© Eurofootball.lt
Kiek metų tau buvo, kai susidomėjai futbolu? Ar tėvai pastūmėjo tave užsiimti futbolu?
Buvau 12 metų. Ne, ne tėvai. Tėvų darbas buvo kitoks - jie dirbo cirke. Aišku tėvai norėjo kad sekčiau jų pėdomis. Netgi buvau paruošiąs keletą cirko numerių. Bet kaip ir daugelis vaikų Brazilijoje laisvalaikiu gainiojau kamuolį. Dažniausiai rungtyniavau su jaunuoliais, kuriems buvo 16-18 metų. Tuomet daugelis sakė, kad žaidžiu kaip profesionalas ir pranokstu vyresnius vaikus.
Kokias aukštumas pasiekti svajojai karjeros pradžioje?
Mano svajonė yra žaisti "Barcelona". Pirmiausia, aišku, norėjau rungtyniauti Brazilijos "Flamengo" ekipoje. Pirmasis mano profesionalus klubas buvo San Paulo "Juventus" kuriame žaidžiau 2,5 metų. Tai buvo Brazilijos pirmos lygos komanda. Dabar man sunkiau, planuoti savo ateitį nes netrukus man sukaks 28-eri - vienas Dievas težino, kaip man seksis toliau.
Legionieriaus karjerą pradėjai garsiame Argentinos klube "Independiente". Kokie prisiminimai iš tų laikų? Kaip jauteisi ten patekęs?
Taip, tačiau ten praleidau tik tris mėnesius. Klubas nesilaikė sutarties sąlygų. Pirmąjį atlyginimą gavau laiku, bet kiti du vėlavo. Todėl aš išėjau iš ten ir išvažiavau į Rusiją.
"Indipendiente" klubui tuomet priklausė tokie šiuo metu garsūs futbolininkai kaip Diego Forlanas, Estebanas Cambiasso, Gabrielis Milito. Gal vis dar bendrauji su jais?
Kai atvykau į komandą, šie futbolininkai jau buvo daug pasiekę, o aš jaunas žaidėjas, todėl mūsų bendravimas buvo gana paviršutiniškas. Ryšiai su jais seniai nutrūkę, mes nebebendraujame.
Kas nulėmė tavo apsisprendimą persikelti į atšiauriąją Rusiją?
Į Rusiją patekau dėka savo agento. Tai buvo 2001 metai. Į šią šalį atvykau apsižvalgyti. Pirmoji komanda, į kurios treniruotes patekau, buvo "Saturn". Treniravausi 15 dienų, o treneriai stebėjo mane. Vėliau treneris iš Dagestano Machačkalos miesto prikalbino mane atvykti į jo komandą. Man buvo pasiūlyti dideli atlyginimas ir man tai buvo nerealūs pinigai. Pirmus du atlyginimus gavau vienu metu. Atlyginimą gavau rusiškais rubliais. Tai buvo du dideli paketai kupiūrų. Aš paprašiau savo draugo gruzino, kad mane nufotografuotų apsipylusį pinigais. Tai buvo neįtikėtina. (šypsosi – aut. past.)
Kaip sekėsi prisitaikyti prie kitokio klimato, kitokios kultūros ir, žinoma, futbolo?
Iš pradžių buvo labai sunku, kiekvieną dieną verkiau. Tačiau aš uždirbdavau neblogus pinigus ir galėjau dažnai telefonu kalbėtis su namuose esančia mama. Jai skambindavau beveik kasdien. Vėliau, kai pramokau rusų kalbą, pasidarė kur kas lengviau, galėjau bendrauti su vietiniais žmonėmis.
Kada gavai pirmąjį atlyginimą? Kam išleidai uždirbtus pinigus?
Pirmuosius pinigus gavau dar žaisdamas Brazilijoje, 1997 metais. Žaidžiau pirmajame Brazilijos divizione. Už pačius pirmuosius uždirbtus pinigus norėjau nusipirkti sportbačius, tačiau jų neužteko - tai buvo maži pinigai. Sportbačius išgalėjau nusipirkti tik gavęs trečiąjį atlyginimą. Vėliau juos pardaviau ir nusipirkau dviratį. Tuomet jaučiausi šaunus. Niekada negalvojau apie didelius pinigus, automobilį, namą. Aišku, noriu nusipirkti namą, bet dabar dar kol kas šito negaliu įgyvendinti.
Kas nulėmė tavo apsisprendimą palikti Rusiją ir atvykti į "Sūduvą"?
Buvo pasibaigęs registracijos terminas Rusijoje ir aš turėjau rinktis, arba grįžti į Braziliją ir laukti tris mėnesius, kol bus padaryta darbo viza arba važiuoti žaisti į Lietuvą. Pasirinkau Lietuvą. Aš sutikau, buvo pasiūlytos neblogos sąlygos. Dabar klubo direktorius klausė manęs, ar aš žaisiu Marijampolėje kitais metais. Mano apsisprendimą galėjo nulemti komandos pasirodymas - užėmėme antrąją vietą, ir aš manau liksiu Marijampolėje.
Kaip vertini "A lygos" pajėgumą ir perspektyvas?
Iš pradžių maniau, kad čia žemesnis lygis, o dabar matau, kad čia rungtyniauti nėra lengva. "Kaunas", "Ekranas", "Žalgiris", "Vėtra" - visos šios komandos rungtyniauja gerai. Jose žaidžia daug užsieniečių iš Rusijos, Brazilijos ir kitų šalių. Jei žaidėjai į žaidimą žiūrės rimtai, apie Lietuvos futbolą išgirs ir Europa.
Specialistų esi vadinamas vienu geriausių šiuo metu Lietuvoje žaidžiančių legionierių. Kuris iš Lietuvos čempionate sutiktų futbolininkų tau pačiam paliko geriausią įspūdį?
Kiek aš mačiau, tai geriausiai atrodo Rafaelis Ledesma iš "Kauno” komandos. Jo komanda labai gera, ir jis puikiai ten tinka. Aš žaidžiu toli nuo vartų, o jis žaidžia palankioje vietoje. Aišku, dar yra Negreiros, kuris atvyko neseniai, bet suspėjo pelnyti nemažai įvarčių. Tačiau manau, kad Rafaelis yra geriausias. Aišku, po manęs (juokiasi – aut.past.).
Su kuriuo iš "Sūduvos" futbolininkų bendrauji daugiausiai? Gal kartu leidžiate ir laisvalaikį?
Daugiausia bendrauju su Povilu Leimonu, jis jaunas ir labai įdomaus charakterio vaikinas. Mes gyvename netoliese. Tiesa, dar bendrauju su Sergejumi Koziuberda. O su kitais "labas", "sudie" ir nieko daugiau.
Ar Marijampolėje susiradai draugų ne futbolininkų, su kuriais leistum daug laiko?
Ne, ne... Laisvalaikį leidžiu nebent su komandos draugais.
Ar buvai pažįstamas su Lietuvoje rungtyniaujančiais brazilais iki atvykimo į Lietuvą?
Buvau pažįstamas su brazilais, kurie žaidė "Vilniaus" klube, tačiau su jais bendravau labai seniai, kai jiems buvo 14-15 metų. Jie žaidė antroje komandoje, o aš jau atstovavau pirmajai. Susitikome Lietuvoje, jie pažino mane, trumpai pasikalbėjome.
Ar vos atvykęs į Marijampolę, tikėjaisi, kad sezono pabaigoje komanda bus prizininkų tarpe?
Kai atvažiavau, buvo užduotis laimėti prizinę vietą. Turime gerą komandą, bet, mano manymu, gal trūksta susiklausymo tarp žaidėjų aikštėje. Mūsų treneris stengėsi kad nuotaika komandoje būtų gera. Užduotis įvykdyta- mes laimėjome sidabro medalius.
Esi patyręs futbolininkas. Ar dažnai komandos jaunimui patarinėji, kaip reikėtų rungtyniauti vienoje ar kitoje situacijoje?
Dabartinėje komandoje aš dažnai sakau, ką reikia daryti, bet jie mažai manęs klauso. Mano mieste, Brazilijoje, yra labai daug talentingo jaunimo ir jie mielai manęs klausė. Tai yra malonu. Bet taip yra Brazilijoje. Tie jaunuoliai labai nori žaisti profesionaliai, žaisti Europoje. Bet aš vis kartoju, kad tai nėra rojus. Reikia labai daug dirbti, palikti artimuosius, būna nuobodu. Jie įsivaizduoja, kad Europa yra rojus, tačiau taip nėra. Tai sunkus darbas, gyvenimas toli nuo tėvynės, be artimųjų.
Ar Willeris, kurį dabar matome, yra viską pasiekęs dėka talento, ar sunkiai dirbdamas?
Jeigu nebūtų talento, negalėčiau žaisti profesionaliai. Tik tie, kurie turi talentą, gali žaisti aukštu lygiu. Be talento nebūčiau nieko pasiekęs ir manęs nebūtų čia, Lietuvoje. Darbo, žinoma, reikėjo įdėti. Brazilijoje įprasta daug sunkiau treniruotis nei futbolininkai treniruojasi čia. Norint užimti aukštą vietą reikia daug ir sunkiai dirbti. Mano nuomone čia, Lietuvoje, mažai treniruojamės.
Ką manai apie "Sūduvos" komandos gerbėjus? Gal norėtum ką nors jiems pasakyti?
Mūsų sirgaliai patys geriausi. Aš tokių gerų sirgalių nemačiau nė viename kitame Lietuvos mieste. Galiu jiems garantuoti , kad žaidėme iš visų jėgų. Noriu padėkoti jiems už palaikymą, nes mums jis buvo labai reikalingas.
Ar teiki reikšmę tam, kad esi mėgstamas sirgalių tarpe?
Taip, man malonu, kad man išėjus į aikštę jie šaukia, skanduoja dar garsiau. Kai išeinu į gatvę, vaikai dažnai šaukia "Oliveira", sveikinasi, bando kalbinti mane portugališkai. Man tai patinka ir labai pakelia nuotaiką. Berniukai, kurie treniruojasi šalia mūsų komandos, dažnai prašo parodyti salto.
Kur tu išmokai padaryti salto?
Cirke. Ten dirbau kartu su tėvai iki kol man suėjo 14 metų. Kai patekau į profesionalios komandos peržiūrą, įmušęs įvartį, padariau salto ir tai visiems labai patiko. Tėvas man visada sakė, kad turiu dirbti cirke, nes futbole nieko nepasieksiu. Kai jis pamatė, kad aš gerai žaidžiu futbolą, palaimino mano futbolininko karjerą.
Gal be salto dar ką nors moki?
Taip, moku. Moku žongliruoti. Be to cirke atlikdavau numerį, kai reikėdavo stovint ant rankų statyti "piramidę".
