Nuomonė: 2015-ųjų "Barcelona" - Rubikonas peržengtas jau sausį

Pačioje 2014-ųjų pabaigoje fiasko Sporto arbitražo teisme patyrusį "Barcelona" klubą toliau drebina nieko gero nežadanti institucinė krizė, rašoma "fcbarcelona.lt" svetainėje.
 
Jau dabar aišku, kad dėl pažeidimų, padarytų registruojant nepilnamečius akademijos žaidėjus, šiais metais Katalonijos klubo negalės papildyti nė vienas naujas pirkinys. Maža to, šių metų vasarą balso teisę turinčių ekipos sirgalių laukia dar vienas išbandymas - jiems teks rinkti naują klubo prezidentą.
 
Katalonijos klubo vadovo kėdę iš pasitraukusio Sandro Rosellio paveldėjęs 51 metų Josepas Maria Bartomeu ilgai priešinosi siūlymams rengti rinkimus ir tvirtino turįs pakankamai jėgų bei motyvacijos dirbti toliau, iki pat 2016-ųjų vasaros. Tuomet pagal "Barcelona" statutą oficialiai baigiasi šešerių metų šios Direktorių tarybos kadencija (S. Rosellis prezidento rinkimus laimėjo 2010 m. vasarą - aut. past.).
 
Tačiau ambicijas žūt būt išsilaikyti įsitvėrus savo posto teks atidėti mažiausiai pusmečiui.
 
Trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje J. M. Bartomeu iškėlė baltą vėliavą ir kapituliavo: dabartinis prezidentas pagaliau pasidavė savo bendražygių bei ekipos sirgalių spaudimui surengti išankstinius klubo prezidento rinkimus.
 
Viskas. Rubikonas peržengtas pačioje metų pradžioje. Kelio atgal nebėra. Tačiau dar reikės išmokti užgniaužti ambicijas ir peržengti per save.
 
Tai, kad išankstiniai rinkimai bus rengiami, iš esmės de facto patvirtina kelias labai nemalonias ir niūrias prielaidas.
 
Institucinė krizė "Barcelona" klube yra gilesnė, nei galima buvo įtarti. Smagu, žinoma, kad J. M. Bartomeu randa progą pasidžiaugti gera ir nuolat gerėjančia klubo ekonomine būkle, tačiau "Barcelona" veikia ne kaip pinigų gaminimo mašina. Žinoma, pelnas neturi būti pamirštas, tačiau prioritetą Katalonijos klubas visada teikė sportiniams pasiekimams ir nuolat didžiavosi visų savo profesionalų sekcijų ambicijomis kautis dėl trofėjų.
 
Trečiadienio spaudos konferencija vienu ypu sugriovė mitą apie dabartinės klubo valdžios gebėjimą dirbti toliau. Daugiau nei akivaizdu, jog situacija "Barcoje" tapo visiškai nekontroliuojama, o žmonių, kurie galėtų suvaldyti krizę, deja, bet nėra.
 
Padaryta per daug klaidų, kurios lėmė, jog dabartinė klubo Direktorių taryba, trejus metus ekipai vadovavęs Sandro Rosellis ir jo įpėdiniu tapęs J. M. Bartomeu neteko net moralinės teisės vadintis autoritetais sirgalių akyse. Ne tik tų sirgalių, kurie turi balso teisę, bet ir paprastų, eilinių fanų akyse.
 
Ir viskas tokiais atvejais prasideda nuo mažų smulkmenų.
 
Daugelis dabar jau pamiršo, kad tik komandai vadovauti ėmęsis S. Rosellis atgal į Donecko "Shakhtar" pardavė vos prieš metus įsigytą Dmytro Chygrynskį, kurio taip norėjo tuometinis vyriausiasis treneris Josepas Guardiola. 
 
Tokio sprendimo priežastis skambėjo labai jau formaliai: klubo finansinė padėtis po ankstesnių vadovų paliktos betvarkės yra labai prasta ir skubiai prisireikė didelės pinigų sumos atsiskaityti su darbuotojais (atlyginimai "Barcoje" yra mokami du kartus per metus). D. Chygrynskis buvo parduotas, "Barcelona" gavo pinigų, sumokėjo atlyginimus ir viskas aprimo, juo labiau, kad atsirado svarbesnių reikalų.
 
Sakysite, smulkmena? Gali būti. "Barcelona" dažnai perka ir parduoda žaidėjus, tačiau šis atvejis yra unikalus. Treneriui reikėjo futbolininko, tačiau atėjo naujas vadovas ir tą futbolininką pardavė, nes "reikia daryti taip ir štai taip, reikia to ir ano". Formaliai viskas lyg ir teisinga, tačiau treneris (tuo atveju - J. Guardiola) gavo aiškų signalą: visiškos laisvės formuojant komandą jis negaus. O jei ir gaus, jo sumanymus bet kada niekais gali paversti klubo vadovai, kurie geriau tiesiog parduos vieną žaidėją, o ne ieškos kitų būdų, kaip gauti reikiamą pinigų sumą.
 
Juoda katė tarp ankstesnės vadovybės žmonių, likusių dirbti klube po S. Rosellio atėjimo, ir naujosios Direktorių tarybos perbėgo ir po to, kuomet iš Johano Cruyffo buvo tiesiog atimtos "Barcelona" garbės prezidento pareigos, kurias, reikia pripažinti, tiesiog sugalvojo tas pats J. Laporta.
 
O toliau viskas pasipylė kaip nuo kalno riedantis mažas akmuo, kuris ima ir sukelia griūtį. "Barcelona" ne visai sąžiningai pasielgė su sirgalių numylėtiniu Ericu Abidaliu, kuriam, pagijus po sunkios ligos ir kepenų persodinimo operacijos, buvo pažadėta nauja sutartis. Tačiau Katalonijos klubą su ašaromis akyse palikęs E. Abidalis sulaukė ne sutarties, o tik mandagaus pasiūlymų grįžti į "Barcą" ir užimti kokia nors pareigas komandos vadovybėje.
 
Žinoma, krizės prarają padidino ir tokie force majeure veiksniai, kaip Tito Vilanovos liga ir mirtis, tačiau brangiausią kainą teko mokėti už gyvų žmonių padarytus sprendimus. Ir čia vėl įtakos turėjo smulkmenos. Pavyzdžiui, būtent dabartinė klubo vadovybė nusprendė atsisveikinti su "Barcelona" rūbinės simboliu ir siela Chema Corbella. Tai - 30 metų klube išdirbęs vadinamasis "kitman'as", ekipos darbuotojas, rūpinęsis futbolininkų aprangomis.
 
Ch. Corbella net kelioms "Barcelona" futbolininkų kartoms buvo tarsi tėvas, o jei norite vaizdingo palyginimo, tuomet galite prisiminti Lietuvos krepšinio rinktinės masažuotoją Juozą Petkevičių. Būtent Juozukas krepšininkams buvo ir nuodėmklausys, ir pirmasis psichologas, ir draugas 24 valandas per parą. Toks pat "Barcos" futbolininkams rūbinėje buvo Ch. Corbella. Ir staiga jo nebeliko. Žaidėjų savijautą ir vidinį įniršį galite nesunkiai įsivaizduoti patys.
 
Vėl gi, čia tik maži dalykai. Apie didesnius jau prirašyta kalnai publikacijų: Zlatano Ibrahimovičiaus elgesys ir išvykimas, "Qatar Foundation", Lionelio Messi mokesčių skandalas, vadinamasis Neymarogate'as, S. Rosellio pasitraukimas iš pareigų, galų gale, Andoni Zubizarretos atstatydinimas, FIFA sankcijos bei draudimas registruoti žaidėjus.
 
Visa tai "Barcelona" įvaizdžiui padarė milžinišką žalą, kurią būtina taisyti.
 
Panacėja nuo dabar tvyrančios milžiniškos įtampos, psichologinio spaudimo ir krūvos negatyvių išorinių veiksnių gali būti tik rinkimai. Juos paskelbęs J. M. Bartomeu pasielgė blaiviai ir teisingai, tačiau kartu pasirašė ir savo "mirties" nuosprendį. Jis jau dabar yra pasmerktas ir naujų rinkimų šią vasarą ne tik nelaimės, bet dar ir bus gėdingai sutriuškintas. Pernelyg šviežios tuo metu bus sirgalių nuoskaudos.
 
Nebent staiga įvyktų kažkoks stebuklas, "Barcelona" imtų šluoti visus nuo kelio, laimėtų Ispanijos čempionatą, Karaliaus taurę ir UEFA Čempionų lygą. Tik tada J. M. Bartomeu dar išsaugotų bent šiokias tokias galimybes "pasispardyti" rinkimuose, tačiau dabar - be prošvaisčių. Visiškai.
 
Ir dar vienas teisingas dabartinės vadovybės sprendimas: raginimas visus būsimus pretendentus į prezidento postą elgtis korektiškai ir palaikyti komandą. Futbolininkams dabar kaip niekada reikia paramos ir ramybės. Jų dėmesio neturi blaškyti skandalai, kova dėl įtakos klubo viduje, išoriniai dirgikliai a la "to ultimatumas prieš tą" ir "to ultimatumas tam".
 
Vienintelis dalykas, kurio dabar turi trokšti "Barcelona" futbolininkai, yra žaisti. Tiesiog žaisti futbolą taip gerai, kaip tik jie moka ir gali, žaisti su pasimėgavimu ir ugnimi akyse. Ir viskas tuomet bus gerai.
 
Jei J. M. Bartomeu nori nuveikti dar ką nors naudingo vardan klubo, kuriam jis vis dar vadovauja, prezidentas su savo pagalbininkais turėtų bent pamėginti maksimaliai apsaugoti komandą nuo žiniasklaidos gandų. Taip, su žurnalistais nereikia pyktis ir būtina bendrauti, tačiau draugais ir ištikimais pagalbininkais jie taip pat netaps.
 
Abejotina, ar krizės purtomai ekipai vadovaujantis J. M. Bartomeu į klubo istoriją norėtų patekti, kaip prezidentas, kurio kadencijos metu "Barcelona" pardavė Lionelį Messi. Jei taip, tuomet aš nepavydžiu nei jam pačiam, nei jo giminei iki trečios kartos. Ir toks pats fanų prakeiksmas lauks kiekvieno būsimo "Barcos" vadovo, jei tik šis palaimins mažojo argentiniečio išvykimą.
 
Tuo tarpu dabar "Barcelona" ieško sporto direktoriaus, nes iš šio posto atleisto Andoni Zubizarretos kėdė vis dar yra laisva. Ir jau dabar aišku, kad nieko rimto nesuras.
 
Kodėl? Dėl labai paprastos priežasties: dabartinei vadovybei liko dirbti maždaug pusmetį. Rinkimų laimėtojas kartu atsives artimiausius savo bendražygius, kurių vienas ir užims sporto direktoriaus pareigas. Jos yra labai svarbios, o 2015-ųjų vasarą taps dar svarbesnėmis.
 
Kaip žinia "Barcelona" naujų futbolininkų įsigyti galės tik po metų, o tai taip pat reiškia, kad būsimieji kandidatai į prezidento postą negalės sirgalių maitinti pažadais: "aš padarysiu viską, kad žaidėjas X atsidurtų mūsų komandoje". Tai labai populiarus jaukas, kurį mėto visi rinkimų dalyviai, nes rinkimų pažadai yra duona balso teisę turintiems sirgaliams.
 
Ir štai dabar, kai tokiu koziriu būsimieji kandidatai naudotis negalės, sporto direktoriaus pasirinkimas yra tarsi jokeris kortų žaidėjo rankovėje. Kuo garsesnis ir geresnę reputaciją turintis kandidatas, tuo daugiau galimybių rinkimuose švęsti galutinę pergalę. Ir jei Joanas Laporta pasakys, kad "klubo sporto direktoriumi bus Pepas Guardiola", pergalę savo kišenėje jis turės 99 atvejais iš 100.
 
Reikia manyti, kad būtent dėl šios priežasties dabar į "Barcą" nesiveržia "Sevilla" transferų guru Monchi. Patyręs lapinas puikiai suvokia, kad dabar priėmęs J. M. Bartomeu siūlymą, jis jau po 6 mėnesių privalėtų atsistatydinti, nes naujoji valdžia nebus tolerantiška tiems, kurie talkino S. Roselliui ir J. M. Bartomeu.
 
Kitaip tariant, kas gi dabar norės kišti galvą po giljotina, kuri vienaip ar kitaip čirkštels per kaklą 2015-ųjų vasarą.
 
O šių metų vasarą gyventi tai norisi, oi, kaip norisi. Ji žada būti ne mažiau įspūdinga, nei ta, kuomet dar galima buvo pirkti futbolininkus.

fcbarcelona.lt

    Komentarų kol kas nėra...

    Komentarų kol kas nėra...

    Komentarų kol kas nėra...