Sekmadienį Rusijoje pasibaigęs pasaulio futbolo čempionatas futbolo sirgaliams padovanojo daugybę puikių akimirkų, rašo lrt.lt. Tačiau, nors norėta šį renginį išnaudoti propagandiniams ir žmonių telkimo tikslams, ši Vladimiro Putino užgaida į savo kiemą sukviesti visus futbolo stipriausius gali inspiruoti ir ne visai jam naudingus pokyčius šalies viduje.
Pasaulio futbolo čempionato metu Rusija buvo lyg pasiskirsčiusi į kelias dalis: tiesiog gyvenančius futbolu ir jo karštine, bei tuos, kurie po gražiu fasadu matė ir daugybę problemų. Tai ir socialinės, ir ekonominės problemos, tiek tarptautinė izoliacija, apie ką nurimus fanfaroms vėl bus kalbama vis garsiau ir garsiau.
Nors V. Putinas dar sekmadienį kartu su FIFA prezidentu Gianni Infantino, Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Kroatijos vadove Kolinda Grabar-Kitarovič Lužnikų stadione stebėjo kroatų ir prancūzų dvikovą dėl aukso, tačiau artimiausiu metu su itin nukritusius populiarumu kovojantis Rusijos vadovas tokios gausios kompanijos kažin ar vėl galėtų tikėtis. Anot Lietuvos ambasadoriaus Rusijos federacijoje Remigijaus Motuzo, izoliacija turėtų tęstis.
„Sprendimas (Rusijai suteikti teisę rengti pasaulio futbolo čempionatą – LRT.lt) buvo priimtas dar prieš pasikeičiant politinei situacijai Europoje – prieš prasidedant įvykiams Kryme, Rytų Ukrainoje, prieš Rusijai perbraižant sienas Europoje. Žinoma, tarptautinis požiūris į Rusiją pasikeitė, tačiau sportas yra sportas, todėl buvo nuspręsta varžybas organizuoti Rusijoje. (...) Iš vienos pusės Rusija lyg ir bando pabrėžti, kad šiuo metu svarbiausias yra pasaulio futbolo čempionatas, bet, kita vertus, nuo tų problemų atsiriboti nepavyksta. Aš manau, kad kol Rusija neišspręs užšaldytų problemų, ta tarptautinė situacija ir izoliacija nedings“, – tvirtina R. Motuzas.
O kad kažkas pasikeistų, buvo metamos milžiniškos lėšos – skaičiuojama, kad turnyras Rusijai kainavo apie 11 mlrd. JAV dolerių, už kuriuos taip pat buvo gerinama infrastruktūra bei statomi stadionai. Tačiau kai kurios itin daug kainavusios arenos gali tapti tiesiog nereikalingos. Pavyzdžiui, Kaliningrade nėra net aukščiausiose Rusijos lygoje rungtyniaujančios komandos, o ant antrojo hierarchijos laiptelio esanti vietos „Baltika“ į namų rungtynes sutraukia vos keletą tūkstančių žiūrovų. Toks, atrodytų, logika neparemtas žingsnis visgi galėjo būti nulemtas tiek pasaulėžiūros, tiek tam tikrų išskaičiavimų.
„Visada posovietiniame laikotarpyje buvo norima pasirodyti geriau nei leidžia galimybės. Tas aspektas yra išlikęs. (...) Be to, Rusija tikėjosi, kad pavyks pritraukti daug investicijų, ateis daug kompanijų, kurios ne tik statys stadionus, bet ir gerins infrastruktūrą. (...) Jie neatėjo. (...) Investuotojai taip pat nepasitiki politiniu klimatu – smukęs rublio kursas ir geopolitinė situacija yra pavojinga investuoti. Išskyrus pastatytus stadionus, didelės pridėtinės vertės čempionatas neatnešė. Ir šiuo metu yra sukurta darbo grupė, kuri galvos, kaip panaudoti tuos didžiulius objektus ir kitą infrastuktūrą“, – apie padėtį Rusijoje pasakoja ambasadorius.
Valdžiai teks galvoti ir kaip nuraminti jos sprendimais besipiktinančius žmones. Vienas iš daugybę diskusijų ir nepasitenkinimo sukėlusių jos sprendimų – pensinio amžiaus didinimas. Dabar vyrai džiaugtis užtarnautu poilsiu gali nuo 60 metų, o moterys – nuo 55. Pagal naują įstatymą šis amžiaus barjeras padidėtų atitinkamai iki 65 ir 63 metų. Tokia priešprieša sukėlė dar nematytą efektą – nes paprastai didžiųjų sportinių renginių metu visa šalis būna kaip vienas kumštis.
„Matome, kad yra visuotinis patriotizmas, kai skelbiama tam tikra akcija ir visa Rusija palaiko. Dabar negalima nepastebėti, kad valdžia, kuri remia pasaulio futbolo čempionatą ir siekia užtikrinti, kad jis pavyktų labai sklandžiai, į jį atvažiuotų pasaulio lyderių, o visuomenė lieka sau. Ir politikos ekspertai pastebėjo, kad šįkart valdžia nebuvo tapatinama su tauta. Tauta tuo metu mitingavo dėl pensijų reformos, kitų socialinių dalykų“, – teigia R. Motuzas ir kaip vieną iš priežasčių taip pat mini pragyvenimo lygio smukimą.
Toks nepasitenkinimas esama padėtimi ir valdžios atitrūkimas dėl jai svarbesnių reikalų sukėlė tikrą audrą Rusijoje, kurioje dėl pačių gyventojų saugumo nereikėtų net užsiminti apie protestus.
„Nuo liepos 1-osios iki 5-os dienos vyko protestai 40-yje Rusijos miestų. Tačiau jų nebuvo leista rengti miestuose, kuriuose vyko pasaulio futbolo čempionatas. Prieš metus buvo išleistas prezidento įsakas dėl specialios tvarkos, susibūrimų, eitynių, mitingų organizavimo čempionato metu. Praktiškai arba neleidžiama, arba, jei mažesnė grupė, rekomenduojama susilaikyti. Rusija yra didelė, tad miestai, kuriuose nevyko čempionato rungtynės, jo ir nepajuto“, – konstatuoja pašnekovas.
Tačiau bent jau sirgalių traukos centru mėnesiui tapusi Maskva pasikeitė. Anot R. Motuzo, žmonės pradėjo daugiau šypsotis, tapo mažiau įsitempę, o „laisvais vakarais bendrauja, dalyvauja, buriasi, dainuoja, garsiai šūkauja, yra linksmi ir t. t.“ Tiesa, įdomu, ar ilgam, juk dažną vakarėlį palydi ir sopanti galva.
Arnas Šarkūnas, specialiai LRT.lt iš Maskvos
