G.Vičius: "Pasiūlymų buvo daug ir įvairių, bet manęs netenkino sąlygos" (interviu)

„Vilniaus Vyčio“ komandoje netrūksta garsių ir futbolo pasaulyje žinomų futbolininkų. Tačiau Gediminas Vičius išsiskiria net ir tituluotoje draugijoje.

Su Karagandos „Šachtior“ komanda jis du kartus tapo Kazachstano čempionu, iškovojo taurę, o 2013 m. žaidė UEFA Europos lygos grupės varžybose. Be to, vos prieš metus G.Vičius su Lietuvos nacionaline futbolo rinktine dalyvavo atrankos į 2016 m. Europos čempionatą varžybose. Tad 30-mečio futbolininko sprendimas prisijungti prie „Vilniaus Vyčio“, mažų mažiausiai, buvo netikėtas.

Tiesa, oficialaus G.Vičiaus debiuto sostinės ekipoje teko palaukti. Po kelio traumos ir operacijos atsigavęs futbolininkas pirmą kartą aikštėje pasirodė tik praėjusį penktadienį Vilniuje vykusiose Pirmos lygos 6 turo runtgynėse.

Priminsime, kad jose „Vilniaus Vytis“ 2:4 turėjo pripažinti Kazlų Rūdos „Šilo“ pranašumą, o G.Vičius žaidė nuo 56 min.

„Pradžia buvo sunkoka, bet svarbiausia, kad savijauta gera, problemų su keliu lyg ir nėra. Manau, kad toliau bus tik geriau“, – į klausimą apie sveikatą diplomatiškai atsakė G.Vičius.

Ir vis dėlto, kokia trauma privertė jus praleisti sezono startą?

Plyšo dešinės kojos kelio meniškas, buvo pažeisti ir raiščiai. Tai nutiko dar žiemą, bet gydytojai iš pradžių nenustatė tikrosios traumos priežasties. Darė ir magnetinį rezonansą, bet jis parodė, kad menisko įplyšimas nėra didelis, tad iš pradžių mėgino gydyti leisdami vaistus.

Kai tai nepasiteisino, tada teko operuoti. O kai įlindo į kelį aptiko, kad atplyšęs gabalas menisko yra palindęs po kelio sąnariu, todėl jo ir nesimatė. Sutvarkę meniską, tuo pačiu pakoregavo ir raiščius, atliko dar kelias procedūras. Šiaip, menisko traumos man ne naujiena, ir anksčiau buvau operuotas, tik šiuo atveju ilgokai užtruko, kol tą problemą atrado,

„Vilniaus Vyčio“ komandoje debiutavote rungtynėse su „Šilu“, nors trenerio Algimanto Liubinsko teigimu, dar nesate visiškai pasirengęs. Ar neperskubėjote?

Iš tiesų, prieš rungtynes su „Šilu“ dalyvavu tik dviejose treniruotėse, iki tol daugiausiai laiko praleisdavau fizinės reabilitacijos kabinete. Neplanavau žaisti, bet per pertrauką pasikalbėjau su treneriu Algimantu Liubinsku ir nusprendžiau pamėginti.

Kaip manote, kokios priežastys nulėmė „Vilniaus Vyčio“ nesėkmę?

„Šilas“ yra tikrai gera komanda, jie labai norėjo laimėti. Bet prie nesėkmės ir mes patys prisidėjome. Patys matėte, visi įvarčiai krito po mūsų klaidų. Netikslūs perdavimai, atsikirtimai, pozicinės, taktinės klaidos. Bet tai irgi yra futbolo dalis. Reikėjo žaisti protingiau, pasaugoti vienas kitą. Trūko susikalbėjimo, bendradarbiavimo ir tarp atskirų grandžių.

Kaip į tą pralaimėjimą reagavo žaidėjai. Gal tai jau pamirštas reikalas?

Tikrai ne. Šnekame, analizuojame klaidas, netgi surengėme specialią tų rungtynių įrašo peržiūrą. Aiškinomės tuos lemtingus epizodus, nes iš jų privalome visi pasimokyti. Jei tiesiog numosime ranka ir viską taip paliksime, geriau nebus. Turime padaryti išvadas ir stengtis kitose rungtynėse tų klaidų nebekartoti.

Gediminai, jūs žaidėte Kazachstano aukščiausioje lygoje, rungtyniavote Lietuvos rinktinėje. Kaip nutiko, kad šį sezoną atsidūrėte Lietuvoje, ir ne bet kur, o Pirmos lygos komandoje?

Pradėkime nuo to, kad aš nuo 2010 m. penkerius metus žaidžiau Karagandos „Šachtiore“, bet pernai perėjau į Taldykurgano „Žetisu“ komandą. Deja, naujoje vietoje karjera nesusiklostė.

Likus keliems mėnesiams iki čempionato pabaigos aš, kartu su kitais pagrindo žaidėjais, buvau nustumtas į šoną ir negalėjau dalyvauti rungtynėse. Todėl grįžau į Lietuvą, čia žaidžiau su įvairiais futbolo mėgėjų klubais ir laukiau pasiūlymų.

Nejaugi nesulaukėte?

Pasiūlymų buvo daug ir įvairių, bet manęs netenkino sąlygos. Nenorėjau už sąlyginai nedidelį atlyginimą važiuoti į Lenkiją ar Baltarusiją. Buvau apsisprendęs priimti tik rimtus pasiūlymus. Buvo variantas grįžti į Kazachstaną, jau buvome beveik sutarę, bet likus kelioms savaitėms iki čempionato pradžios komandoje pasikeitė valdžia, prasidėjo permainos.

O ir šiaip, šiuo metu šalyje ne patys geriausi laikai, net ir pajėgiausi klubai turi finansinių problemų, tad galiausiai likau Lietuvoje. Juo labiau, kad tuo metu patyriau traumą, nebuvo aišku, kiek laiko reikės gydytis ir pan. Nusprendžiau, kad po traumos reikia atgauti sportinę formą, kuo daugiau žaisti, o paskui bus matyti.

Pagaliau, man jau tuoj 31-eri, jau pakankamai prisivažinėjau po pasaulį, dabar norisi pabūti arčiau namų. Aišku, jei sulaukčiau gero pasiūlymo, svarstyčiau, bet šiaip po užsienius klajoti nebesinori.

Kaip atsidūrėte „Vilniaus Vyčio“ komandoje?

Į „Vilniaus Vytį“ mane pakvietė Egidijus Juška. Žiemą žaidžiau savo malonumui SFL varžybose su MRU studentais, Egidijus ten mane pamatė, pasikalbėjome, jis pasiūlė, taip ir atėjau. Pabendravau su treneriais, vadovais. Man patiko jų užmojai ir planai, komanda turi rimtą ateities vizija, pagaliau, čia dirba aukšto lygio treneriai, yra patyrusių futbolininkų.

Nusprendžiau, kad man atsigauti po traumos bus pati geriausia vieta. Noriu ramiai, neforsuojant įsižaisti, atgauti sportinę formą, o tuo pačiu – padėti komandai siekti savo tikslų. Pagaliau, man tikrai įdomu, kokia bus šios ekipos ateitis.

Ir vis dėlto, tai Pirma lyga. Neabejoju, kad šiais metais laisvai galėjote žaisti ir Lietuvos futbolo A lygoje.

Galėjau, bet iš Vilniaus mieste esančių komandų manimi domėjosi tik „Vilniaus Vytis“. Šiaip kvietė ir Kauno „Stumbras“, ir „Kauno Žalgiris“, labai atkakliai ir rimtai domėjosi Marijampolės „Sūduva“. Bet aš nenoriu blaškytis, dabar gyvenu Vilniuje ir nusprendžiau žaisti tik sostinės komandoje.

Be to, „Vilniaus Vytis“ yra ambicinga ir rimta komanda. Jos vadovai mato komandą A lygoje, aš irgi manau, kad tai yra realu. Nors iš pradžių daug kas abejojo mūsų galimybėmis žaisti Pirmoje lygoje, bet manau, kad mes įrodėme, kad esame pajėgūs kovoti dėl aukščiausių vietų.

Tikrai nesame alaus mėgėjų komanda. Visi yra pažaidę geruose klubuose, ir ne tik mūsų vyresni žaidėjai. Tiesą sakant, nesame mėgėjiška komanda, lygiuojamės į profesionalus. Nepasakyčiau, kad mes labai jau skiriamės nuo A lygos klubų. Aišku, pas mus yra dirbančių žaidėjų, vieni treniruoja vaikus, kiti mokosi, studijuoja.

Tai ir bene didžiausias skirtumas. Bet mūsų treniruotės tikrai aukšto lygio, atitinka visus profesionalų standartus, požiūris į futbolą ir nusiteikimas irgi atitinkamas. Taip kad viskas čia gerai.

Jei ne paslaptis, kur išmokote taip toli išmesti kamuolį iš už šoninės linijos?

Net nežinau, gal tai įgimtas dalykas? Tikrai specialiai nesimokiau išmetimų, ir ilgą laiką to niekas neakcentavo. Bet Kazachstane vienas treneris per treniruotę netyčia pastebėjo, kad toli numetu kamuolį.

Ir nusprendė, kad reikia išnaudoti tai ir rungtynėse. Pabandėme, pasisekė, įmušėme po kamuolio įmetimų kelis įvarčius ir nuo to laiko visi treneriai bando pasinaudoti šia mano savybe. Bet koja aš kamuolį vis tiek toliau nuspiriu.

Negaliu nepaklausti apie nūdienos aktualijas. Ką manote apie „Leicester City“ pergalę Anglijos „Premier“ lygoje? Ar tai tikrai stebuklas?

Manau, kad taip. Kai tokia kukli komanda laimi čempionų titulą, aplošia turtingiausius ir galingiausius klubus, tai yra labai rimtas reikalas. Aišku, mūsų masteliais „Leicester City“ yra turtuoliai, bet Anglijoje yra daug komandų, kurios žaidėjams išleidžia 3-4 kartus daugiau pinigų, ir vis tiek nieko nelaimi.

Tad ši Lesterio komandos pergalė tikrai parodo, kad futbole pinigai ne viską lemia. Todėl juos visi taip karštai ir palaikė, nes jie parodė, kad laimėti galima ir žaidžiant širdimi.

Ar turite savo favoritus Čempionų lygoje?

Ne, neturiu ir nenoriu turėti. Man patinka įvairios komandos, tam tikri jų žaidimo aspektai. Pagaliau, man norisi tiesiog žiūrėti geras rungtynes, mėgautis reginiu ir neturėti jokių išankstinių nusistatymų.

Laukia 7 turo rungtynės su „Panevėžio“ futbolo klubu. Ar bus pergalė?

-„Panevėžio“ komandoje taip pat yra patyrusių žaidėjų – Mantas Savėnas, Povilas Lukšys, jiems talkina perspektuvus jaunimas. Manau, kad bus geros rungtynės, gal ne tokios greitos ir audringos, kiek ramesnės, apgalvotos, bet žaidimas bus įdomus. Kita vertus, kad ir koks būtų varžovas, mūsų tikslas yra tik pergalė. Graži, ar nelabai, bet svarbiausia, kad po rungtynių turėtume savo sąskaitoje dar tris taškus.

Vytis info