Sportininkai dažnai numoja ranka į smegenų sukrėtimus, tačiau jų pasekmės gali būti liūdnos. JAV jau uždrausta futbolą žaidžiantiems vaikams atmušti kamuolį galva.
Kelios minutės prieš mirtį Dave‘as Duersonas išsiuntė savo šeimai SMS su paskutiniu prašymu. Duersonas ilgą laiką buvo amerikietiškojo futbolo profesionalas, žaidė už „Chicago Bears“ ir „New York Giants“. Vėliau įsteigė kelis greito maisto restoranus, tačiau nebuvo laimingas, jį nuolat kankino psichinės problemos.
Duersonui buvo aišku, kad jo depresija susijusi su galvos sutrenkimais, kai dar dalyvavo profesionalų sporte. 2011 metais jis nusižudė savo namuose Floridoje. Jis šovė sau į širdį, ne į galvą. Mat galva turėjo būti ištirta. Paskutiniame SMS jis prašė savo šeimos, kad būtų atliktas jo smegenų pomirtinis tyrimas.
Vaikams iki 11 metų uždrausta daužyti kamuolį galva
Apie Duersono istoriją buvo sukurtas filmas „Smegenų sukrėtimas“ („Cincussion“). Šis filmas paskatino JAV futbolo federaciją uždrausti vaikams iki 11 metų mušti kamuolį galva, o vaikai nuo 11 iki 13 metų gali tai daryti tik per treniruotes, prižiūrimi trenerio.
Vokietijoje pastaruoju metu vyksta debatai, kad reikėtų geriau saugoti jaunųjų sportininkų sveikatą. Apie tai rašo welt.de. 120 000 smegenų sukrėtimų kasmet gydoma šalies ligoninėse. Medikai spėja, kad dar tūkstančiai nesikreipia į gydytojus. Kas dešimta komandinių sporto šakų (futbolo, ledo ritulio, rankinio, bokso) trauma būna smegenų sukrėtimas.
Dave‘as Duersonas buvo teisus. Medikų grupė iš Bostono universiteto, ištyrusi jo smegenis, aptiko akivaizdžių įrodymų, kad buvęs futbolo žaidėjas sirgo chroniška encefalopatija dėl daugybinių smegenų sukrėtimų.
Tokių smegenų sukrėtimų dėl atmušinėjimo kamuolio galva pasekmės būna sunki depresija (neretai iki savižudybės), atminties praradimas, nesugebėjimas susikoncentruoti, epilepsijos priepuoliai. Kad žmogus ilgą laiką kentėtų nuo psichinių problemų, nereikia smarkios galvos traumos, užtenka kamuolio smūgio.
Neuronai yra ypač jautrūs sužeidimams
Vokiečių ledo ritulininkas Stefanas Ustorfas, 2013 metais baigęs savo sportinę karjerą, negali žiūrėti į šviesą, girdėti triukšmo, naktimis užmiega tik kelioms valandoms, nepaisant daugybės migdomųjų. Jam nuolat svaigsta galva ir kankina stiprūs skausmai. Ir visa tai tik todėl, kad per savo sportinę karjerą jis patyrė daugiau kaip 20 smūgių į galvą.
„10–20 procentų sportininkų, kurie pateko į ligoninę dėl galvos sutrenkimo, jau anksčiau buvo patyrę mažiausiai vieną smegenų sukrėtimą, – rašo Axelis Gänsslenas ir Wolfgangas Kleinas savo brošiūroje šiaa tema, kurią jie parengė Vokietijos ledo ritulio lygos užsakymu.
„Neuronai yra tarsi ilgi ploni spagečiai, su ląstelės branduoliu viename jų gale, – aiškina JAV neurologas Jeffrey Bazarianas. – Dėl to jie yra labai jautrūs tempimui. Kai galva gauna smūgį, smegenys staigiai pasisuka apie savo ašį, tuo metu ploni neuronai taip pat staigiai būna ištempiami, juose atsiranda įtrūkimų.“
Tai paaiškina kodėl per smegenų sukrėtimą dažniausiai pažeidžiami tie centrai, kurie atsakingi už orientaciją erdvėje ir atmintį. Vokiečių nacionalinės futbolo rinktinės žaidėjas Christophas Krameris per pasaulio varžybų finalą sutrikęs paklausė teisėjo, kokios rungtynės dabar vyksta. Prieš tai priešininkų komandos žaidėjas buvo užkliudęs jo galvą pečiu.
Vokietijos ledo ritulio lyga išleido nurodymus, kad po bet kokio galvos sutrenkimo žaidėjas turi tučtuojau atsakyti į penkis klausimus, pavyzdžiui, „Kuris dabar kėlinys?“, „Kas paskutinis įmušė įvartį?“. Jei žaidėjas nesugeba atsakyti nors į vieną klausimą, jis turi būti pašalintas iš žaidimo ir perduotas į medikų rankas.
alfa.lt
