© Eurofootball.lt
Artimiausiu metu Londono „Arsenal“ ateitis turėtų įgauti ryškesnius kontūrus.
Šiaurės Londono klubo ateitis aikštėje, įvaizdis už aikštės ribų, vieta tarp šio žaidimo titanų, visą tai priklausys nuo sprendimo, kurį stambiausias akcininkas Stanas Kroenke (Stan Kroenke) privalo priimti iki balandžio 12 dienos: išlyginti, parduoti ar likti. Ši diena, pirmadienis, užbaigs 60 dienų terminą, kai JAV automobilių detalių pramonės karalius Shahidas Khanas (Shahid Khan) pasiūlė sumokėti 750 milijonų dolerių už 100 procentų Seint Louiso „Rams“ akcijų. S.Kroenke`i priklauso 40% NFL ekipos akcijų, todėl iki termino pabaigos jis turi pateikti atsakymą. Jis gali pateikti identišką pasiūlymą, sutikti parduoti arba išlaikyti savo akcijas.
JAV taisyklės draudžia vienu metu S.Kroenke`i valdyti NFL komandą Seint Louise, kai jam taip pat priklauso NBA ir NHL ekipos Denveryje, todėl pirma galimybė lieka mažai tikėtina. Antra vertus, tai atveria kelią parduoti turimas akcijas vertas 200 milijonų svarų ir skirti jas milžiniškai investicijai į šiaurės Londoną.
Jeigu S.Kroenke ryžis parduoti akcijas, jis įpūs naujų vėjų apsnūdusiems Anglijos sporto laikraščiams: „Arsenal“ šeimininkų paslaptis – milžinų kova su šaltojo karo elementais, kurio prizas didis Anglijos sporto klubas.
Lygiai prieš tris metus ši istorija sulaukė audringos reakcijos iš aristokratiškos, bei iškalbingos „Arsenal“ valdybos ir buvo nustumta į laikraščių archyvus, tačiau dabar ji vėl atgyja. Ir vargu ar šį kartą seras Chipsas Keswickas ar lordas Harris Peckhamas galės, ką nors pakeisti. Viliojančiai skamba mintis tapyti „Arsenal“ portretą tarsi praeities prisiminimą apie tai kokie buvome – marmurinės salės ir visa kita – nors tikrovėje šis klubas stovėjo pirmose eilėse „Premier“ kelyje į globalizaciją. Vis tik, kanonieriams pavyko išsaugoti ryšius su tikraisiais savininkais, ryšius - kuriuos kiti stipriausi klubai nutraukė, ryšius – kurie neišvengiamai nutrūks artėjančioje kovoje.
Mėlynajame kampe sutinkame Staną „p. Pepsi Arena“ Kroenke. Raudonajame kampe – Alesheris Usmanovas (Alesher Usmanov), žiniasklaidos ir metalurgijos oligarchas iš Uzbekistano, turintis ryšių Kremliuje ir kišenes, gilias kaip ir jo kasyklos.
Pirmą kartą S. Kroenke, kurio žmona kilusi iš „Wall Mart“ dinastijos, pateko į „Arsenal“ sirgalių akiratį, kai įsigijo 9,9% klubo akcijų iš „ITV“ 2007-aisiais. Nuo to momento jis reguliariai didino šį skaičių, ypač per paskutinius metus, kai padvigubino valdomų akcijų kiekį supirkęs jas iš smulkių prekeivių Londono biržoje.
Kita vertus, prieš dvi savaites 62-iejų metų S.Kroenke`i įsigijus dar septynias akcijas už 60 tūkstančių svarų, jį skiria vos 10 vienetų iki 30%, ribos, kai jis turės pateikti pasiūlymą likusios akcijoms supirkti. Galbūt todėl netikėtas siūlymas perpirkti „Rams“ ekipą, gali atrodyti itin patraukliai, ypač kai likusių 32% „Arsenal“ akcijų vertė manoma yra lygi minėto sandorio sumai - paketo kaina svyruoja apie 170 milijonų svarų. Šios 20 000 akcijų priklaso Danny`ui Fiszmanui ir ledi Nina Bracewell-Smith, trečiam ir ketvirtam didžiausiam „Emirates“ akcininkui. Tiesa, D. Fizmanas jau pardavė 5 000 jam priklausančių akcijų S.Kroenkei už 42,5 milijonus svarų prieš metus laiko ir po šaltos pirmosios pažinties, puikiai sutaria su amerikiečiu kanonierių valdyboje.
Iš kitos pusės, pardavus dalį savo akcijų Šveicarijoje savo veiklą įregistravusiam D. Fizmanui buvo diagnozuotas vėžys. D. Fizmanas akylai saugo savo privatumą, todėl tik jo artimiausių žmonių ratas žino, kaip jis gyvuoja. Kalbama, jog yra požymių, kad jis sveiksta, tačiau lieka neaišku ar jis bus vėl pasiruošęs veltis į futbolo klubo valdybos rietenas, bei povandenines sroves.
Vertėtų prisiminti, jog Bracewell-Smithas, buvęs vice-prezidentas Davidas Deinas ir buvęs vykdantysis direktorius Keithas Edelmanas – visi jie buvo išmesti iš valdybos D. Fizmano suktybių ir agresyvios taktikos dėka.
Turbūt galima į šį sąrašą įtraukti ir A.Usmanovą, juk jo už nieką nevadina „nuožmiuoju“ Rusijos verslo atstovu. 56-erių metų A.Usmanovas ir jo verslo partneris Londone Farhadas Moshiris įsitraukė į kovą dėl „Arsenal“ sumokėję D.Deinui 75 milijonus svarų už 14,58% akcijų - praėjus keturiems mėnesiams nuo S.Kroenkes pirmojo pirkimo. Nepraėjus nei mėnesiui savo dalį jis padidino dar 8% ir 2008-ųjų pabaigoje aistringas fechtuotojas tapo didžiausiu „Arsenal“ akcininku su 24% akcijų.
Deja šis manevras privertė visus sunerimti ir atsigręžė prieš jį patį. Viešai eskaluotos problemos su teisėsauga Sovietų Sąjungoje ir agresyvus verslo stilius išgąsdino sirgalius ir valdybos narius. Antra vertus, A.Usmanovo problemos tuo nesibaigė, netrukus D. Fizmano iniciatyva direktorių valdyba pasirašė „blokavimo“ susitarimą neparduoti akcijų uzbekui ir nesuteikti jam vietos direktorių taryboje. Ši žinia turėjo triuškinantį efektą S. Kroenke`s motyvacijai ir akcijų kiekiui – staiga jo pinigai nebeatrodė tokie jau ir blogi.
Nesulaukęs atrodytų teisėtos vietos direktorių taryboje ir priverstas taikstytis su draudimu įsigyti akcijas iš kitų savininkų, dėka pasirašyto „blokavimo“ susitarimo, A. Usmanovo holdingo „Red and White“ mašina sustojo, o uzbeko verslui pajutus pasaulinę ekonomikos krizę, galimybė, kad ji vėl pajudės atrodė liko labai maža. Nenustebkite, jis niekur nedingo. Visą tą laiką jis reguliariai lankėsi savo ložėse „Emirates“ stadione, o verslui įkvėpus naujų vėjų, irgi puolė supirkinėti akcijas - siūlydamas aukštesnę kainą negu 8 500 svarų, kurios laikėsi S. Kroenke - bei padidino savo dalį klube iki 26,25%.
Maža to, praeitą vasarą jis taip pat mėgino įgyti „Arsenal“ gerbėjų palankumą siūlydamas išpirkti 150 milijonų svarų vertės akcijų emisiją. A.Usmanovo žingsnis buvo apgalvotas, prisiminus sirgalių nusivylimą klubo ribotomis finansinėmis galimybėmis varžytis su „Chelsea“, Mančesterio klubais ir Ispanijos duetu. Vis tik, valdyba išsigandusi galimo A. Usmanovo populiarumo atsiribojo nuo šios idėjos ir sutarė likti prie senojo „Emirates“ verslo modelio pagrįsto pajamomis iš mačų, „Premier“ lygos transliacijų teisėmis ir taip laukiamos „Highbury“ rekonstrukcijos pabaiga bei Arsene`o Wengero vadovavimo genialumu.
Šiam modeliui, pritaikytam „Arsenal“ klube, ko gero būdinga tai ką turi geriausia Anglijos futbolas: konservatyvumas, nuovokumas ir stabilumas. Nors jis galėtų veikti sėkmingiau ir tai suvokia tiek S. Kroenke, tiek A. Usmanovas, tiek turbūt ir A. Wengeras.
Šiuo straipsniu norėjome perteikti tai kas, galbūt virs didžiausio atgarsio sulaukusia istorija Anglijos futbole šiais metais, neskaitant Pasaulio futbolo čempionato. Norint suprasti jos svarbą, teko grįžti į praeitį. Netrukus po balandžio 12 dienos seks gegužės 1 – diena kai S. Kroenke`s norimų įsigyti 70% akcijų vertė nukris nuo 10 500 svarų už akciją iki 8 500 svarų, tai leis sutaupyti 87 milijonus svarų. Suprantama, negalime būti tikri, jog „Arsenal“ ekscentriškieji akcininkai – pradedant aristokratais, deimantų prekeiviais ir baigiant į pensiją išėjusiais taksi vairuotojais – ryžis parduoti savo akcijų dalį vienam savininkui, tačiau pinigai dažnai kalba patys už save.
Jeigu S. Kroenke atsineš S. Khano pinigus į Šiaurės Londoną, kalbos apie „Arsenal“ perėmimą tik sustiprės. Antra vertus, jei A. Usmanovas nuspręs papildyti savo trofėjų lentyną Londono klubo akcijomis ir tam tikslui atvers „Metalloinvest“ banko sąskaitas, triukšmas apie perėmimą taps sunkiai pakeliamu.
