovą, aš visąlaik stebėdavau rungtynes, padavinėdavau kamuolius. Bet tai buvo vaikystės svajonė ir dabar manau, kad jai išsipildyti yra nelemta. Dar parungtyniauti šiame klube man jau neleis amžius.

Ką palinkėtumėte EuroFootball.lt lankytojams?

Noriu palinkėti visiems laimės, sėkmės gyvenime, ir ypatingai sveikatos, nes manau, kad tai svarbiausias dalykas.