Sekmadienį Londono „Wembley“ stadione, kai švieslentė rodė jau 95-ą minutę ir „Manchester United“ pirmavo 1:0, Ole Gunnaras Solskjaeras techninėje zonoje po keitimo aikštėje pasirodžiusiam Diogo Dalotui nurodė trauktis tolyn nuo savo vartų į aikštės vidurį. Nors taip iš paskutinės gynybos linijos ištrauktas vienas iš jos ramsčių, tačiau taip buvo apsunkintas „Tottenham Hotspur“ gyvenimas aikštės viduryje bei galimybės išsigelbėti šiose rungtynėse, rašo lrt.lt
Po keleto sekundžių Mike`as Deanas paskelbė apie jau šeštąją „United“ pergalę iš eilės (5 – „Premier“ lygoje, 1 – taurės turnyre), vadovaujant šiam „žudiku kūdikio veidu“ ir „super atsarginiu“ pravardžiuotam anksčiau Mančesterio klubo spalvas gynusiam norvegui. Tačiau rungtynės Londone buvo ypatingos – tai buvo pirmasis didelis išbandymas vos prieš mėnesį klubą į savo rankas perėmusiam Olei, kurį jam pavyko išlaikyti neleidžiant savo žaidėjams užmiršti žaidimo plano iki pat finalinio teisėjo švilpuko.
Tačiau tai ne vienintelė vakarykštės pergalės priežastis, rašo ESPN žurnalistas Markas Ogdenas, mat didelį vaidmenį suvaidino ir sugrąžintas pasitikėjimas savimi. Be to, O. G. Solskjaeras pademonstravo, kad taktiškai gali įveikti ir itin stiprius priešininkus. Prieš tai pasiektos penkios pergalės buvo prieš ekipas, prieš kurias pergalė yra privaloma kiekvieną kartą, tačiau apsilankymas „Wembley“ stadione buvo kitoks. Ypač dėl priešininkų trenerio Mauricio Pochettino, kuris laikomas vienu realiausių pretendentų po sezono perimti Mančesterio komandą į savo rankas.
Būtų naivu tikėtis, kad šios rungtynės pakeitė sprendimą po sezono išsiskirti su prie vieno didžiausių pasaulyje klubų vairo stovinčiu norvegu, tačiau esant bent menkiausiai galimybei, kad tai sprendimas pasikeis bei jis ir toliau vadovaus „Manchester United“, Ole turi įrodyti, kad jis gali komandą atvesti į pergalę ir dvikovose prieš didžiuosius priešininkus. O pergalė Londone tapo svariu argumentu už.
Ypač kai sirgaliai ir vadovybė jau buvo pasiilgusi tokių „raudonųjų velnių“, kuriuos paskutinį kartą teko matyti prie komandos vairo dar stovint legendiniam Serui Alexui Fergusonui. Komandą iš jo perėmęs Davidas Moyesas Mančesteryje neužsibuvo, o vėliau tiek Louisas van Gaalas, tiek Jose Mourinho nesugebėjo sugrąžinti komandai buvusios šlovės, pergalių ir žaidimo džiaugsmo.
Dabar portugalą pakeitęs ir puikiai „Manchester United“ klubo vertybes pažįstantis O. G. Solskjaeras parodė tokią kokybę, kurios buvo išsiilgę visi komandos sirgaliai. Taigi nieko keisto, kad vis daugiau specialistų jį mato ir toliau vadovaujant „United“. Ypač kai po sezono tas pats M. Pochettino ir toliau gali likti Londone. Persivilioti argentinietį gali sutrukdyti ne tik penkerių metų kontrakto išpirkimo suma – 40 mln. svarų sterlingų (44,73 mln. eurų), bet ir „Tottenham“ vadovo Danielio Levy suteiktas pasitikėjimas – pirmojo M. Pochettino trofėjaus su Londono ekipa laukiama jau nuo 2014 metų.
Beje, komanda artimiausiu metu turėtų persikraustyti į naują, kone milijardą eurų kainavusį stadioną, o su nauja pradžia siejami ir vis didesni lūkesčiai. Tačiau iš rikiuotės iškritus Harry Kane`ui, į Azijos taurės turnyrą išvykus Heung-Min Sonui, o Fernando Llorente indėliui į komandos puolimą nesant tokiam, kokio tikimasi, žiemos perėjimų lango metu „Tottenham“ strategui būtinas pastiprinimas. Jei sausis vėl bus be pirkinių, gali sumažėti ir paties argentiniečio noras ir toliau siekti pergalių būtent Didžiosios Britanijos sostinėje.
Tačiau M. Pochettino problemos Londone, tikrai nėra pagrindinis O. G. Solskjaero galvos skausmas. Mat itin didelių iššūkių artimiausiu metu bus ne vienas. Vasarį Čempionų lygoje laukia Paryžiaus „Saint-Germain“ barjeras, o vietiniame fronte peilius galanda „Liverpool“, „Manchester City“ ir „Chelsea“. Tai kur kas didesni vardai nei anksčiau įveikti „Cardiff“, „Huddersfield“, „Bournemouth“, „Newcastle“ ir „Reading“. Tačiau ir prieš išvyką į Londoną O. G. Solskjaeras turėjo sugalvoti kažką naujo, kad pavyktų pergudrauti vienu iš geriausių strategų lygoje laikomą M. Pochettino.
Tačiau apie viską iš pradžių. Jesse Lingardas rungtynėse turėjo itin svarbų vaidmenį kiek įmanoma apsunkinant kamuolio perėjimui iš gynybos į aikštės vidurį, kur jo laukė saugas Harry Winksas, bei sudarant puolimo trejetą su Marcusu Rashfordu ir Anthony Martialiu. Šis mobilus ir itin greitas trejetas apsunkino gyvenimą aikštės šeimininkų gynybai, o visu gražumu atsiskleisdavo greitose atakose.
Nuolatinis spaudimas galiausiai davė vaisių prieš pat pertrauką. 44 minutę idealų Paulo Pogbos perdavimą gavęs M. Rashfordas aplenkė savo oponentą ir galingu smūgiu į vartų kampą nuginklavo Hugo Llorisą.
Šis prancūzo perdavimas lyg apibendrina pokyčius, kuriuos atnešė O. G. Solskjaeras, kai klube pakeitė atleistą J. Mourinho. Jei šis specialistas iš Portugalijos būtų ir toliau vadovavęs klubui, galbūt P. Pogba net nebūtų pradėjęs šių rungtynių. Prieš metus vykusioje akistatoje su „Tottenham“ prancūzas buvo pakeistas 63-ąją minutę, o švieslentė ištiksėjus rungtynių laikui rodė dar vieną skaudų dūrį rezultatu 0:2. Nors praėjusį sezoną finišuota tik už kaimynų „Manchester City“ nugarų, tačiau žaidimo kokybė nuolat vertė sirgalius griebtis už galvų. Pats lyg ne savas aikštėje atrodęs P. Pogba pripažino, kad trenerio pasikeitimas jam buvo itin svarbus.
„Aš dabar mėgaujuosi žaidimu. Aš mėgstu atakuoti, o prieš tai turėjau pernelyg daug gintis, kas nėra mano stipriausia pusė. Dabar treneris liepia man keliauti į baudos aikštelę ir pelnyti įvarčius. (...) Dabar man vėl malonu žaisti“, – teigė pernai pasaulio čempionate su Prancūzijos rinktine triumfavęs saugas.
Dabar prancūzas turi kur kas daugiau laisvės kelti sumaištį varžovų aikštės pusėje, ką jis ir darė sekmadienį. Kai gynyboje Davidas De Gea atlaikė net 11 smūgių ir išlaikė savo vartus sausus, tai P. Pogba siautė kitoje aikštės pusėje ne tik tiksliais perdavimais, bet ir pavojingais smūgiais – pasižymėti sutrukdė jo komandos draugas rinktinėje Hugo Llorisas.
Kai O. G. Solskjaero taktika buvo kelias į pergalę sekmadienį, kuri sumažino atsilikimą nuo ketvirtoje vietoje esančio Londono „Chelsea“ iki šešių taškų, tačiau dėmesio verta ir tai, kad 45-erių specialistas visiškai pakeitė atmosferą persirengimo kambaryje.
„Treneris atnešė džiaugsmo. Žaidėjai rungtyniauja gerai ir komanda yra labai stipri. Tai yra tikrasis „Manchester United“, – gerų žodžių negailėjo nuo 2011 metų komandoje rungtyniaujantis vartininkas.
Kiti žaidėjai taip pat vėl atranda savo geriausias savybes. Ypač, kai jaučia begalinį trenerio palaikymą – norvegas po rungtynių vykusioje spaudos konferencijoje sugebėjo paminėti kone kiekvieną savo komandos startinio vienuoliktuko žaidėją – D. De Geą jis pavadino „geriausiu pasaulyje“ ir „besivaržančiu su Edwinu van der Saru ir Peteriu Schmeicheliu dėl geriausio vartininko klubo istorijoje titulo“. Nemanją Matičių ir Anderį Herrerą pavadino „fantastiškais“, išskyrė M. Rashfordo, A. Martialio ir J. Lingardo tempą ir galiausiai prakalbo apie P. Pogbos savybes.
Ir tai yra paprasčiausias raktas į pergales – paversti žaidėjus laimingais ir tikinčiais savo jėgomis. Tačiau norint įveikti „Spurs“, O. G. Solskjaeras turėjo parodyti, kad jis gali kovoti ir taktinėse schemose. Jam tai pavyko ir jei tai tęsis toliau, jis gali tapti rimtu kandidatu ir po sezono pasilikti Mančesteryje.
lrt.lt
