"West Ham" - "Millwall": drama lietuvės liudininkės akimis (VIDEO) © Eurofootball.lt
Antradienio „Carling“ taurės rungtynės tarp Londono „West Ham“ ir „Millwall“ klubų Anglijoje sukėlė neregėtą ažiotažą. Nesu įsitikinusi, ar tam buvo skirta nors kiek dėmesio Lietuvoje, bet mačo naktį ir kitą dieną Jungtinės Karalystės TV ir radijo stotys šia naujiena pradėdavo savo žinių laidas, o interneto portalų ir dienraščių antraštės mirgėjo Londono klubų pavadinimais. Tądien buvau „Boleyn Ground“ stadione, tad aprašysiu, kaip viskas atrodė iš neutralaus žiūrovo (nesergu nei už vieną iš šių komandų) pusės.

[imgck]http://www.ipix.lt/images/89594217.jpg[comment]vaizdas aikštėje nepriminė futbolo[/comment]






















Kai futbolą užgožia neapykanta

Ne paslaptis, kad „West Ham“ ir „Millwall“ klubai, o tiksliau jų sirgaliai nuo seno yra „mirtini“ priešai. Kadangi komandos žaidžia skirtingose lygose ir tarpusavyje susitinka nedažnai, kai likimas jas vis dėlto suveda – lauk bėdos. Prisipažinsiu, šios rungtynės man buvo įdomios ne tiek futbolo prasme, kiek norėjau pajausti tą priešiškumo atmosferą ir įsitikinti, ar tikrai viskas taip baisu, kaip rodo filmuose (jeigu dar nežiūrėjote, patariu filmą „Green street Hooligans“). Prieš rungtynes nemažai anglų man sakė, kad nieko ypatingo įvykti neturėtų – „sirgaliai jau nebe tokie, kaip prieš 20 metų“, „bus daug policijos“ ir pan.

Kai tik atvykau į Upton park rajoną, kuriame įsikūręs „West Ham“ stadionas, niekas nežadėjo nieko blogo. Iki rungtynių dar buvo likusios trys valandos, tad Green gatvės gyvenimas tekėjo įprasta vaga. Tiesa, neoficialiai oficialiame „Hammerių“ pub‘e „Boleyn“ atmosfera kaito jau tada... Šiek tiek mano filmuotos medžiagos galite pasižiūrėti čia:



„Boleyn“ pub‘as rungtynėms pasiruošė rimtai: buvo užkalti langai, kiemelio tvoros „patobulintos“ spygliuota viela, o į pub‘ą buvo įleidžiami tik „West Ham“ namų bilietus turintys žmonės. Priešastis paprasta – kaskart, kai į „Boleyn Ground“ stadioną atvykdavo „Millwall“ - užeiga buvo šturmuojama, išdaužiami langai ir pan. Šįkart keli iš išvaizdos „Millwall“ sirgalius primenantys asmenys tik lūkuriavo lauke, vidaus šturmuoti nedrįso.

Kas vyko stadione

Kaip pajuokavo vienas laikraštis: „West Ham“ ir „Millwall“ sirgaliai išreiškė nepasitenkinimą klubais – mat tieji nusprendė žaisti futbolą kaip tik vidury jų konflikto“. Nors įvykiai už stadiono ribų užgožė žaidimą aikštėje, pasižiūrėti ir ten buvo ko. Pirmajame kėlinyje Pirmajame Anglijos divizione rungtyniaujantys „Millwall“ futbolininkai nenusileido Premiership‘o vidutiniokui „West Ham“ klubui. Svečiai net sugebėjo pirmieji įmušti įvartį – po šio epizodo ir taip įtempta atmosfera stadione pradėjo kaisti.

Kalbant apie „Millwall“ sirgalius, jiems sutramdyti iš anksto buvo imtasi priemonių – jų tribūna buvo apsupta policijos, nebuvo pardavinėjami bilietai į pirmas eiles, o visa viršutinė tribūna taip pat buvo tuščia – kad šeimininkų sirgaliai nemėtytų daiktų. Nepaisant didelės apsaugos, gretimame tribūnos kampe vis dėlto įsižiebė konfliktas – ar didelio mąsto jis buvo, pasakyti negaliu, bet pareigūnų ten sugužėjo apie 50.

Nuo pat rungtynių pradžios virš stadiono ratus suko specialiųjų pajėgų sraigtasparnis, į stadioną netrukus atvyko ir vadinamoji „riaušių“ policija. Aplink sedėję žmonės pradėjo kalbėti, jog kažkas vyksta už stadiono ribų ir buvo teisūs. Anot pranešimų žiniasklaidoje, kelių šimtų ar tūkstančių žmonių riaušės prasidėjo 18 val. vietos laiku (rungtynės prasidėjo 19:45) ir vyko 4 valandas.

Tačiau grįžkime prie futbolo... Per pirmąjį kėlinį „West Ham“ nieko taip ir nenuveikė ir sirgaliai vis labiau niršo. Pažįstamas pasakojo, kad jeigu „Millwall“ būtų įmušę antrąjį įvartį, „Hammeriai“ išsiveržtų į aikštę ir bėgtų link priešininkų tribūnos. Atsižvelgiant į vėlesnius įvykius, labai abejoju, ar policija juos būtų sustabdžiusi. Antro įvarčio teko laukti iki antrojo kėlinio pabaigos – 87 min. rezultatą išlygino devyniolikmetis Junior Stanislas. Tai sukėlė sirgalių euforiją ir jie išsiveržė į aikštę.

Prasidėjus pridėtam laikui, J.Stanislas sirgalius pradžiugino dar kartą – šįsyk realizavęs 11 metrų baudinį. Kas vyko po to taip pat nufilmavau:



Antrąjį kartą sirgalių išsiveržė žymiai daugiau. Bet tai nebuvo paskutinis kartas... 100-ąją minutę trečiąjį „West Ham“ įvartį įmušė Zavonas Hine‘as, o nuaidėjus teisėjo švilpukui išvydau šiose rungtynėse jau įprastą vaizdą – sirgalius aikštėje. Klausimas – ką visus tuos tris kartus veikė policija, kodėl tą leido?

Aplink stadioną – kalnai šukių

Pasibaigus rungtynėms su draugais palikome stadioną ir su minia laimingų „West Ham“ sirgalių patraukėme metro link: Green gatvė atrodė kaip po uragano, ypatingai daug buvo stiklo šukių, visur pilna riaušių policijos. Kiek skaičiau laikraščiuose, po penkių minučių nuo mano įlipimo į metro traukinį, prie stoties prasidėjo dar vienerios muštynės...

Rezultatas? Vienas žmogus sužalotas peiliu, keliolika atsidūrė ligoninėje, kelios dešimtys suimtų. Pareigūnai aktyviai analizuoja filmuotą medžiagą, bandydami atsekti, kas kėlė neramumus. Šiems žmonėms veikiausiai bus uždrausta įžengti į stadioną iki gyvos galvos.

Kiek skaičiau spaudoje, daugiausia buvo kaltinami šeimininkų komandos sirgaliai, aršumu pasižymintys „Millwall“ gerbėjai figūravo mažiau. Tiesa, anot vieno sirgaliaus, pakeliui į stadioną metro traukinys buvo sustojęs ir nejudėjo 15 minučių, nes „Millwall“ bandė išlaužti duris ir mėtė degius mišinius.

Skamba nuvalkiotai, bet šį Londono derbį atsiminsiu visą gyvenimą. Prieš dvi dienas iki šių rungtynių taip pat buvau „Boleyn Grounde“ – tąkart „West Ham“ žaidė prieš „Tottenham“ – palyginus su antradienio rungtynėmis, tas derbis buvo kaip močiučių pasisėdėjimas prie arbatos puodelio.

Beje, pastarąjį kartą „West Ham“ ir „Millwall“ buvo susitikusios 2005 metais. Įdomu, koks bus kitas jų tarpusavio mačas?