© Eurofootball.lt
Lyga be dublerių: atradimai ir praradimai
Praėjusiais metais buvo nuspręsta nuo 2007 metų sezono rengti atskirą A lygos klubų dublerių komandų turnyrą (dublerių lygą), o I lygoje leisti dalyvauti tik savarankiškiems futbolo klubams. Galima sutikti, jog buvo teisūs tie, kurie sakė, kad be dublerių ekipų I lyga bus silpnesnė. 2006 metais šešios (iš septynių) dublerių komandos pateko į pirmąjį dešimtuką (iš viso pirmenybėse dalyvavo 18 komandų), o dvi - "Kauno jėgeriai" ("FBK Kaunas" pamaina) ir "Atlantas-2" - netgi užkopė į prizininkų trejetą (atitinkamai pirma ir trečia vietos).
Tačiau pats dublerių ekipų dalyvavimas reiškė ir tam tikrą sumaištį pirmenybėse. Vienose rungtynėse antrosioms A lygos klubų komandoms atstovavo jauni žaidėjai ("tikri" dubleriai), kitose - jų gretas papildydavo solidi dalis pagrindinės komandos. Atskyrus dublerių ekipas neliko savotiškos "neteisybės", kai prieš kai kuriuos I lygos savarankiškus klubus rungtyniaudavo vos ne A lygos komandos (pavyzdžiui, šiuo metu Edinburgo "Hearts" rungtyniaujantis A.Kšanavičius buvo vienu rezultatyviausių (14 įvarčių) praėjusio sezono I lygos žaidėjų; ne kartą "Kauno jėgeriams" atstovavo ir vienas rezultatyviausių A lygos žaidėjų R.Beniušis).
Aistruoliai
Be to, be dublerių ekipų I lyga tapo įdomesnė futbolo aistruoliams. Bendro žiūrovų skaičiaus pokytis nėra stulbinamas: 2006 metais I lygos susitikimus stebėjo vidutiniškai 130 žiūrovų per rungtynes, o 2007 metais - 189 žiūrovai. Tačiau beveik visų klubų, rungtyniavusių I lygoje 2006 metais, rungtynių lankomumas 2007 metais padidėjo. Aistruolius "prarado" tik Jonavos "Lietava", tačiau tai lėmė objektyvios priežastys - dėl stadiono rekonstrukcijos visą sezoną jonaviečiai rungtyniavo Ukmergėje.
Daugiausiai aistruolių rungtynes stebėdavo Gargžduose - vidutiniškai 613 žiūrovų. Antroje vietoje liko Alytus (384 žiūrovai), trečioje - Kėdainiai (287 žiūrovai). "Banga", "Alytis" ir "Nevėžis" kartu pritraukdavo į stadionus daugiau aistruolių nei likę devyni klubai kartu paėmus (1284 ir 987 žiūrovai).
Intriga
Futbolo aistruolius į stadionus viliojo ir intriga aikštėje, vyravusi daugumoje rungtynių. Tokios atkaklios kovos dėl pirmųjų trijų vietų, kai pirmenybių nugalėtojai ir prizininkai paaiškėjo tik paskutiniajame ture, nebuvo jau keletą metų. Be to, dvikovų tarp pirmųjų aštuonių lygos komandų baigtis buvo sunkiai prognozuojama - iš 68 susitikimų net 48 baigėsi arba lygiosiomis (21) arba minimalia kurios nors komandos pergale (27).
Ar ne per anksti į I lygą? Šis klausimas kyla, kai pasižiūrime į turnyrinės lentelės dugne likusių komandų susitikimų baigtis. Gali būti, jog kai kurios iš jų paskubėjo žengti į aukštesnę lygą. Tauragės "Tauras ir Erra" per 27 susitikimus patyrė net 15 pralaimėjimų trimis ir daugiau įvarčių. Kai kurie rezultatai būtų pernelyg solidūs net ledo ritulio varžybose - 0:18, 0:15, 1:11, 0:9 (dukart) ir 0:8.
Tauragiškiai netgi pagerino, atrodytų nepagerinamą, Klaipėdos "Rodovito" antirekordą. Klaipėdiečiai 2005 metų sezone per 34 rungtynes praleido 174 įvarčius - t.y. vidutiniškai 5,12 įvarčio per rungtynes. "Tauras ir Erra" kamuolį iš savo vartų traukė 144 kartus - t.y. po 5,33 per rungtynes.
Anykščių "Anykščiams" sekėsi tik šiek tiek "geriau" - 14 pralaimėjimų trimis ir daugiau įvarčių. Jų sąskaitoje taip pat galime aptikti "įspūdingų" rezultatų - 1:9, 0:8 ir 0:7 (dukart). 9 kartus sutriuškinimo neišvengė ir dar vienas debiutantas - Klaipėdos "Glestum". Tiesa, skirtingai nei tauragiškiai ir anykštėnai, klaipėdiečiai ne kartą sugebėjo pristabdyti ar net įveikti aukščiau likusias ekipas.
Čia Lietuva...
Dar viena komanda, kurios sąskaitoje taip pat gausu triuškinamų pralaimėjimų, - Ukmergės "Vilkmergė". Niekam ne paslaptis, jog ši ekipa tampriai susijusi su A lygoje rungtyniaujančiu "Vilniumi". Kol futbolo verslas sekėsi sostinės atstovams, tol ir "Vilkmergė" džiugino puikiu žaidimu (po pirmo rato ukmergiškiai buvo šeštoje vietoje). Kai tik "Vilniaus" savininkas A.Breikštas prakalbo apie tai, jog metas pasitraukti iš futbolo ("Lietuvos žinioms" (2007 08 02) A.Breikštas sakė: "Jeigu dešimt metų augini agurkus ir nematai jokių šios veiklos rezultatų, gal reikia pradėti auginti svogūnus?"), o "Vilnius" pakeitė klubo vystymo strategiją, pradėjo skęsti ir ukmergiškių laivas.
Perspektyvūs jauni futbolininkai, sudarantys Lietuvos U-19 rinktinės pagrindą, grįžo į "Vilnių", o "Vilkmergei" teko tenkintis tik trupiniais nuo vilniečių stalo. Per antrąjį ir trečiąjį ratus ukmergiškiai patyrė net 7 pralaimėjimus trimis ir daugiau įvarčių (tarp jų ir 1:9, 1:8, 0:7, 0:6), o dar tris kartus netgi neatvyko į varžybas. Jau po antrojo neatvykimo LFF Drausmės komitetas turėjo teisę diskvalifikuoti klubą iš tolesnių varžybų (ypač, kai "Vilkmergė" nepasirodė rungtynėse, turėjusiose vykti Ukmergėje). Tačiau ne tik po šio, bet ir po trečiojo neatvykimo ukmergiškiams buvo leidžiama toliau dalyvauti pirmenybėse. Kur dar be Lietuvos įmanomi tokie dalykai?
Pirmenybių sistema
Šiame sezone pirmą kartą taikyta vadinamoji "dviejų su puse rato" sistema, kai po dviejų ratų komandos buvo padalintos į du šešetukus ir dar vienu ratu pratęsė kovą dėl 1-6 ir 7-12 vietų. Paprastai kitų valstybių pirmenybėse dalyvaujant dvylikai komandų žaidžiami trys ratai (yra net keletas šalių, kurios tokiu principu vykdo aukščiausios arba antrosios pakopos pirmenybes).
Artimiausios lietuviškam modeliui yra Škotijos aukščiausios pakopos ir Slovėnijos antrosios pakopos pirmenybės. Škotai žaidžia tris ratus ir tada padalija komandas į du šešetukus dar vienam ratui, o slovėnai po dviejų ratų padalija komandas į du šešetukus, tačiau šie žaidžia ne vienu, o dviem ratais (t.y. ne 27 rungtynes kaip Lietuvoje, o 32
Jei kalbėtume tik apie pirmojo šešetuko kovas, tai galėtume teigti, jog sistema pasiteisino - net du trečdaliai susitikimų baigėsi arba lygiosiomis, arba minimalia vienos iš komandų pergale. Nebuvo nei vienos dvikovos, kuri primintų pirmųjų dviejų ratų susitikimus su autsaideriais, kai buvo "žaidžiama į vienus vartus". Net "Alyčiui", kuriam pavyko per trečiąjį ratą surinkti 13 taškų iš 15 galimų, dėl kiekvieno taško reikėjo paplušėti iš peties.
Kiek kitokia situacija buvo antrajame šešetuke. Kauno "LKKA ir Teledema" iškovojo penkias pergales nepanaudojusi visų savo pajėgų (ekipos lyderis D.Urbelionis praleido net keletą susitikimų) ir praktiškai nesutikusi rimtesnio pasipriešinimo - kamuolys į varžovų vartus buvo pasiųstas 25 kartus, o į savus praleistas tik dukart. Gan panašiu ritmu visą distanciją įveikė ir "Kauno jėgeriai". Vienintelis "prisvilęs blynas" - solidus (0:4) pralaimėjimas "studentams". Kiti varžovai įveikti bendru santykiu 17:3.
"Meškos paslaugą" antrojo šešetuko ekipoms padarė ir tai, jog jau prieš sezono pradžią buvo nuspręsta, kad nei vienai komandai neteks atsisveikinti su I lyga. Galima sutikti su "LKKA ir Teledemos" trenerio V.Novikovo svetainei demasport.lt išsakyta mintimi, jog šio sezono sistema nepasiteisino, nes antrojo šešetuko komandos nebeturėjo jokios motyvacijos grumtis ir tik švaistė lėšas.
Epilogas
Baigiant 2007 metų sezono aptarimą reiktų pasakyti, jog sprendimas atskirti dublerių komandas buvo teisingas. Tai pirmasis žingsnis formuojant Lietuvoje normalią antrąją pakopą. Aišku, kad I lyga būtų pilnaverte, būtinas sportiniais principais paremtas judėjimas tarp A, I ir II lygų.
Deja, futbolo aistruolius turėtų liūdinti tai, jog šiemet I lygos klubai varžėsi tik dėl medalių (tiesa, pirmenybių nugalėtojas dar gauna teisę atstovauti Lietuvai kas du metus rengiamame UEFA Regions Cup turnyre). Tuo tarpu kelialapis į A lygą, kuris turėtų labiausiai motyvuoti, nedomina nei vienos I lygos ekipos. Situacija, kai nėra judėjimo tarp dviejų pajėgiausių lygų, primena stovintį vandenį. O šis anksčiau ar vėliau virsta pelke.
