© E. Žaldario nuotr.
Po metų pertraukos į Lietuvą sugrįžęs treneris V. Čeburinas stojo prie Vilniaus „Žalgirio“ vairo. Prieš tai tris sykius iš eilės geriausiu vyrų komandos treneriu Lietuvos futbolo apdovanojimuose pripažintas kazachas šį kartą tik iš šalies stebės, kuris iš devynių kandidatų šį titulą perims iš jo.
V. Čeburinas žino, ką reiškia laimėti Lietuvoje – dar 2014–aisiais jis su Pakruojo „Kruoja“ tapo A lygos antros vietos laimėtoju, o po kelių metų grįžo į Lietuvą, perėmė Marijampolės „Sūduvos“ vairą ir pradėjo tris metus trukusią sėkmingą erą.
Per laiką klube jis su Suvalkijos klubu tris sykius tapo Lietuvos čempionu, du sykius laimėjo LFF Supertaurę bei vieną – LFF Taurę.
Titulai su klubu jam atnešė ir individualių apdovanojimų – čia jis net tris kartus buvo pripažintas Lietuvos metų treneriu.
Paklaustas apie tai, ar kažkuri iš tų trijų asmeninių pergalių jam buvo svarbesnė nei kitos, jis vieno laimėjimo neišskyrė bei visose nuopelnus skyrė ir savo žaidėjams.
„Visi trys apdovanojimai man labai svarbūs, aš nenorėčiau išskirti vieno iš jų. Visi apdovanojimai vainikavo sunkų kelią, kurį įveikėme kartu su komanda, kuriai atstovavau. Ši nominacija yra bendra viso klubo pergalė, jos nebūtų be žaidėjų, administracijos, asistentų ir vadovybės pagalbos.
Šis apdovanojimas kupinas smulkmenų ir kiekviena iš jų yra labai svarbi. Vis dėlto manau, kad svarbiausia – žaidėjai, kurie kartu su treneriu treniruojasi ir siekia vieno tikslo“, – mintimis dalinosi specialistas iš Kazachstano.
Stratego pasiteiravus apie tai, kiek toks įvertinimas nusako per metus įdėtą darbą, jis vienareikšmiško atsakymo neturėjo.
„Trenerio darbas yra mano esminė veikla, mano tikslas – stiprinti komandą, padaryti ją išskirtine bendrame kontekste, padaryti ją geresne už varžovus. Vis tik, to būtų neįmanoma padaryti be visų trenerių štabo įsitraukimo, nes kiekvienas iš jų palieka savo pėdsaką“, – savo asistentams taip pat gerų žodžių negailėjo V. Čeburinas.
Nors praėjusiais metais jis Lietuvoje ir nedirbo, treneris pripažino, kad nuo A lygos aktualijų nenutolo ir jį žavėjo intriga, virusi iki pat sezono pabaigos.
„Žinoma, stebėjau. Praėjusiame sezone buvo daug įtampos, dabar dažnai girdžiu klausimą, ar čempionato lygis paaugo, ar ne... A lygoje buvo pastovi kova, kova dėl titulo, dėl aukso medalių ir bronzos, todėl klubai pagal savo galimybes siekė maksimaliai save spausti bei kovoti dėl pergalių“, – savo įspūdžiais dalinosi treneris.
O ar daug laiko reikės pačiam treneriui vėl įsivažiuoti į A lygos ritmą? V. Čeburinas sakė, jog turėta pertrauka jam padėjo iš naujo sudėlioti mintis, o viską parodys laikas.
„Pailsėjau nuo futbolo, įvyko perkrova, pabuvau su savimi. Žinoma, tas poilsis iš esmės susijęs ir su globalia situacija, pandemija, kuri palietė visus.
Tik žaidimas parodys, ką galėsime padaryti, tačiau didelių permainų nebus. Bus korekcijos ir sieksime turėti savo unikalų braižą, kad būtume lankstūs bei galėtume žaisti skirtingomis schemomis, o visi kiti pokyčiai pasimatys sezono eigoje“, – apie būsimą sezoną kalbėjo specialistas.
Tačiau iki sezono pradžios dar liko šiek tiek laiko, per kurį paaiškės geriausias praėjusių metų treneris. Tris sykius iš eilės šį titulą laimėjęs V. Čeburinas savo favorito neatskleidė ir nuo tiesaus klausimo, kas gali laimėti šiemet, susilaikė.
„Susilaikysiu nuo savo nuomonės, yra specialistai, kurie stebėjo ir vertino kiekvieno trenerio darbą. Žinoma, aš stebėjau čempionatą, tačiau galbūt kažko nepastebėjau, galbūt kažką praleidau“, – teigė jis.
