© Eurofootball.lt
Jeigu 2006 m. Pasaulio čempionato atrankos grupė Lietuvai buvo tarp sudėtingiausių nuo Nepriklausomybės atgavimo, tai šiemet ji yra neabejotinai pati sunkiausia. Kartu su lietuviais be italų į grupę pateko ir pastariesiems planetos pirmenybių finale nusileidusi Prancūzijos rinktinė, taip pat čempionato ketvirtfinalinkė Ukraina ir kiti gerai pažįstami varžovai – Škotijos ir Farerų salų komandos, su kuriomis teko būti vienoje grupėje paskutiniame Euro-2004 kvalifikaciniame cikle, ir taip pat neblogai iš tragiškai mūsiškiams susiklosčiusios 2002 metų Pasaulio pirmenybių atrankos pažįstama Gruzija, susijusi su skaudžiausiais pralaimėjimais šalies futbolo istorijoje.
Atvirai kalbant, grupė tokia sudėtinga, kad tikėtis iškovoti antrąją vietą ir kelialapį į Senojo žemyno čempionato finalinį turnyrą negali tikėtis netgi didžiausi optimistai. Nors prieš ištraukus atrankos burtus komandos vyr. trenerio Algimanto Liubinsko pareikštas noras rungtyniauti prieš garsesnius varžovus iš Vakarų Europos susilaukė daug kritikos, negalima neigti, kad tai futbolui atneš naudos, nes iš mačų su šio sporto milžinais gautą finansinę naudą bus galima panaudoti futbolo plėtrai šalyje, o tikros futbolo šventės ir galimybės pamatyti garsiausius pasaulio žaidėjus gali padėti pakelti ir susidomėjimą pačiu sporto karaliumi, kuris Lietuvoje yra paliktas nuošalyje.
Be abejo, rinktinės tikslas artėjančiose kvalifikacinėse varžybose yra pasirodyti kuo geriau ir užimti kuo aukštesnę vietą, ir nepaisant to, kad bent keturis varžovus iš grupės galima laikyti pajėgesniais už Lietuvos rinktinę, optimizmo galima semtis iš to fakto, kad mūsiškiams iki šiol geriau sekdavosi žaisti prieš garsias komandas – 2002 m. tie patys italai Kaune liko nepešę ir turėjo tenkintis nulinėmis lygiosiomis, o 2003 m. su tuometine Pasaulio vicečempionė Vokietijos rinktinė Niurnberge sužaista taip pat lygiosiomis 1-1. Praėjusiame atrankos cikle prieš lietuvius daug vargo turėjo ispanai, Vilniuje sužaidę be įvarčių, o Valensijoje nugalėję tik minimalia persvara, iš istorinių rungtynių paminėtinos ir 1999 m. pasiektos nulinės lygiosios svečiuose su Argentina. To priežastis paprastai paaiškinama – žaisdami prieš galingesnius varžovus lietuviai neturi ko prarasti ir atiduoda visas jėgas, o patys oponentai taip pat sau "išsikasa duobę" Lietuvos ekipos neįvertindami.
Su vienomis įspūdingiausių futbolo pergalių susiję ir Ukrainos bei Škotijos vardai – 1994-ųjų rugsėjį tuometiniai rinktinei taip pat vadovavusio A.Liubinsko auklėtiniai Kijeve nugalėjo šeimininkus rezultatu 2-0, o 2003-aisiais Kaune Lietuvos rinktinė įsimintiniausios šalies futbolo istorijos savaitės metu įveikė Škotiją 1-0. Tiesa, žaidžiant prieš šias komandas buvo ir pralaimėjimų, bet jie toli gražu nebuvo tokie skaudūs, kaip susitikimas su Gruzija 2000 m. Kaune, kai Lietuva beviltiškai pralaimėjo 0-4. Be to, per šešis mačus prieš gruzinus yra pavykę nugalėti tik kartą - tai įvyko lygiai prieš 14 metų draugiškose varžybose.Tuo tarpu su nuolatiniais "pastumdėliais" Farerų salomis yra tekę žaisti keturis kartus ir nepavyko laimėti tik kartą – 1998 m. Vilniuje, kai rungtynės baigėsi be įvarčių.
Vilčių teikia ir tai, kad trims Pasaulio čempionate dalyvavusioms rinktinėms bus nelengva vėl įsibėgėti bei rasti naujos motyvacijos, bei pastaraisiais metais gerėjantis Lietuvos rinktinės žaidimas. Nors 2006 metų planetos pirmenybių atrankoje galutinis rezultatas ir buvo priešpaskutinė vieta, tai toli gražu nebuvo ta komanda, kurią prieš keturis metus daužė kas norėjo. Komanda kiek įmanoma stengėsi žaisti pozityvų, atakuojantį futbolą ir žaidimas pagerėjo - nepalankioje grupėje, kurioje buvo dvi Balkanų ekipos, du kartus dviejų įvarčių pralaimėta persvara buvo tik grupę laimėjusiai ir visą kvalifikacinį ciklą praktiškai be suklupimų žaidusiai Serbijai ir Juodkalnijai, garbingai priešintasi ir daug nervų sugadinta ispanams, du kartus lygiosiomis sužaista su belgais ir tik atsukusi nugara fortūna mačuose prieš Bosniją ir Hercegoviną. Taip pat neblogai šiemet sekėsi draugiškose rungtynėse – išvykose įveikta Albanija bei Lenkija ir tik po atkaklios kovos bei abejotino 11 metrų baudinio svečiuose nusileista Moldovai.
Visgi, kaip ir dažniausiai būna, yra ir tokių dalykų, kurie vėl gali pakišti koją Lietuvos rinktinei. Vienas iš jų yra susikurtų progų išnaudojimas – būtent jis buvo vienas didžiausių nesėkmės priežasčių, sutrukdžiusių pasiekti geresnių rezultatų paskutinio atrankos ciklo pabaigoje, kai per paskutinius tris susitikimus savo aikštėje galimybių lietuviai turėjo daug, bet įvartį pelnė tik į savo vartus įsimušus varžovui. Ši problema atrodo netrukdė siekti rezultatų šiemet žaistuose minėtuose draugiškuose mačuose, bet prasidėjus oficialioms varžyboms ir padidėjus nervinei įtampai tai gali vėl tapti aktualu.
Kitas dalykas, jau nepriklausantis nuo pačių žaidėjų, yra stadiono problema – Lietuvos rinktinė jau ilgus metus neturi "namų" ir iš esmės priverstinai vėl turi grįžti į labiau lengvajai atletikai nei futbolui tinkantį Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadioną, kuris nors ir buvo tvarkytas, nėra geros būklės. Tačiau kadangi senasis Vilniaus "Žalgirio" stadionas su tarptautinėmis varžybomis jau atsisveikino, bene moderniausias šalyje sostinėje esantis "Vėtros" stadionas neturi reikiamos infrastruktūros ir nėra pajėgus priimti didelio žiūrovų skaičiaus, o naujo nacionalinio stadiono statybos dėl įvairių interesų nesuderinamumo ir valdžios abejingumo lieka tik pažadais, tenka žaisti Kaune, kur, kaip daugelis pripažįsta, tinkama atmosfera nesukuriama ir rinktinei nepavyksta įgyti mažesnių šalių komandoms ypatingai svarbaus rimto "savų sienų" pranašumo.
Ar padėtis pasikeis, galutinai sužinosime tik jau prasidedant 2010 metų Pasaulio čempionato atrankos varžyboms.Tuo tarpu dabar Lietuvos rinktinėms sirgaliams lieka sukandus dantis palaikyti savo ekipą neatsižvelgiant į laukiančius sunkumus bei ruoštis susitaikyti su sunkiomis akimirkomis ir galimais nusivylimais, kurių neabejotinai pasitaikys sunkiame kelyje per Euro-2008 kvalifikacinį turnyrą. Sunkiausia užduotis laukia jau pačioje pradžioje, nes apie 78 tūkstančių žiūrovų talpinančiame "San Paolo" stadione, kuriame vyko 1990 metų pasaulio čempionato pusfinalis, lietuviai susitiks su Italijos rinktine.
Be minėtų lygiųjų, po kurių beje iškilo ir viena pagrindinių dabartinės rinktinės žvaigždžių "Brescia" klube žaidžiantis Marius Stankevičius, Lietuva su Italija yra susitikusi dar keturis kartus, ir visus oficialiose varžybose. 1996 metų Europos čempionato atrankos grupėje Lietuva 1995-ųjų balandį sausakimšame Vilniaus "Žalgirio" tik po legendinio Gianfranco Zola įvarčio turėjo pripažinti varžovų pranašumą. Išvykose abu kartus pralaimėta 4-0: tų pačių 1995 m. pabaigoje Redžijo Emilijoje po antrajame kėlinyje keturių praleistų įvarčių, iš kurių pirmąjį pelnė šį kartą prieš Lietuvą nežaisiantis, tačiau vieninteliu to mačo dalyviu iš potencialių rinktinės narių likęs Alessandro Del Piero, ir 2003-ųjų kovą Trieste, kai be A.Del Piero du įvarčius pelnė ir vienintelis iš saugų ir puolėjų komandoje išlikęs bei prieš Lietuvą rungtyniausiantis Fillipo Inzaghi.
Šį kartą Italijos rinktinei sunkiausia bus po pergalingo žygio Vokietijoje nusiteikti pradėti viską iš naujo. Todėl ruošdamasis prieš Lietuvą šeštadienio vakare Neapolio "San Paolo" stadione vyksiančioms rungtynėms, kurioms teisėjaus šiemet Europos jaunimo čempionato finale dirbęs arbitras iš Švedijos Martinas Hanssonas, ir Pasaulio čempionato finalininkų dvikovai Paryžiuje su Prancūzija naujasis italų treneris Roberto Donadoni teigė, kad jo komandai reikia susitelkti ties kiekvienomis rungtynėmis atskirai
"Turime galvoti apie kiekvieną mačą atskirai, o žaisdamas prieš Pasaulio čempionus kiekvienas kiek galėdamas stengsis įrodinėti savo pajėgumą. Esu susirūpinęs dėl rungtynių su Lietuva, nes jie yra geresnėje būklėje nei mes, tad tai bus labai sunkios rungtynės.", - teigė oficialiose varžybose rinktinėje debiutuosiantis strategas. – "Turime susigrumti su Lietuva galvodami, kad Pasaulio čempionai yra jie, o ne mes. Komandoje yra gera dvasia ir mačiau, kad žaidėjai šiai dvikovai pasirengę. Tikiuosi, kad su tokiu nusiteikimu, o taip pat tuo papildomu postūmiu, kuriuos suteiks šie nuostabūs sirgaliai, rungtynės bus puikios. Tikrai nesiruošiame atsipalaiduoti, nes varžovas yra rimtas ir jis bandys mus neutralizuoti pasinaudodamas komandiniu žaidimu.
Atsargiai ir tuo pačiu optimistiškai šnekėjo ir vienas "Squadra Azzurra" lyderių, ekipos kapitonas gynėjas Fabio Cannavaro: "Norime laimėti 2008 metų Europos čempionatą ir iš karto pradėsime dirbti siekdami šio tikslo. Pirmi du susitikimai yra labai svarbūs, turime gerai startuoti, bet žinome, kad tai nebus lengva. Komandos veteranai turi padėti treneriams ir naujokams sėkmingai dirbti kartu, nes ekipos vienybė lemia ateities pasiekimus. Pasaulio čempionatas buvo nepakartojama patirtis, bet dabar tai jau praeityje. Turėsime iššaukiančių rungtynių, nes niekas nebus nusiteikęs leisti mums laimėti. Turėsime įrodyti, kad esame planetos čempionai aikštėje ir negalime dėl nieko būti tikri.”
"Esame pasaulio čempionai, o tai reiškia, kad kitos komandos pradės žiūrėti į mus kiek kitaip. Tikiu, kad mūsų patirtis mums padės neužmigti ant laurų. Turime daug motyvacijos kovoti dėl naujų pergalių. Tikiuosi, kad nepralaimėsime Prancūzijai, nes bus labai svarbu įrodyti, kad juos nugalėjome Berlyne todėl, kad esame stipresnė komanda.", - sakė vartininkas Gianluigi Buffonas.
Rungtynės su Lietuva italams bus ypatingos dėl daugelio dalykų – tai pirmasis mačas naujam treneriui, ir pirmosios oficialios rungtynės pasaulio čempionams. Be to, rinktinė sugrįžta į legendinį Neapolio stadioną, kur tikrą šventę šeimininkams turėtų sukurti daugiatūkstantinė sirgalių minia. "Jie mums suteiks tą postūmį, kurio labai reikia,” - sakė mieste gimęs ir vietos sirgalių mylimas Fabio Cannavaro. - "Per paskutines penkeriais dienas dirbome sunkiai ir prieš Lietuvą žaisime intensyviai. Vėliau pradėsime telktis ties Prancūzija."
Tuo tarpu R.Donadoni neteikė didelės reikšmės tam faktui, kad prieš 16 metų tame pačiame stadione jo paties neįmuštas 11 metrų baudinys Pasaulio čempionato pusfinalyje prieš Argentiną buvo vienas iš veiksnių, sužlugdžiusių italų svajones triumfuoti namuose ir sužavėtas atmosferos netgi pareiškė pats norintis įbėgti į aikštę: "Matau Pasaulio čempionų entuziazmą, tai, kaip rungtynėms sunkiai dirbdami rengiasi Fabio Cannavaro, Andrea Pirlo ir Gennaro Gattuso. Atmosfera netgi priverčia norėti pačiam žaisti. Tada situacija buvo visiškai kitokia, nes žaidė mieste dievinamas Diego Maradona. Dabar "San Paolo" nusidažys mėlynai ir šių sirgalių aistra komandai suteiks papildomą ginklą."
Visgi tai negąsdina Lietuvos rinktinės žaidėjų – pasak su oficialia LFF svetaine futbolas.lt kalbėjusio Italijoje rungtyniaujančio M.Stankevičiaus, rungtynėse susirinkę Italijos futbolo sirgaliai mūsų žaidėjams turėtų suteikti tik dar daugiau jėgų kovojant už Lietuvą: "Daugelis mūsų žaidėjų, žaidžiantys užsienio klubuose, yra įpratę prie tūkstantinės minios ūžesio stadione rungtynių metu. Išėję į aikštę susikoncentruosime ties žaidimu, plazdančios varžovų vėliavos bei skanduotės mūsų tikrai netrikdys. Žinau, kad visi vyrai yra nusiteikę kovoti tikrąja ta žodžio prasme."
Naujasis rinktinės kapitonas Tomas Danilevičius sakė, kad šeštadienį įvyksiančios rungtynės bus tikrai sunkios: "Žinom savo varžovų jėgą, tikrai ne atsitiktinumas yra ir jų pergalė pasaulio čempinate. Kad ir kaip mūsų rinktinė yra pasiruošusi rungtynėms, žinau, kad italai bus pasiruošę dar geriau. Tačiau varžovų mums bijoti tikrai nereikia. Nors tai rimtas priešininkas mums, tačiau tikrai nenuvertinam ir savo jėgų. Esam įsitikinę, kad kovoti tikrai nebeprasmiška."
Nors sezonas Italijoje prasidės tik po tarptautinių rungtynių pertraukos, prieš išvykdamas į Italiją gerai su šios šalies žaidėjais pažįstamas "Livorno" puolėjas T.Danilevičius nesureikšmino šio faktoriaus: "Nemanau, kad turėsime kokį nors pranašumą. Italijoje pasiruošimas sezonui jau baigiasi, sužaista keletas taurės rungtynių, pats čempionatas prasideda rugsėjo 10-ąją. Tad žaidėjai turėtų būti fiziškai pasiruošę šimtu procentų, be to jie bus dar ir gerai pailsėję, o mes šiuo atžvilgiu esame tik pasiruošę."
Lietuvos rinktinės treneris A.Liubinskas nesiryžo vertinti varžovų pasiruošimo ir kaip pagrindinę lietuvių stiprybę akcentavo komandinį žaidimą: "Tam, kad būtų galima vertinti italų būklę, reikia juos pamatyti. Komandoje yra naujas treneris, jis galbūt kitaip mąsto. Mūsų stiprybė yra komandoje, esame maža tauta, ir kiekvienam žaidėjui yra malonu grįžti į Lietuvą bei jai atstovauti."
A.Liubinskui rungtynėse teks verstis be traumuotų N.Barasos, E.Jankausko ir diskvalifikuotų E.Česnauskio bei D.Šembero, o iš su komanda besitreniravusių žaidėjų į Italiją neiškeliavo vartininkas Ernestas Šetkus, gynėjas Darius Žutautas bei saugai Andrius Gedgaudas ir nesunkią traumą gavęs Darius Miceika. Didžiausias klaustukas lieka dėl puolėjo Roberto Poškaus – ar jis rungtyniaus turėtų paaiškėti tik prieš pat rungtynes.
Jeigu R.Poškus visgi žaisti negalėtų, jo vietą atakos smaigalyje šalia T.Danilevičiaus veikiausiai užimtų kitas puolėjas – tai greičiausiai būtų Povilas Lukšys arba jaunasis Tadas Labukas. Mažiau tikėtinas variantas yra tai, kad lietuviai žais vienu puolėju ir sustiprins saugų grandį. Bet kokiu atveju, vartuose veikiausiai stovės Žydrūnas Karčemarskas, gynybos kraštuose žais Rolandas Džiaukštas ir Marius Stankevičius, viduryje Andrius Skerla ir Tomas Žvirgždauskas, tuo tarpu saugų linijoje nesant kitokio pasirinkimo Deividas Česnauskis greičiausiai užims kairįjį, Saulius Mikoliūnas – dešinįjį kraštą, viduryje duetą gali sudaryti Mantas Savėnas ir patyręs Aidas Preikšaitis, o žaidžiant penkiais saugais prie jų gali prisijungti ir Marius Žaliūkas.
Su eksperimentine sudėtimi, kurioje iš Pasaulio čempionų buvo vienintelis vartininkas Marco Amelia, patyręs nesėkmę draugiškame mače prieš Kroatiją R.Donadoni į komandą po daugiau nei metų pertraukos pakvietė aikštingąjį puolėją Antonio Cassano, kuris kartu su dar nemaža grupe žaidėjų bus tarp Pasaulio čempionate nedalyvavusių naujokų. Planetos čempionai saugai Mauro Camoranesi ir Francesco Totti bei puolėjai Alessandro Del Piero ir Luca Toni liko namuose tam, kad galėtų ruoštis sezonui ir susigrąžinti sportinę formą, negalės žaisti gynėjai traumuotas Alessandro Nesta ir dėl garsiojo incidento pirmenybių finale su Zinedine'u Zidane'u trims mačams diskvalifikuotas Marco Materazzi, taip pat nepakviesti ir vartininkas Angelo Peruzzi, saugas Simone Barone, puolėjas Vincenzo Iaquinta.
Ruošiantis rungtynėms traumas patyrė bei žaisti negalės saugas Massimo Ambrosini, abejojama ir dėl Cristiano Zaccardo bei Daniele De Rossi, tad į rinktinę paskutiniu momentu pakviesti Genujos "Sampdoria" žaidėjai Angelo Palombo ir Gennaro Del Vecchio. Buvo abejojama ir dėl Antonio Cassano, tačiau šis atsigauti spėjo ir turėtų atakuojančioje 4-3-3 schemoje, kurią R.Donadoni jau išbandė per treniruotes, puolimo grandyje sudaryti smogiamąjį trejetą kartu su F.Inzaghi ir krašte žaidžiančiu Marco Marchionni. Be abejo, italų vartus saugos G.Buffonas, gynybos užtvaras viduryje statys F.Cannavaro ir Andrea Barzagli, o kraštuose sportinės formos dar neįgavusį Gianluca Zambrotta šalia Fabio Grosso gali pakeisti Massimo Oddo. Saugų trijulę sudarys Gennaro Gattuso, Andrea Pirlo ir Daniele De Rossi, nors pastarajam nespėjus pasveikti aikštėje gali pasirodyti ir Simone Perrotta.
Numanomos startinės sudėtys
Italija (4-3-3): Buffon; Grosso, Cannavaro, Barzagli, Oddo; Gattuso, Pirlo, De Rossi; Marchionni, Inzaghi, Cassano
Lietuva (4-4-2): Karčemarskas; Džiaukštas, Skerla, Žvirgždauskas, Stankevičius; D.Česnauskis, Preikšaitis, Savėnas, Mikoliūnas; Poškus, Danilevičius
