Kodėl "Arsenal" ekipoje tiek daug traumų? (straipsnis)

Futbole niekas nėra apsaugotas nuo traumų, o jas patiria visų klubų žaidėjai. Kartais, komandas tiesiog persekioja nesėkmės ir ekipos futbolininkus praranda dėl papraščiausių nelaimingų atsitiktinumų. Būna žaidėjų, kurie nesvarbu kur bežaistų, vistiek nesugebės išlikti sveiki. Kitais atvejais, pačios komandos kažkuriuo sezono momentu nuvargina futbolininkus, o tai atsiliepia bendrai žaidėjų sveikatai. Tačiau yra komanda, kuri, atrodo, nuolatos kenčia dėl traumų. Tai yra Londono „Arsenal“ ekipa, kuriai ir dabar negali padėti net dešimt traumuotų žaidėjų. Kodėl šioje ekipoje futbolininkai traumuojasi dažniau nei kituose klubuose? „Arsenal“ žaidėjų traumas galima suskirstyti į kelias kategorijas.

Žaidėjai, kurie negalėjo išlikti sveiki ir kituose ekipuose. Mikelis Arteta, Danny Welbeckas ir Tomašas Rosicky dar prieš atvykdami į „Arsenal“ klubą buvo žinomi dėl savo problemų su traumomis. Rosicky`is jau Dortmundo ekipoje patirdavo po keletą nestiprių sužeidimų per sezoną, o 2008 metų pradžioje, jau žaidžiant Londone, prasidėjusios kelio problemos jį iš rikiuotės išvedė daugiau nei metams. Žaidėjui senstant, jo fizinė kondicija tikrai negerėja, o greitu metu 35-erių metų futbolininkas privalės su tuo susitaikyti ir pabaigti savo karjerą.

Artetos situacija panaši. Saugas dar rungtyniaudamas „Everton“ klube buvo tas žaidėjas, kuriam dažnai prireikdavo medikų pagalbos. Futbolininko karjerai artėjant link pabaigos, traumų kiekis tik dar labiau padidėjo ir vargu, jog kurioje nors kitoje komandoje Arteta sugebėtų sužaisti ilgesnį laiką be traumų.

Welbeckas per savo karjerą net 15 kartų turėjo problemų dėl kelių ir dėl jų praleido treniruotes ar varžybas, tad dabartinė žaidėjo kelio operacija neturėtų itin stebinti. Puolėjo problemos prasidėjo dar tada, kai jis žaidė „Manchester United“ klube, todėl „Arsenal“ ekipą sunku kaltinti dėl dabartinių anglo problemų.

Futbolininkai, dažnai patiriantys sunkias traumas. Theo Walcottas, Aaronas Ramsey ir Jackas Wilkshere`as per savo karjeras sužaidė vos po porą sezonų, per kuriuos nepatyrė rimtesnių traumų. Šie žaidėjai dar būdami labai jauni atvyko į „Arsenal“ ekipą, tad sunku pasakyti, ar šie futbolininkai patiria traumas dėl klubo sprendimų, ar tai yra jų pačių sveikatos problemos.

Traumos atsirandančios dėl mažos rotacijos ir žaidėjų nuovargio. Ryškiausias šios kategorijos žaidėjas Alexis Sanchezas. Nepaisant to, jog žaidėjas jau kurį laiką buvo akivaizdžiai pervargęs, nuo spalio mėnesio futbolininkas visuose susitikimuose „Premier“ lygoje ir Čempionų lygoje žaidė bent 80 minučių. Negano to, puolėjas per šiuos du mėnesius dukart vyko į Šiaurės Ameriką, o ten sužaisdavo po du susitikimus per savaitę be keitimų. Nors Arsenas Wengeras dėl žaidėjo nuovargio norėtų apkaltinti būtent atstovavimą Čilės rinktinei, bet sunku suprasti, kodėl pervargęs futbolininkas žaidė 90 minučių net ir susitikime su „Bayern“ klubu, kuriame viskas aišku buvo jau po pirmojo kėlinio.

Kiti du žaidėjai, kurie pastaruoju metu patyrė sunkias traumas – Santi Cazorla ir Francisas Coquelinas, nors to taip akivaizdžiai nesimatė, taip pat galėjo susižeisti dėl per didelio krūvio. Cazorla šį sezoną nežaidė tik antrąjį kėlinį su „Tottenham“ klubu, o kituose susitikimuose aikštėje buvo bent 79 minutes, o Coquelinas pastaruoju metu nežaisdavo tik susižeidęs.

Treniruočių krūvio ar medicinos personalo problemos. Šiai kategorijai labiausiai priskiriamos smulkios traumos. Laurentas Koscielny nuo 2013 metų patyrė net 17 sužeidimų, iš kurių nemažai buvo panašios traumos, patirtos greitu metu nuo praėjusio sužeidimo. Gynėjas prieš „Norwich“ patyrė šlaunies traumą, nepraėjus nė mėnesiui po lygiai tokio pačio sužeidimo. Iki tol žaisdamas Prancūzijoje žaidėjas sugebėdavo išlikti sveikas ir tokių problemų neturėjo.

Pernai Kieranas Gibbsas per mėnesį patyrė net tris kulkšnies traumas, o dėl panašių menkų sužeidimų pasikartojimo kyla dvejonių, ar futbolininkai į treniruotes sugrąžinami ne per anksti ir pilnai neišsigydę. Aišku yra tik tai, kad smulkių traumų „Arsenal“ klube yra ryškiai per daug.

Arseno Wengero blogi sprendimai. Santi Cazorla praėjusių rungtynių metu antrajame kėlinyje pranešė komandai, jog jis yra traumuotas. Visgi, komandos treneris nusprendė ispano nekeisti, o nemažą rungtynių dalį „viena koja“ rungtyniavusio žaidėjo sužeidimas paūmėjo ir dabar jis bus priverstas nežaisti tris mėnesius. Tai tikrai nebuvo pats geriausias sprendimas Wengero karjeroje, kuris verčia dvejoti, ar strategas nėra panašiai pasielgęs ir kitais kartais iškilus panašioms situacijoms.

Nelaiminga juoda apranga? Per tris susitikimus, kai „Arsenal“ žaidė su juoda apranga, jie neiškovojo nė vienos pergalės, sykį sužaidė lygiosimis, dukart pralaimėjo, o klubo žaidėjai patyrė penkias traumas. Galbūt Arseno Wengero auklėtiniams tiesiog reiktų vengti žaidimo su juodos spalvos marškinėliais?

 

Kad ir kaip ten būtų, dešimt traumuotų žaidėjų vienu metu yra daug net ir „Arsenal“ standartais. Žaidėjams krentant iš rikiuotės tokiais tempais, yra sunku ne tik kovoti dėl „Premier“ lygos titulo, tačiau ir apskritai pasiekti gerus rezultatus. Arsenas Wengeras ir jo personalas jau ne pirmus metus susiduria su traumų problemomis, o jų išvengti vistiek nesugeba. Galbūt „Arsenal“ klubui praverstų „Swansea“ ekipos konsultacijos – ši komanda per visą pasiruošimo laikotarpį ir šį sezoną patyrė tiek pat traumų, kiek „Arsenal“ klubas vien per spalio ar lapkričio mėnesius.

Tautvydas Sakalauskas