© Eurofootball.lt
1938 m. Prancūzija. Visų pamirštas Colombes...
Stadionai kaip ir žmonės – turi savo nepakartojamus likimus. Vienų dalios džiugios, kupinos renginių ir aistruolių pilnatvės, kitų lydimos senų, tačiau vis dar gyvų sentimentų. Trečiųjų vargams, nepritekliams ir senatvei visi lieka abejingi. „Stade Olympique de Colombes Yves-du-Manoir“ – vienas iš senųjų stadionų vaiduoklių, šiandieną dažniausiai laiką skaičiuojantis su vienintele savo viešnia - Tyla. O juk kažkada tai buvo elitinis Europos stadionas, priėmęs 1924 m. Paryžiaus olimpiadą ir 1938 m. Pasaulio čempionatą!... Tačiau apie viską iš pradžių.
Paryžiaus šiauriniame priemiestyje Colombes įsikūręs stadionas toks senas, jog net prancūzams sunku patikėti, esą kažkada jis buvo naujas. Arenos įkūrimo metines iš tiesų gana sunku nustatyti, nes Colombes laukuose nuo seno buvo plėtojama sportinė veikla.
1896-1910 metais būsimo stadiono vietoje plytėjo hipodromas – „Stade du Matiu“. Žirgų lenktynės buvo ganėtinai populiarios ir pritraukdavo nemažai žmonių. Vis dėlto 1910 m. Paryžių nuniokojus liūtims, patvinusi Sena hipodromą ilgam pavertė purvina pelke.
Nutarus atstatyti „Stade du Matiu“, valdžia susidūrė su populiarėjančių futbolo ir regbio bendra konkurencija žirgininkystei. Plėtojantis ir kitoms lengvosios atletikos šakoms, nutarta statyti universalią areną, kurioje būtų galima kultivuoti daugelį sporto šakų, išskyrus arklių lenktynes.
1910 – 1924 m. Stade Colombes tapo pagrindine Paryžiaus sporto citadele. Paminėtina, jog ypač šiame laikotarpyje Stade Colombes prancūzams asocijuojasi daugiau su regbio, tačiau ne futbolo pasiekimais. Ypač populiarus buvo regbininkas Yves du Manoir. Todėl nuo trečiojo dešimtmečio vidurio jo pavardė tapo sudedamąja stadiono pavadinimo dalimi.
1924 m. stadionui buvo lemta tapti olimpiniu. Šis įvykis dar kartą (ir galutinai) pakoreguoja arenos vardą - „Stade Olympique de Colombes Yves-du-Manoir“.
Rengiantis olimpiadai, stadionas buvo modernizuotas, pritaikant jį įvairių olimpinių rungčių poreikiams. Atsirado bėgimo takas, šuolio į tolį, aukštį, kūjo, disko, ieties metimo ir kiti sektoriai. Pusiau dengtose tribūnose gėrėtis atletų pasirodymais galėjo daugiau nei 45000 žiūrovų.
Stadionas mena ryškiausius Paryžiaus olimpiados akcentus – nepailstančio suomių bėgiko P.Nurmio penkių aukso medalių fiestą bei Urugvajaus futbolo rinktinės triumfą.
Tačiau finišavus olimpiadai, stadiono Gulbės giesmė dar nebuvo sugiedota. Po 14 metų įvyksiantis Pasaulio futbolo čempionatas stadionui žadėjo futbolo mekos nenykstančią šlovę ir vietą tarp įspūdingiausių sporto arenų.
Pasaulio čempionatą Stade Olympique de Colombes pasitiko išaugęs iki 60000 vietų giganto. Kartu su Marselio Velodromu, Paryžiaus Parc des Princes ir kitomis arenomis Stade Olympique de Colombes garantavo talpias tribūnas vis populiarėjančio futbolo aistruoliams. Deja, prancūzams Stade Olympique de Colombes laimės neatnešė. Ketvirtfinalyje skaudžiai pralaimėjus italams (1-3), šeimininkai pusfinalius ir finalą iš tribūnų žiūrėjo su kartėliu širdyse.
Po antrojo pasaulinio karo Stade Olympique de Colombes dar 25 metus džiugino paryžiečių širdis, priimdama nacionalinių futbolo ir regbio rinktinių pasirodymus. Arenos reikalai ėmė prastėti 1970-aisiais, kai kaimynystėje duris atvėrė restauruotas Parc des Princes stadionas. Tuo pačiu metu arenos vietų skaičius dėl saugumo sumetimų buvo sumažintas dešimčia tūkstančių. 1975 metais Stade Olympique de Colombes vietos „Galijos gaidžiai“ sužaidė paskutiniąsias oficialias tarpvalstybines rungtynes su Argentinos vienuolike... Senosios futbolo citadelės dienos ėjo į pabaigą…
Nuo tos atmintinos datos arena dar pusėtinai gyvavo apie 20 metų. 1981 m. stadiono garbė ir šlovė buvo prisiminta istoriografiniame filme “Chariots of fire”, bylojančiame apie britų olimpiečių pasiekimus Paryžiaus olimpiadoje. Filme skambanti prancūzų kompozitoriaus Vangelio muzika subtiliai įkūnijo stadiono šlovės ir nuopuolių momentus.
Stade Olympique de Colombes kaip namų areną naudojo futbolo klubas RC Paris ir regbio komanda CDF Racing. Deja 1992 metais RC Paris baigė savo gyvavimo dienas. Taip Stade Olympique de Colombes arena tapo ir garsiausio ketvirtojo dešimtmečio prancūzų futbolo klubo mirties vieta. Dar po keturių metų dėl avarinės būklės buvo nugriautos trys iš keturių pagrindinių tribūnų. Stadiono vietų skaičius sumenko iki 7000.
Šiandieną „Stade Olympique de Colombes Yves-du-Manoir“ – merdintis Prancūzijos futbolo paminklas. Jame tebežaidžia namų rungtynes Racing CP 92 futbolo klubas. Deja jis kapstosi vos trečiame Prancūzijos futbolo lygos divizione, todėl varžybos stadione niekam nekelia didesnio susidomėjimo. Ar galėtų arena atgimti iš naujo? Atsakymas greičiau pesimistinis. Netoliese niūksantis apytuštis 80000 vietų „Stade de France“ tarsi tiesia „Colombes“ liūdesio ranką, bylodamas – „drauguži, mes niekam nebereikalingi…”
Pirmasis ciklo straipsnis:
1930 m. Urugvajus. Estadio Centenario – valstybės simbolis.
Antrasis ciklo straipsnis:
1934 ir 1990 m. Italija. Stadio Nazionale/Olimpico.
Stadionas mirė, tegyvuoja stadionas!
