Kiek pamenu nuo vaikystės (o ji buvo jau seniai :))) ), ispanai visada iki galo triukškindavo visokias Maltas ir ką tik pajėgdavo. Šiuo atveju Turkija - kito kalibro komanda, bet esmė ta pati: kitos komandos, matydamos kad rungtynių baigtis nulemta ir varžovas šiandien aiškiai silpnesnis, pradeda taupyti jėgas, leidžia į aikštę jaunimą, o ispanai trypia iki galo. Ar čia kažkokie kompleksai, ar pietietiškas noras pasirodyti, ar išskaičiavimas, kad turnyro pabaigoje tie įvarčiai gali šį tą nulemti (kas, nors retai, visgi pasitaiko) - nežinau. Gal viskas iš karto. Faktas tas, kad Ispanija visada buvo maltų siaubas - net tuomet, kai kažko stipresnio nelabai ir įveikdavo (o tokie laikai tikrai buvo :) ).