Galvosūkis A.Wengerui: ką daryti su komandos puolimo linija? (straipsnis)

Prieš pasibaigiant pasiruošimo sezonui etapui „Arsenal“ komanda gali iškovoti treble. Nušlavus „Everton“ ekipą rezultatu 3-1 ir iškovojus „Premier League Asia Trophy“ titulą, „gunnerių“ dar laukia Emiratų taurės varžybos bei susitikimas su „Chelsea“ ekipa „Wemblio“ stadione dėl „Community Shield“ trofėjaus, rašo svetainė „bleacherreport.com“.

Nepaisant to, kad nei vienos iš šių varžybų nėra itin vertinamos, pergalės gali turėti pozityvių reakcijų Arseno Wengero klube: kiekviena apdovanojimų ceremonija pakelia komandos pasitikėjimą ir moralę, bei pažadina ekipos žaidėjų ir fanų viltis, kad jie bus rimti kandidatai laimėti titulus ir sezono metu.

Per kelias dienas Wengeras išstatė dvi skirtingas sudėtis, taip parodydamas, kokiu plačiu žaidėjų pasirinkimu jis gali disponuoti. Šiuo metu treneris turi 27 sveikus ir pasiruošusius rungtyniauti futbolininkus – tai iki šiol negirdėta situacija klubui, kuris pasižymi didele žaidėjų traumų istorija.

Nors po draugiško turnyro sunku daryti dideles išvadas, tačiau tai yra puikus pavyzdys, kad atsižvelgiant į žaidėjų pasirinkimo galimybes, Wengeras, ko gero, nėra turėjęs stipresnės komandos.

Rungtynėse su „Everton“ debiutavęs Petras Čechas dar labiau sustiprino ekipos gynybinį potencialą. Nors ekipos gynėjai ir nėra pirmosios ryškumo žvaigždės, tačiau ekipos strategas turi aštuonis žaidėjus, kuriais jis gali laisvai ruotuoti rinkdamasis ekipos ketvertuką „Premier“ lygos startui.

Saugų grandis turi daugiausiai talento. Francis Coquelinas šiuo metu atrodo kaip garantuotas startinio vienuoliktuko žaidėjas, tačiau pasirinkti tarp Santi Cazorlos, Jacko Wilshere'o ir Aarono Ramsey dėl vietos šalia jo, yra ne pati lengviausia užduotis. Tačiau galimybė rinktis iš iš tokio gilaus ir talentingo žaidėjų būrio yra privalumas, kurio iki šiol treneris nėra turėjęs. Priekyje jų, panašu, kad Mesutas Ozilas ir toliau užims „dešimtojo žaidėjo“ rolę, kurioje jis blizgėjo praeito sezono pabaigoje.

Vienintelė aikštės dalis, kurioje vis dar kyla klausimų ir dvejonių - puolimo grandis. „Arsenalas“ dažniausiai renkasi mobilų trijų puolėjų išsidėstymą, kuriame du žaidėjai užima vietas aikštės kraštuose, o vienas futbolininkas žaidžia centro puolėjo pozicijoje. Kai grįš iš atostogų, kurias klubas jam suteikė po „Copa America“ turnyro, vieną vietą krašte garantuotai užims Alexis Sanchezas. Tačiau kitos dvi puolimo vietos kelia suprantamų dvejonių futbolo specialistams.

Žiūrint į tai ką pademonstravo Singapūre, Theo Walcottas gali būti ryški „Arsenalo“ puolimo grandies detalė siekiant titulų. Anglijos rinktinės narys rungtynėse su „Everton“ klubu žaidė nuo mačo pradžios ir įmušė savo tipinį įvartį. Kai Santi Cazorla valdė kamuolį aikštės viduryje, Walcottas pabėgo nuo savo gynėjo, spurtuodamas link aukšto ispano perdavimo ir pabaigdamas ataką įvarčiu į Joelio Robleso vartus. Ši ataka puikiai iliustravo geriausias Walcotto savybes.

Įvartis prisidėjo prie teigiamą įspūdį sukėlusio pasirodymo. Jei puolėjas būtų naujas pirkinys ir tai būtų jo pirmosios rungtynės, susitikimą stebėję „Arsenal“ fanai būtų sužavėti. Walcotto judėjimas buvo pavojingesnis nei bet kada anksčiau, jo greitis atrodė nesumažėjęs nuo kryžminių raiščių traumos, kuri visiems metams buvo išvedusi anglą iš rikiuotės. Tačiau svarbiausia, kad jo komandinis žaidimas atrodė daug geriau, nei įprastai. Walcottas atrodė kaip žmogus, kuris buvo pasiryžęs padaryti įtaką rungtynėms.

Nepaisant to, dėl jo vietos komandoje kabo šešėlis. Puolėjo kontraktas su ekipa baigiasi po šio sezono ir nepaisant trenerio bei žaidėjo pareiškimų, kad jie nori rasti kompromisą, derybose nesimato jokio progreso.

Tai jau ne pirmas kartas, kai stringa pokalbiai su Walcottu. Kontrakto pratęsimo derybose jis visada atrodė kaip žaidėjas, kuris stengiasi gauti kaip įmanoma didesnę algą. Atsižvelgiant į FA taurės finalą ir jo vietą startiniame vienuoliktuke, yra akivaizdu, kad Wengeras tiki žaidėju, kurį dar paauglį įsigijo iš „Southampton“ klubo.

Tačiau panašu, kad trenerio kantrybė ir vėl gali būti išbandyta ilgomis kontrakto pratęsimo derybomis.

Jei Walcottas pasirašytų naują sutartį, jis turėtų daugiausiai šansų užimti startinę vietą „Arsenalo“ puolimo trejetuke. Puolėjo žaidimo tempas turėtų bauginti varžovų gynėjus vien pagalvojus apie tai, kad jiems teks lenktyniauti su juo ir Alexiu Sanchezu. Tačiau, jei Walcottas ir toliau neras kompromiso su klubu, Wengerui gali tekti rinktis – parduoti jį dabar, arba rizikuoti prarasti žaidėją už dyką ateinančią vasarą.

Jei treneris nuspręstų žaidėją parduoti, vieta startiniame vienuoliktuke atsivertų Alexui Oxlade-Chamberlainui, Danny Welbeckui ar netgi naujam ekipos pirkiniui už gautus pinigus.

Susitikime prieš „Everton“ ekipą startinę centro puolėjo poziciją užėmė Olivieris Giroud. Reikia pripažinti, kad prancūzas tądien buvo labiausiai nuvilianti figūra „Arsenal“ ekipoje. Nors kritikuoti pirmas rungtynes pasiruošimo laikotarpiu žaidusį žaidėją galbūt per daug žiauru, tačiau kiekvienos neigiamu aspektu įsiminusios Giroud rungtynės sukelia abejonių, ar šis futbolininkas yra tinkamo lygio „Arsenal“ ekipai, jei ji siekia trofėjų.

Centro puolėjo pozicija yra vieta, kurioje dvi pirmas vietas „Premier“ lygoje užėmusios komandos - „Chelsea“ ir „Manchester City“ - turi didžiausią pranašumą prieš trečioje vietoje pernai likusią „Arsenal“ ekipą.

Jų puolėjai – Sergio Aguero ir Diego Costa yra puikiai žinomi pasaulyje žaidėjai, kurie yra lyderiai ir rinktinėse. Nors Giroud efektyvumas „Premier“ lygoje nėra blogas (pernai sausio-balandžio mėnesiais per 10 rungtynių prancūzas pelnė 9 įvarčius), tačiau nėra pasaulinio lygio. Tai puikiai iliustruoja ir tai, kad Giroud nėra pagrindinis Prancūzijos rinktinės puolėjas.

Galbūt tai yra priežastis, kodėl vis nenutyla kalbos dėl „Arsenal“ ir Madrido „Real“ puolėjo Karimo Benzemos. Kaip teigia Mattas Barlow iš „Daily Mail“, Wengeras vis dar neatmeta galimybės į klubą prisivilioti buvusį „Lyon“ puolėją. Tačiau šis sandoris atrodo neįmanomas dėl daugumos priežasčių: Madrido „Real“ neatrodo linkę parduoti žaidėją, o ir artėjant 2016 Europos pirmenybėms yra sunku įsivaizduoti Benzemą ir Giroudą konkuruojančius tame pačiame klube.

Kad kalbos apie naują puolėją jo pozicijoje nėra laužtos iš piršto patvirtina ir paties Olivier žodžiai svetainėje „arsenal.com“:

Man šis klausimas neaktualus. Aš stengiuosi susikoncentruoti į savo priešsezoninį pasiruošimą. Mes gerai atrodome kartu, o komandoje yra tinkamas tarpusavio supratimas.  Man svarbiausia, kad ekipa visada tobulėtų. Jei bus naujas puolėjas, tai bus į naudą visam klubui, nes konkurencija visiems padeda “.

Kad ir kaip pasisuktų įvykiai, panašu, kad kalbos nesibaigs, o Wengeras puikiai supranta, kad net ir konkurencingiausioje savo komandoje, puolimo grandyje vis dar gali tekti ieškoti pastiprinimo, norint kovoti dėl „Premier“ lygos čempionų titulo.

J.McNicholasas, bleacherreport.com