© Eurofootball.lt
Tbilisio "Boris Paichadze" stadionas
Teisėjas - Aleksandar Stavrev (Makedonija)
Gruzija - Lietuva
(Rungtynių pradžia – 17:30 Lietuvos laiku)
Tiesioginė transliacija per TV1
Kai praėjusių metų sausį buvo ištraukti kvalifikacinio turnyro burtai, ir Lietuvai teko tokie varžovai kaip Pasaulio čempionato finalininkai Italija ir Prancūzija, į planetos stipriausiųjų aštuonetą patekusi Ukraina, ir neblogai mums pažįstamos pajėgios Škotijos ir Gruzijos rinktinės, nemažai kas keikė neva nesėkmę atnešusius rinktinės trenerio Algimanto Liubinsko neatsargiai prieš burtus ištartus žodžius apie palankius varžovus finansine prasme, ir prognozavo lietuviams penktą vietą geriausiu atveju ar iš karto "įrašė" priešpaskutinę.
Kaip sakoma, aukščiau bambos neiššoksi – kitaip tariant, veikiausiai ne mums, futbolo nykštukams, aplenkti tokius milžinus kaip Prancūzija ir Italija - ir svajonė įveikti atrankos barjerą šį kartą ir vėl liko neįgyvendinta, tačiau prieš atrankos varžybas daugelis atsiradus galimybei veikiausiai būtų mielai paėmę ketvirtąją poziciją, gal net ir penktąją.
Visa tai tapo realybe ir dabar yra ranka pasiekiama. Lietuviai turi šansą pirmą kartą nuo 1998-ųjų per atrankos ciklą iškovoti penkias pergales, aplenkti tris komandas savo atrankos grupėje ir finišuoti garbingoje ketvirtoje vietoje. Tam reikia dviejų dalykų - pergalės prieš Gruziją ir laukti Ukrainos nesėkmės rungtynėse prieš Prancūziją.
Tokiu atveju Lietuva susilygintų taškais su Ukraina ir aplenktų varžovus turnyrinėje lentelėje dėl geresnio tarpusavio susitikimų rezultato (2-1 Lietuvos naudai). Tiesa, antroji iš minėtų sąlygų nuo mūsiškių nepriklauso, ir jei žvelgsime tik į susitikimą Tbilisyje, tai situacija tokia - Lietuvai norint išlaikyti penktą poziciją užtenka lygiųjų, Gruzijai reikia pergalės. Bet tuo dar viskas nesibaigia, nes pagal turnyro reglamentą įvarčiai išvykoje tarpusavio rungtynėse lemia daugiau už bendrą įvarčių santykį, tad Lietuvos rinktinę siekiant aplenkti Gruziją tenkintų ir pralaimėjimas minimalia persvara kitu rezultatu nei 0-1.
Grįžtant prie anksčiau minėtos pirmosios sąlygos - tai yra įveikti gruzinus - galima pasakyti, kad ji toli gražu nėra lengvai įgyvendinama, nors net 65% EuroFootball.lt apklausos respondentų tiki lietuvių pergale. Norint suvokti, kokia nelengva užduotis, užtenka prisiminti istoriją, kuri byloja, jog Gruzija nėra palankus varžovams lietuviams.
Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuva su Gruzija susitiko šešis kartus - pačioje pirmoje dvikovoje kaip atskira valstybė Lietuva Tbilisyje susitiko su Gruzija ir sužaidė lygiosiomis 2-2, 1992 m. Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadione dar vienose draugiškose rungtynėse lietuviai išplėšė dramatišką pergalę 1-0, košmariškai susiklosčiusiose 2002 m. Pasaulio čempionato atrankos varžybose Gruzija laimėjo 4-0 Kaune ir 2-0 Tbilisyje, 2005 m. Lietuva išvykoje 0-1 pralaimėjo draugišką mačą, o šiemet atrankos varžybose pagaliau nutraukė nesėkmių seriją ir nugalėjo rezultatu 1-0.
Pastarosiose rungtynėse lietuviai laimėjo tik po atkaklios kovos, o pergalę lėmė po keitimo aikštėje pasirodžiusio Sauliaus Mikoliūno individualaus meistriškumo blyksnis. Vis dėlto tai buvo susitikimas namuose, o svečiuose Lietuvai nugalėti gruzinų dar nėra pavykę. Šiame atrankos cikle savo aikštėje lengvai įveikti Gruziją pavyko tik prancūzams (3-0), tuo tarpu Italija palaužė varžovus tik įgijusi kiekybinę persvarą ir pelniusi du įvarčius antrajame kėlinyje (3-1), Ukraina praleidusi priešpaskutinę minutę turėjo tenkintis lygiosiomis (1-1), o Škotija patyrė pražūtinga kovoje dėl antrosios vietos tapusia nesėkmę (0-2).
Be to, po rungtynių su Ukraina paklaustas apie rezultato logiką, A.Liubinskas irgi pripažino, jog, lietuviai pagal savo pajėgumą, pagal tai, kokiems klubams atstovauja žaidėjai, nusileidžia Gruzijos rinktinei.
Gruzinų sudėtyje yra tokie žaidėjai kaip Kakha Kaladze ("Milan"), Zurabas Kizanašvili ("Blackburn"), Rusijos klubuose svarbius vaidmenys užimantys Laša Salukvadze (Kazanės "Rubin") ir Malchazas Asatiani (Maskvos "Lokomotiv"), taip pat Amiranas Sanaia ("Le Mans"), šį kartą komandai nepadėsiantis Levanas Kobiašvili (Gelzenkircheno "Schalke"), komandas Vakarų Europoje nepaisant nesulauktos pilnametystės jau radę jaunieji talentai Levanas Kenia ("Schalke"), Levanas Mchedlidze ("Empoli").
Būtent jaunimą rungtynėse su Škotija išbandė Gruzijos treneris iš Vokietijos Klausas Toppmölleris ir toks pasirinkimas atsipirko – vieną iš įvarčių įmušė 17 metų L.Mchedlidze, L.Kenia buvo vienas geriausių rungtynių žaidėjų, o komandoje debiutavęs bendraamžis vartininkas Giorgijus Makaridze išsaugojo savo vartus "sausus". Ši pergalė, ir tuo labiau tai, su kokiais žaidėjais ji buvo pasiekta, sukėlė didelę entuziazmo bangą Tbilisyje - tūkstančiai sirgalių šventė pergalę gatvėse lyg būtų pavykę laimėti pačias atrankos varžybas ar čempionatą. Vienas Gruzijos laikraščių pergalę net pavadino "Tai, ką bus galima pasakoti anūkams".
Komandoje mače prieš Škotiją nebuvo tokių Gruzijos rinktinės lyderių kaip K.Kaladze ir L.Kobiašvili, ir K.Toppmöleris pripažino, kad net jį nustebino pasiektas rezultatas: "Dėl to tik dar labiau neįtikėtina, kad sugebėjome laimėti. Mano komanda sugeba žaisti labai gerą futbolą, jei tik visi žaidėjai yra tinkamai fiziškai pasiruošę."
Pasak K.Toppmölerio, jis ne tik treniruoja komandą, bet ir dirba dėl Gruzijos futbolo ateities: "Aš čia daug daugiau nei treneris. Taip pat dirbame su U-17, U-19 ir U-21 rinktinėmis, ir tai dėl labai paprastos priežasties – norime, kad žaidėjai būtų tinkamai treniruojami ir nukreipiami tinkama linkme. Jau atradome vieną ar dvi kylančias žvaigždes ir stengsimės jas lėtai, bet užtikrintai per keletą metų įlieti į nacionalinę rinktinę."
Apie gruzinų pajėgumą po pirmųjų tarpusavio rungtynių minėjo ir Lietuvos rinktinės strategas A.Liubinskas, kuris tuomet užsiminė apie mačo baigtį nulėmusį S.Mikoliūno reidą: "Gruzijos komanda yra rimta, jau esu sakęs, kad ji tokio lygio kaip Ukraina ar Škotija. Pajėgesnės grupėje yra tik Prancūzija ir Italija, su kitais žaisti galime. Lygių varžovų kovoje nugalėtoją lemia nenusileidimas atskiruose epizoduose - prie vienų vartų proga neišnaudojama, prie kitų pavyksta įmušti ir panašiai."
Be namų sienų ir jaunatviško entuziazmo Gruzija taip pat turi dar vieną pranašumą – jai šį savaitgalį neteko žaisti Europos čempionato atrankos rungtynių, ir K.Toppmölerio auklėtiniai turėtų būti šviežesni už lietuvius. Tiesa, laiko Gruzijos rinktinė taip pat nešvaistė, ir per laisvą laiką penktadienį išvykoje žaidę draugišką susitikimą su Kataro rinktine. Gruzinai laimėjo mačą 2-1 po saugo Jaba Kankava ir gynėjo Laša Salukvadze įvarčių, bet taip pat buvo privesti baigti mačą dešimtyje po Šota Grigalašvili pašalinimo iš aikštės.
Mače su Lietuva gruzinams nepadės traumą gavę saugas Gogita Gogua ir puolėjas Lasha Jakobia, rinktinėje šį kartą nėra ir Davido Mujiri, L.Kobiašvili, Georgijaus Demetradze, tačiau nei vienas jų nuo rungtynių pradžios ir nežaidė prieš Škotiją, o gerokai reikšmingesnis turėtų būti komandos kapitono ir Gruzijos rinktinės simbolio K.Kaladze sugrįžimas.
Lietuvos rinktinė po rungtynių su Ukraina patyrė du nuostolius – žaisti dėl diskvalifikacijos negalės po antrą geltoną kortelę atrankos varžybose gavę gynėjas Arūnas Klimavičius ir puolėjas Tomas Danilevičius. Nesunkią traumą patyrė ir treniruotis pilna jėga negalėjo Marius Stankevičius, bet tikimasi, jog jis žaisti galės. Gera naujiena yra tai, kad po diskvalifikacijos vėl galės žaisti saugai Aurimas Kučys, Audrius Kšanavičius ir Saulius Mikoliūnas, kurių sugrįžimas turės sustiprinti iki tol buvusias skurdokas pasirinkimo galimybes saugų linijoje.
A.Klimavičiaus praradimas gali reikšti, kad M.Stankevičiui gali tekti atsitraukti į gynybą, o dešiniuoju saugu turėtų žaisti S.Mikoliūnas. Dilema, tačiau maloni, yra dėl kitų pozicijų saugų grandyje, nes ten į tris sėkmingai pasirodžiusių žaidėjų vietas pretenduoja du, kurie grįžo į rikiuotę – Aurimas Kučys kandidatuoja pakeisti Igną Dedurą atraminio saugo vietoje, o Audrius Kšanavičius galėtų užimti arba Igorio Morino vietą kairėje, arba Manto Savėno atakuojančio saugo poziciją.
Neatmestinas ir trečias variantas – pasirinkimas žaisti penkiais saugais, ir tuomet A.Kšanavičius užimtų vietą "už puolėjo". Jei taip neatsitiks, šalia Edgaro Jankausko atakos smaigalyje turėtų rungtyniauti Andrius Velička. Visose kitose pozicijose kokių nors pasikeitimų sunku tikėtis.
Numanomos startinės sudėtys:
Gruzija (4-4-2): Makaridze; Kaladze, Asatiani, Khizanishvili, Salukvadze; Kankava, Menteshashvili, Kenia, Kvirkvelia; Mchedlidze, Siradze
Lietuva (4-4-2): Karčemarskas; Paulauskas, Skerla, Žvirgždauskas, Stankevičius; Kšanavičius, Dedura, Savėnas, Mikoliūnas; Velička, Jankauskas
