Futbolininkų žmonos irgi gyvena futbolu

Įvarčiai, pergalės, titulai – tokią futbolo romantiką mato daugelis stadionuose ar prie televizijos ekranų susirinkusių futbolo mėgėjų. Tačiau tai, ką reiškia nuolat gyventi futbolu, geriausiai žino futbolininkų žmonos, kurių paklausėme, ar sunku jomis būti.

„Lai vyras nesupyksta, bet mano moteriška ir motiniška širdis tiesiog džiaugiasi, kad šiemet „Žalgiris“ pasiruošimui pasirinko Lietuvą“, – nedidelę paslaptį atskleidė Dovilė Kuklienė, šalies čempionų saugo Manto Kuklio žmona, prisimindama praėjusius metus, kai Vilniaus ekipa porai savaičių stovyklavo Brazilijoje, o po to dar 10-iai dienų išvyko į Kiprą.

Būtent tos dienos ir savaitės, kuomet jos mylimas vyras yra toli nuo šeimos, D.Kuklienei yra sunkiausios, bet jai ilgai liūdėti neleidžia 3 metų sūnus ir 8 mėnesių dukrytė, laukiantys sugrįžtančio tėčio ir jo parvežamų lauktuvių, kuriomis labai džiaugiasi.

Dovilei pritaria ir Ieva Slavickienė, kurios vyro Vaido, šiuo metu žaidžiančio Marijampolės „Sūduvoje“, karjerai pasisukdavus į užsienį, šeima ne visada galėdavo keliauti kartu.

„Kai taip nutikdavo, pasiilgdavome buvimo kartu, o dukrytei trūkdavo tėčio. Todėl dabar labai džiaugiuosi, kai vyras grįžo žaisti ne tik į gimtąją šalį, bet ir į gimtąjį miestą, kur yra mūsų namai, šeima ir draugai“, – apie buvusius iššūkius sakė I.Slavickienė.

Slavickų namuose gausu kamuolių bei įvairiausių žaidimų susijusių su futbolu, todėl, pasak Ievos, šeimoje auga mažoji futbolo gerbėja, labai mėgstanti žiūrėti, kaip žaidžia tėtis.

Tuo, kad futbolo pasaulio specifika, priverčianti neretai keisti gyvenamąją vietą, turi ir savotiško žavesio, yra įsitikinusi Evelina Galkevičienė.

„Taip išvengiama rutinos gyvenime. Naujos šalys ir miestai, nauji atradimai ir pažintys. Tiesa, augant vaikams, galima įžiūrėti ir vieną minusą – jie pradeda priprasti prie kambario, namų, vietos, miesto. Nors šį minusą gal labiau jaučiu aš, nei jie“, – apie sportininko šeimos gyvenimą pasakojo į A lygą sugrįžusios Jonavos „Lietavos“ naujoko Dominyko Galkevičiaus žmona.

Evelinai smagu, kad jų atžalos nuo mažens patiria daug teigiamų emocijų, matydami tėčio žaidimą ir įvarčius, palaikydami jo atstovaujamą komandą.

„Trakų“ ir Lietuvos rinktinės gynėją Deividą Česnauskį visur lydinti žmona Vaida Grikšaitė-Česnauskienė taip pat vertina galimybę susipažinti su svetimų šalių kultūromis, tačiau pripažįsta, kad būtent grįžus į Lietuvą jos šeimai prasidėjo puikiausias gyvenimo etapas.

„Gyvenant Škotijoje ar Graikijoje buvo puiku. Matydavau pilnus stadionus žiūrovų, tačiau čia sutampa mūsų visos šeimos mėgstamos veiklos. Aš dirbu Lietuvos futbolo federacijoje, Deividas žaidžia, vaikų mokykla, darželis taip pat vienoje vietoje. Sūnūs, jau yra pakankamai dideli, jiems nebereikia tiek priežiūros, abu labai domisi futbolu, lanko futbolo treniruotes, rungtynių metu padavinėja kamuolius. Mes gyvename futbolu ir viskas čia yra vienoje vietoje“, – džiaugėsi V.Grikšaitė-Česnauskienė, tvirtindama, kad nėra skirtumo kokios profesijos atstovo žmona būti.

Nuolatinis keliavimas nėra priimtinas Rūtai Vėževičienei. Jos vyrui Robertui tarpsezoniu prisijungus prie Kauno „Stumbro“ komandos, mėnesį laiko Laikinojoje sostinėje jis gyvena vienas, kadangi šeimai nepavyksta surasti tinkamo būsto. Kone kasmetinis gyvenamosios vietos keitimas tapo dar sudėtingesnis, susilaukus dukrelės. Moteris stebi visas vyro rungtynes ir labai jaudinasi, jei komandai nesiseka.

„Po treniruočių Robertas turi daug laisvo laiko, kurį skiria savo šeimai, padeda man namuose. Ne dažnai tenka dirbti tokį darbą, kuris būtų ir jo pomėgis. Manau, kad kai laimingas vyras, tai laiminga ir visa šeima“, – nepaisant pasitaikančių sunkumų, nieko savo gyvenime keisti nenorėtų R.Vėževiečienė.

Vaida Bartkienė yra įsitikinusi, kad būti futbolininko žmona nėra jokių sunkumų, ypač jei futbolą myli vienodai kaip ir vyras Andrius. Tiesa, tenka laikytis maisto ir poilsio taisyklių prieš Klaipėdos „Atlanto“ rungtynes, tačiau futbolas yra šeimos gyvenimas. Vaida nepraleidžia nė vienerių rungtynių, futbolą žiūri ne tik stadione, bet ir namuose. Mėgstanti sportuoti moteris geriausiai jaučiasi treniruojama savo vyro.

„Andrius – mano asmeninis treneris. Jis mane treniruoja geriau nei bet kokia sporto salė. Kartu papildomai per laisvas dienas bėgiojame. Niekada neatsisakau, kad man pravestų lygiai tokią pačią futbolo treniruotę. Smagu žinoti ir daryti tai, ką daro vyras komandos treniruotėse “, – sakė V.Bartkienė ir prisipažino, kad tokių treniruočių metu yra iššūkis kiekvieną kartą viską padaryti geriau už Andrių. Net įspirti kamuolį į vartus!

Martynas Pocius, alyga.lt