© Eurofootball.lt
Primename, kad savo straipsnius galite siųsti adresu [email protected]
Vieni jį myli, o kiti – nekenčia....Vieni ji tiesiog vadina šlykščiu individualistu ir “nardytoju“, o kiti viso to nepaisydami, dievina jį. Tačiau tiek vieniems, tiek kitiems tenka pripažinti jo talentą, nuostabią kamuolio valdymo techniką, greitį. Tad kas tas nuolat prieštaringai vertinamas C.Ronaldo?
C.Ronaldo: Madeiros salų vaikis
Cristiano Ronaldo gimė 1985m. vasario 5d. Madeiros salų sostinėje Funšalyje. Augo mažame ir skurdžiame pasaulyje, matydamas aplink sunkiai dirbančius ir nuolat plušančius žmones. Jo šeimos senasis namas dar ir dabar tebestūkso ant kalvos “Santo Antonio“ darbininkų rajone. Jame jau niekas nebegyvena, nors ankščiau čia glaudėsi visa Cristiano šeima: brolis Hugo, seserys Elma ir Katia bei tėvai Jose Dinisu bei Maria Dolores. Visi vaikai gyveno viename mažame kambarėlyje. Daugiau vietos nebuvo, o apie didžiules turtingųjų vilas belikdavo tik pasvajoti. Šeima stengėsi kuo daugiau uždirbti, kad tik vaikams būtų lengviau. Tačiau nepaisant to, C.Ronaldo matė skurdų, tačiau labai jaukų ir saugų pasaulį, kuriame nėra skubėjimo ir įtampos, o aplink vaikšto vien besišypsantys ir nuoširdūs žmonės.
Dieną darbas, o vakare-futbolas kaip atsipalaidavimas, menas, kaip vienintelis dalykas, kurį žaidžiant pamirštama viskas: skurdas, negandos, nelaimės. Tad ir mažasis Cristiano niekuo neišsiskyrė iš kitų. Kamuolį gainioti pradėjo būdamas vos 2 ar 3 metų. O pradėjęs lankyti vidurinę mokyklą, jau turėjo nepaprastą aistrą šiam žaidimui.
Maria Dos Santos, vidurinės mokyklos mokytojas, puikiai atsimena Cristiano: “Jis dalyvaudavo įvairiuose mokyklos renginiuose, bet už viską labiausiai mėgo turėti laiko sau, laiko futbolui...Futbolas buvo visas jo pasaulis“. Savo prisiminimais mokytojas pasidalina su kitais mokiniais, o jie, tarsi pamišę, bando tapti mažosiomis C. Ronaldo kopijomis tiek žaidime, tiek gyvenime. Jie susijaudinę varto sporto žurnalų lapus, kad išvystų savo dievuko atvaizdą, o jį išvydę šaukia: “Žiūrėkite – tai Cristiano Ronaldo. Cristiano Ronaldo!“.
C.Ronaldo: Jaunasis genijus
Pirmuojo Cristiano klubu tapo “Andorinha“, kuriame dirbo jo tėvas. Ramiai ir šaltakraujiškai jis stebėjo visas rungtynes, kuriose žaisdavo mažasis jo talentas. Tuo metu Ronaldo žaidimas “Andorinhos“ klube virsdavo ištisu spektakliu. Žaisdamas jis darydavo viską: perimdavo kamuolį iš gynėjų, apeidavo varžovus, pralenkdavo juos milžinišku greičiu, pasitelkdamas į pagalbą apgaulingus judesius, o po to jau sekdavo preciziškas smūgis, pasibaigdavęs įvarčiu į priešininkų komandos vartus.
Jo talentas atsiskleidė iš ties anksti, būdamas vos 10-es metų jis jau jausdavo kam ir kada perduoti perdavimą. Kai tuo tarpu kiti tokio amžiaus berniukai būdavo tikrais individualistais, matančiais tik tris dalykus: futbolo kamuolį, aikštę ir vartus.
Dabartinis “Andorinha“ klubo prezidentas Rui Santos taip pat neliko abejingas Cristiano talentui: “Kai aš pirmą kartą jį išvydau, žinojau, kad jis yra nepaprastas. Bet niekas niekada negalvojo, kad jis pasieks tiek daug per tiek mažai laiko“. Santosui ašaros, kurios riedėjo C. Ronaldui iš akių, per EURO 2004 finalą, turėjo ypatingą reikšmę. Jis matė tokį emocinį vaikino atsaką į įvykius aikštėje žymiai anksčiau.
Santosas prisimena “Andorinha“ susitikimą su “Camacha“, kuri buvo geriausia komanda saloje 1993/1994 metų sezone. “Andorinha“ pirmavo rezultatu 2-0 ir Ronaldo susijaudino ir pravirko per pertrauką po pirmojo kėlinio. Bet po jos berniukas sugebėjo įkvėpti komandą pergalei. Tąkart “Andorinha“ laimėjo rezultatu 3-2 ir įsirašė į klubo istoriją. “Net gi tada jis nemėgo pralošti“, - sako Santosas. - “Jo noras buvo laimėti. Kai jis pralošdavo, tai paprastai rėkdavo, verkdavo. Tai buvo visiems neįprasta“.
C.Ronaldo: Mažasis teroristas ir didysis verksnys
Jau nuo pat vaikystės C.Ronaldo nebuvo ramus vaikas. Gavęs futbolo kamuolį 5-ojo gimtadienio proga, jis primygtinai pareikalavo sau dėmesio. Grįždavęs iš mokyklos, atsistodavo prieš tuomet didžiausio Madeiros futbolo klubo “CD National“ trenerio langus ir rodydavo išmoktus savo triukus su futbolo kamuolio. Jei C.Ronaldo likdavo trenerio nepastebėtas, tai duždavo jo namų langas. Pagaliau savo triukų bei milžiniško užsispyrimo dėka jis buvo pastebėtas. “National“ treneris A.Junioras prašė C.Ronaldo tėvų, kad atiduotų jį į jo vadovaujamą klubą tam, kad berniukas tobulėtų, galėtų žaisti ir kovoti su kitais, nes treneris matė Cristiano talentą ir potencialą. Šiuo pasiūlymu C. Ronaldo pasinaudojo tik būdamas 10-ies metų, nes jis dar norėjo likti “Andorinha“ ekipoje, ten kur buvo jo draugai, ten, kur dirbo ir jo tėtis.
Pergalės C.Ronaldo pakylėdavo virš žemės, darydavo jį tokį stiprų ir neįveikiamą. Tačiau pralaimėjimai jį tiesiog išmušdavo iš vėžių. Žaisdamas su stipresniais klubais ir negalėdamas jiems pasipriešinti, jis tapdavo nevaldomas: keikdavo teisėjus, bėgdavo verkdamas per aikštę, “kirsdavo“ varžovus per kojas. Po tokių varžybų jo viduje susikaupdavo didžiulis įniršis ir pyktis, tad su juo pasikalbėti buvo įmanoma tik praėjus keletui dienų. Treneriai aiškindavo, kad toks jo elgesys yra nederamas ir visai netinkamas, tačiau C.Ronaldo tik klausydavo ir nieko nesakydavo. Nuo pat ankstyvos jaunystės Cristiano pasižymėjo sudėtingu charakteriu, emocingumu, peraugančiu į pykčio priepuolius arba pratrūkstančius ašaromis. Po žaidimo “Andorinha“ ekipoje jis pasinaudojo pasiūlymu pereiti i “National“ klubą.
“Aš visada stebėdavau jo žaidimą “National“ ekipoje“, - sako jo tėvas. - “ Kiekvieną kartą, kai Cristiano žaisdavo toli nuo namų, aš rezervuodavausi vietą autobuse ar lėktuve. Madeira jam davė vaikystę, šeimą ir draugus. Žmonės myli “Andorinhos“ ir “CD National“ trenerius. Iš ten jis ėjo toliau“.
Su “CD National“ klubu Cristiano patyrė išties svaigių pergalių, o 1997m. tapo lemtingais metais vaikino gyvenime. Po “CD National“ pergalės Madeiros jaunių čempionate, klubas susisiekė su Lisabonos “Sporting“ klubu, kuris surengė trijų dienų išbandymo kursus. Lisabonos klubas matė potencialą Ronaldo žaidime ir panoro jį pirkti. Cristiano išvyka iš namų tapo sunkiu išbandymu. Reikėjo prisitaikyti naujoje aplinkoje ir gyventi toli nuo mylimos šeimos. Berniukas nepaprastai ilgėjosi namų......
C.Ronaldo: Naujasis Lisabonos karalius – mušeika
Kuo tolyn, tuo labiau berniukui darėsi ankšta mažos salos futbolo komandose. Jam reikėjo naujų iššūkių, kovų, jaudinančių pergalių, juo labiau, kad tai buvo išties talentingas ir gabus vaikas. Ir jis tai gavo, kartu su pasiūlymu atvykti į Lisabonos “Sporting“. Tą patį legendinį klubą ir jo vaikų internatą, kuriame karjerą pradėjo ir pats Luišas Figo. Tai tapo rimtu išbandymu 11-amečiui vaikui ir visai jo šeimai. C.Ronaldo mama bei brolis su seserimis verkė, tėvas taip pat su ašaromis akyse tvirtino neatiduosiąs vaiko. Tačiau šįkart jiems teko nusileisti Ronaldo norus, juolab, kad toks pasiūlymas galėjo pasitaikyti tik vieną kartą per visą gyvenimą. Tėvus įtikinti padėjo ir buvęs jo treneris F.Sousa, palietęs pačią skaudžiausią šeimos problemą - skurdą, prašydamas jų sutikti. Juk tėvai tikrai nenorėjo, kad berniukas taip pat sunkiai vargtų kaip ir jie. Tad šis klausimas buvo pakankamai greit išspręstas - Cristiano važiuos į Lisaboną.
Būdamas vos 11 metų Cristiano turėjo greit subręsti bei sugebėti apsiginti. Tai tik užgrūdino ir padarė jį stipresniu. Berniukas kalbėjo su Madeirų saloms būdinga savotiška tarme. Tai tapo pretekstu vaikams iš jo tyčiotis, vadinti jį beždžione. Niekas į vaiką iš salų rimtai nežiūrėjo. O Cristianas, negalėdamas apsiginti žodžiais, kibdavo į atlapus bendramoksliams, mušdavosi, pargriaudamas žymiai didesnius berniukus. Tačiau tai buvo tik išorinis ginklas. Iš tikrųjų jis su savo draugu vakarais verkdavo, ilgėdamiesi šeimos, planuodavo pabėgimus ir prisiekinėdavo niekada apie viso to nepasakoti.
Savo talentą jis puikiai įrodinėdavo aikštėje, ten jis atsiskleisdavo, pamiršdamas visas jį kamavusias baimes. Rengdavo atakas, staigiai pasijungdavo į puolimą, leisdamas mušti įvarčius kitiems. Jis įrodė, kad jam rūpi ne tik savo paties žaidimas, bet greičiau komandos gerovė, jos sėkmė. O tai - pelnė C. Ronaldo atitinkamą pagarbą ir jis netruko sužibėti. Taip elegantiškai, vikriai žaidžiančio futbolininko “Sporting“ treneriai seniai nebuvo matę. Futbolo karalius L. Figo užleido savo pozicijas...atsirado naujasis karalius – C.Ronaldo.
Vėliau berniukui buvo suteiktos išskirtinės sąlygos: 13-amečiui išnuomoti apartamentai, į Lisaboną gyventi atsikėlė jo mama. Jaunuolio gyvenime sukosi vien futbolas, po jo - lošimo automatai, o mokslams laiko kaip ir nebelikdavo. Jau gyvendamas Madeiroje jis netryško noru mokytis, o būdamas čia jis vos sugebėjo baigti mokyklą, iš kurios būtų seniai išmestas jei ne jo talentas ir reikalingumas komandoje.
C.Ronaldo karjera sparčiai augo, kai tik jis persikėlė į Lisaboną. 2002/2003m. sezone būdamas 17-os jis buvo įgijęs tvirtą pasitikėjimą. Sužaidė 25 rungtynes Portugalijos aukščiausioje lygoje įmušė 3 įvarčius bei kovojo su Milano “Inter“ ekipa. Jis žaidė tiesiog puikiai ir susilaukė didžiulių sveikinimų bei pagyrų.
C.Ronaldo liko visu tuo patenkintas ir mestelėjo “kad tai tik pradžia“ ir jis buvo velniškai teisus. Vos po metų Portugalijoje kilo didžiulė sensacija. Į naujo Lisabonos “Sporting“ stadiono atidarymą buvo pakviesta “Manchester United“ ekipa. Kaip visada C. Ronaldo žaidė puikiai, jis buvo nesustabdomas. Tai neliko nepastebėta, po šou Ruudui Van Nistelrooy, Ryanui Giggsui, kurį surengė Cristiano. Jau kitą dieną jis buvo nupirktas to paties “Manchester United“ klubo. Jo jau laukė Mančesteris...
C.Ronaldo: Raudonasis velniūkštis nr. 7
Vos tik pradėjęs žaisti “Manchester United“ komandoje, Cristiano nupirko savo šeimai ilgai išsvajotą naują būstą. Juo tapo geresniame Funšalio kvartale esanti balta vila su dideliu sodu. Tad šeima nedelsdama persikraustė i naują namą, palikdama senąjį savo namuką tuščią.
Bet gyvenimas Anglijoje nė kiek nepriminė to senojo, praleisto Madeirų salose ar Lisabonoje. Čia nebuvo nerūpestingo gyvenimo, daug saulės, auksinių paplūdimių. Dar ir dabar, po 3 metų praleistų Anglijoje, jis nekalba angliškai ir yra pasakęs, kad Didžioji Britanija jo nedomina. Cristiano gyvena uždarą gyvenimą, Londone pakraštyje esančiame name, nuo pašalinių akių bei nuo britiško rūko, slėpdamasis už aukštos gyvatvorės. Cristiano šiame name gyvena su savo mama, broliu Hugo bei pusbroliu. Treniruojasi, pietauja, žaidžia kompiuterinius žaidimus ar žiūri filmus, kuriuos jam mama atvežė iš Portugalijos: 100 DVD, kurie jam primena savąją Madeirą. O išorinis pasaulis taip ir lieka už namų sienų, su kuriuo jis nenori ir susidurti.
Nepaisant to, Ronaldo tapo pačiu naujausiu jaunu “Manchester United“ herojumi. Po to, kai perėjo iš Lisabonos “Sporting“ 2003 rugpjūčio mėn., ir netrukus užsivilko marškinėlius, pažymėtus 7 numeriu (buvę Davido Beckhamo, George'o Besto). Tačiau komandoje jis nėra lyderis, veikiau vienas iš jų. O dešinysis ar kairysis aikštės kraštas priklauso jam. Čia jis gali daryti ką nori, improvizuoti, rodyti triukus. Tai ką jis ir mėgsta daryti. Vos atvykęs į Mančesterį jis tapo neabejotinu pagrindo žaidėju. Per 2003/2004 m. sezoną sužaidė 29 rungtynes “Premier“ lygoje ir pelnė 4 įvarčius. Taip pat tapo naujuoju klubo ir Sero Alexo Fergusono numylėtiniu.
2004m. C.Ronaldo padėjo klubui iškovoti FA taurę. Tais pačiais metais Cristiano kartu su Portugalijos jaunių futbolo rinktine tapo Europos jaunimo (U-21) čempionato nugalėtojais. Debiutas iš ties buvo puikus, o pats Cristiano karjeros laiptais kopė vis aukštyn.
2004/05 metų sezonas nebuvo kažkuo išskirtinis. Ronaldo sužaidė 33 rungtynes “Premier“ lygoje, padėjo komandai kovoti dėl Čempionų lygos aukso, tačiau nesėkmingai. Kovos neatnešė trofėjų.
2005/06m. sezonas taip pat tapo eiliniu Cristiano. Sužaistos 33 rungtynes aukščiausioje Anglijos lygoje, įmušti 9 įvarčiai. Taip pat kovos dėl Čempionų lygos taurės. Per sezoną pasiektas vienas laimėjimas – Lygos taurė. Vaikinas iš Portugalijos jau nuo pat atvykimo taip ir visus tris sezonas tapo nepajudinamu starto žaidėju.
Tačiau ir pačių “Manchester United“ fanų meilė jam baigėsi po turbūt visiems gerai žinomo incidento per Pasaulio futbolo čempionato rungtynes tarp Anglijos ir Portugalijos rinktinių, kai iš aikštės buvo išvarytas jaunasis Cristiano komandos draugas Mančesteryje – Wayne‘as Rooney. Po šio incidento Cristiano sulaukė itin daug kritikos, prisiminti visi jo nešvarūs darbeliai, “nardymas“ ir dar daugelis kitų dalykų. Patys fanai jau nebenorėjo Cristiano Ronaldo matyti Mančesteryje. Tačiau Cristiano turi galiojančią sutartį su “Manchester United“ klubu iki 2010 m. ir turbūt toliau atstovaus šiam klubui kad ir kaip to norėtų ar nenorėtų sirgaliai.
C.Ronaldo: Portugalijos viltis ir skausmas
Portugalijos rinktinėje jo padėtis visai kitokia. Čia jis garbinamas, liaupsinamas, į jį dedama daug vilčių. Jis visus žavi savo greičiu, puikia kamuolio valdymo technika, netikėtais proveržiais, triukais, kurių nemoka joks kitas futbolininkas, kaip tik vaikinukas iš saulėtosios Madeiros.
Jo debiutas nacionalinėje Portugalijos futbolo rinktinėje įvyko 2003m su Kazachstanu. 2004m. jis jau kovojo su rinktine Atėnų olimpinėse žaidynėse. Jis debiutavo ir įsitvirtino rinktinėje neįtikėtinai greitai ir įgijo pasitikėjimą Luiso Felipe Scolari akyse. Tačiau atrodo niekas nepasikeitė nuo tų senų laikų.
Dar ir dabar C. Ronaldo dega sporiniu pykčiu, noru nugalėti bet kokia kaina ir bet kokiais veiksmais, dažnai pratrūksta ir ašaroja kaip vaikas. Puikus kūno sudėjimas, tempas, pritrenkiama technika, individualumas. Tačiau nereikia pamiršti ir to, dėl ko žmonės jo nemėgsta. Visų pirma, tai neabejotini aktoriniai sugebėjimai, itin erzinantys tikruosius futbolo sirgalius; individualizmas, dažnai pasibaigiantis kamuolio perlaikymu; emociškai nestabilus charakteris, kuris gali privesti prie bet ko. Tad jei ir yra kritikuojamas, tai tikrai ne be reikalo.
Neįtikėtino populiarumo Cristiano susilaukė po Euro-2004, kuriame jis, su visa Portugalijos rinktine, tapo Europos vicečempionais. Po jo, Ronaldo buvo tiesiog garbinamas Madeiroje ir tapo didžiausia salų žvaigžde. 2004 m. Europos čempionatas tapo žaidėjo šlovės olimpu. Jis blizgėjo kiekvienose rungtynėse, tačiau trūko stabilumo ir patirties. “Visi Madeiros vaikai per Euro 2004 nešiojo marškinėlius su jo vardu“, - sako Maria Dos Santosas. - “Jie žino, kad Cristiano ėjo į mokyklą būtent čia ir nemąsto nieko daugiau kaip tik tapti sekančiu Ronaldo."
Iš jo buvo ir yra tikimasi tikrai daug. Tai parodė ir 2006 m. Pasaulio čempionatas. Visa Portugalija meldėsi už Cristiano ir linkėjo jam sėkmės. Portugalijai ir neblogai sekėsi, ji pateko į pusfinalį ir įrašė šį pasiekimą į savo futbolo istoriją. Ronaldo sužaidė 4 mačus ir pelnęs pergalingą 11m. baudinį į Anglijos rinktinės vartusbuvo tapęs rinktinės didvyriu. Portugalijos rinktinės treneris Luisas Felipe Scolari labai nuogąstavo dėl to, kad Cristiano yra lengvai išprovokuojamas, o tuo nuolat naudojasi priešininkų komandos žaidėjai. Tačiau to atrodo pavyko išvengti.
Iš Cristiano Ronaldo vis dar daug tikimasi, jis vadinamas jaunuoju talentu, juo žavimasi. Laukiama jo brandesnio žaidimo, patirties, kuri ateina su laiku ir praktika. Tad belieka pridurti: pagyvensim - pamatysim.
