Kodėl "Arsenal" tapti komanda, kovojančia dėl titulo, prireikė tiek daug laiko? (komentaras)

Londono „Arsenal“, „Turf Moor“ stadione nugalėjusi „Burnley“, yra pirmoji ekipa šį sezoną „Premier“ lygoje iškovojusi aštuntąją pergales iš eilės. Londoniečiams, jei nesužaidusiems įspūdingai, tai bent jau atidavusiems visas jėgas, pakako vienintelio Aarono Ramsey įvarčio pirmajame kėlinyje – rašo Goal.com žurnalistas Peteris Stauntonas.

Šis pasirodymas jokiu būdu nebuvo aukščiausios klasės, tačiau tai nėra svarbu. Arsene‘as Wengeras žino, kad titulai yra pasiekiami nuobodžiais rezultatais. Vienas-nulis „Arsenal“ naudai.

Aštuonios pergalės paeiliui aukščiausiame divizione yra nemažas žygdarbis, bet ši serija prasidėjo tada, kuomet pakeisti galima jau nedaug. Žinoma, dar reikia kautis dėl vietos ketverte, tačiau prastą formą demonstruojant „Manchester City“ abejonių, jog „Arsenal“ ir vėl užsitikrins dalyvavimą Čempionų lygoje, beveik niekada nekilo.

Kovoje dėl titulo jie pasidavė jau seniai. Jei „Chelsea“ laimės dvejas rungtynes, kurias turi atsargoje, pradedant QPR, turės dešimties taškų pranašumą. To lenktynėmis dėl taurės vadinti beveik negalima.

„Jie vis dar yra patogioje padėtyje“, – kalbėjo Arsene‘as Wengeras. „Mums reikia tobulos serijos bei netobulos jų atkarpos. Patys negalime to užtikrinti. Esame atsakingi nebent už savo požiūrį. Norime ir toliau laimėti, nes taip pat privalome žvalgytis už savęs.“

Svarbiausiuose mačuose, kol apdovanojimų savininkai dar neaiškūs, „Arsenal“ kaip kovojančiųjų dėl titulo likimas jau buvo aiškus. Iki Kalėdų jie buvo laimėję vos septynerias rungtynes. Nemažai žalos atnešė nesėkmės prieš „Chelsea“, „Manchester United“, netgi prieš „Tottenham“. Mesuto Ozilo bei Mathieu Debuchy traumos taip pat prisidėjo, tačiau su netektimis turi susidoroti kiekviena ekipa.

Visą sezoną buvo keliami klausimai apie „Arsenal“ charakterį. Neseniai patirtas iškritimas iš Čempionų lygos prieš „Monaco“ tik paaštrinoo kalbas, jog esant didesniam spaudimui „Arsenal“ tiesiog pradingsta.

Vis dėlto, nusimetę naštą nuo pečių jie sugebėjo sužaisti nuostabią seriją, kuri sugrąžino pasitikėjimą savimi. Kita Wengero užduotis yra užtikrinti, kad šis požiūris su komanda nukeliautų ir į kitą sezoną, kur viskas prasidės iš naujo.

Wengeras šiuo metu labai pabrėžia faktą, jog „Arsenal“ daugiau nebereikia pardavinėti savo geriausių žaidėjų. Čia verta paminėti „Manchester City“ susidomėjimą Jacku Wilshere‘u. Praėjusiais sezonais sirgaliai sutiko su tuo, kad „Emirates“ tam, kad būtų išlaikyti stabilūs finansai, turėjo palikti didesnių pinigų bei trofėjų viliojami Cescas Fabregasas, Samiras Nasri, Robinas van Persie ir kiti futbolininkai. Daugiau to nebus.

Wengeras pats teigia, jog šios dienos jau praeityje, bei stiprina komandos sudėtį 40 mln. eurų kainuojančiais žaidėjais iš Madrido „Real“ ir „Barcelona“. Taigi, lūkesčiai auga. Žvelgiant realistiškai, kelios paskutinės sezono savaitės titulo neatneš, tačiau jos turėtų suteikti postūmį Wengerui žengti į priekį.

Jis sugebėjo geresniu futbolininku paversti Nacho Monrealį bei į ekipą pilnai integruoti Francisą Coqueliną. Kažkaip jam pavyko atgaivinti ir Olivier Giroud, kurį buvo galima vadinti prastų „Arsenal“ pasirodymų svarbiose rungtynėse personifikacija. Jis rado būdą sutalpinti į komandą daug atakuojančių žaidėjų, tuo pačiu nepaaukodamas per daug erdvės savoje aikštės pusėje. Dabar, kai jis turi sveikus bei geros formos futbolininkus, mes pagaliau matome, ką jie gali nuveikti. Ką tai reiškia? Kol kas – beveik nieko, bet didžiausi išbandymai lauks po vasaros.

„Arsenal“ pagaliau tikrai atrodo kaip komanda, besivaržanti dėl titulo, nors tai didelės reikšmės jau ir nebeturi.