Straipsnis: Aršiausias Ispanijoje derbis © Eurofootball.lt
Futbolas Ispanijoje nėra gyvybės ir mirties klausimas. Futbolas – svarbesnis. Tad turbūt ne nuostabu, kad vykstant Ispanijos čempionato, vadinamo „La Liga“, rungtynėms gyvenimas šalyje apmiršta. Juo labiau, jei tos rungtynės dar ir derbis.

Tačiau sirgaliai visame pasaulyje nesutaria dėl to, ką derėtų vadinti derbiu. Jei tartume, jog tai yra dviejų vieno miesto ekipų rungtynės, tai galingiausiose pasaulio lygose rastume nemažai derbių: Milano derbis („Inter“ ir „Milan“), Romos derbis („Lazio“ ir „AS Roma“), Londono derbis („Arsenal“ ir „Chelsea“), Madrido derbis („Real“ ir „Atletico“) ir t.t. Dažnai tokie susitikimai baigiasi aršiais sirgalių susidūrimais (kaip, pavyzdžiui, neseniai vykęs Romos derbis) ar konfliktais su policija. Tačiau jei derbiu laikytumėme aršią dviejų ekipų dvikovą, tai aiškiu lyderiu taptų Ispanijos derbis tarp dviejų didžiausių miestų komandų – Madrido „Real“ ir „Barcelona“.

„Real Madrid“ ir „Barcelona“ fanai nekenčia vieni kitų, kaip šunys kačių. Ir visad nekentė. Nieko keisto, kad du kartus per metus, vykstant šių klubų dvikovoms, gyvenimas šalyje sustoja ir persikelia arba į stadioną, arba prie televizoriaus ekrano. Tai yra ne tik futbolo dvikova – šios rungtynės turi ir politinį, ir socialinį, ir istorinį atspalvius. Kodėl istorinį/politinį atspalvį? Užtenka pažvelgti į istoriją ir pasidaro aiškų – generolo Franko, kuris labai mėgo stebėti „Real“ rungtynes, valdymo laikotarpiu Ispanijoje buvo uždrausta katalonų kalba. Tad Katalonijos simboliui – „Barcelona“ ekipai – būdavo daugiau nei garbės reikalas nugalėti šiame derbyje.

Garbė, aistra ir net fanatizmas – štai kaip galima apibūdinti šių klubų akivaizdinę ir neakivaizdinę dvikovą. Šių dviejų klubų kurstomų aistrų visiškai užtenka net keturiems futbolo dienraščiams Ispanijoje – Madride leidžiamiems „AS“ ir „Marca“ bei Barselonos „Sport“ ir „El Mundo Deportivo“. Jie rašo apie viską – nuo gandų apie žaidėjų migravimus iki to, kada koks žaidėjas atsibunda ryte ir kokią dantų pastą naudoja. Tačiau 2000-ųjų metų liepą tarp šių dienraščių užvirė sunkiai įsivaizduojamas karas...

Tą vasarą portugalas Luisas Figo žengė turbūt drąsiausią žingsnį futbolo istorijoje – perėjo iš „Barcelona“ į „Real“. Fanai buvo negailestingi – greitai dienraščiuose pasirodė palyginimai su biblijine Judo išdavyste. Tačiau Judo išdavystė kataloniečiams atrodė menkniekis palyginus su šio portugalo žingsniu – jiems tai buvo tarsi peilis į nugarą. Savo jausmus jie aiškiai pademonstravo po trijų mėnesių, kai Luisas Figo grįžo žaisti į Barselonos „Nou Camp“ stadioną – materialios aistros buvo tokios: trys mobilūs telefonai, keletas pusplyčių, dviračio grandinė bei meteoritinis monetų lietus. Galima drąsiai teigti, jog pasirašydamas sutartį su „Real“, Figo tuo pačiu pasirašė sau mirties nuosprendį Katalonijoje.

„Barcelona“ fanų požiūrio į tai nekeitė net tas faktas, kad Katalonijos klubas už tai gavo rekordinę – 37 milijonų svarų sterlingų (apie 192 milijonų litų) kompensaciją. Šie klubai visada garsėjo savo aktyvumu ir ambicingumu žaidėjų rinkoje – abu klubai visada perka tik garsiausius ir talentingiausius žaidėjus. Ypač šiuo požiūriu galingi yra „Real“ – jų prezidentas Florentinas Perezas laimėjęs rinkimus pareiškė, jog kasmet į „Real“ atveš po žvaigždę. Ir tai jis sėkmingai daro: 2000 metai – Luišas Figo, 2001 metai – Zinedinas Zidanas, 2002 – Ronaldo, 2003 – Deividas Beckhamas. Ronaldo atėjo 2002-iais metais, kai karališkasis „Real“ klubas šventė savo šimto metų jubiliejų, tačiau „Barcos“ fanai nesėdėjo rankų sudėję – per tų metų šių dviejų klubų derbį aikštėje kabojo plakatas: "100 anos de historia, 100 anos de escoria“ (pažodžiui išvertus, tai reikštų: 100 metų istorijos, 100 metų padugnių). Tačiau negalima nuvertinti ir „Barcelona“ – jų gretose žaidžia tokie žaidėjai, kaip Carlesas Puyolis, Javieras Saviola, Patrickas Kluivertas ir pernai į komandą atėjęs brazilas Ronaldinho. Pastarasis turėjo labai viliojantį pasiūlymą iš Anglijos superklubo „Manchester United“, tačiau pasirinko Katalonijos klubą.

„Barcelona“ branduolys suformuotas iš kataloniečių, ir turbūt tai yra pagrindinė priežastis, kad iki šių metų mėlynai-granatiniai („Barca“ klubo spalvos) savo stadione šio derbio nebuvo pralaimėję net 19 metų iš eilės. Šių metų susitikimas baigėsi 1-2 karališkojo klubo naudai.

Nors Barselona ir Madridas yra labai modernūs ir kosmopolitiški miestai, tačiau atrodo, kad šių miestų klubų dvikovų istorija nebus pamiršta – tai kasmet įrodo šių ekipų derbis, kurį drąsiai galima vadinti aršiausiu Ispanijos, o gal net viso pasaulio, derbiu.