© lff.lt nuotr.
Pirmadienio vakarą didžiausia pasaulio valstybė, neturinti priėjimo prie jūros, buvo prilipusi prie ekranų. Tačiau bokso superžvaigždė Genadijus Golovkinas nebuvo užsidėjęs pirštinių. Nebuvo ir sportininkai, kuriuos žiūrovai stebėjo per ekraną.
Vartininkas Leo Higuita smūgius įpratęs atremti be pirštinių, būdamas plikomis rankomis. Rankomis, kurios padėjo Kazachstanui patekti į stipriausiųjų aštuonetą pirmą kartą bet kurio lygmens futbolo ar futsalo renginyje. Atrodė, kad tuo kazachų žygis ir baigsis – Irano komanda ketvirtfinalyje po pirmojo kėlinio pasiuntė varžovus į nokdauną rezultatu 2:0.
Tarsi boksininkas nuo ringo grindų ties skaičiumi devyni, Kazachstano komanda visgi pakilo ir trimis įvarčiais pasiuntė iraniečius į nokautą. Kazachai atvertė naują istorijos puslapį ir pateko į pasaulio čempionato pusfinalį. Prie to nemažai prisidėjo penkis kartus per šešerius metus geriausiu pasaulio vartininku rinktas Leo Higuita, kuris ne kartą puikiai apsaugojo vartus, įskaitant ir epizodą rungtynių pabaigoje.
35 metų žaidėjas FIFA.com atskleidė, kaip po rungtynių komanda šventė pergalę, artėjančią dvikovą su Portugalija, padėką Ricardinho, komandos draugą, kurį vadina geriausiu žaidėju pasaulyje bei savo pagrindinę aistruolę.
– Koks jausmas pasiekus pasaulio čempionato pusfinalius?
– Sunku nusakyti žodžiais. Esu 35-erių, niekuomet nejaučiau tokių emocijų. Kazachstanas yra tarp keturių geriausių pasaulio komandų. Esame tarp tikrų kobrų – Brazilija, Argentina, Portugalija ir Kazachstanas! Tai girdėti niekuomet nepabos.
– Ką galvojate apie Douglaso pasirodymą prieš Iraną?
– Jis tikrai yra „Geležinis žmogus“, jis praktiškai nesustoja. Kai to prireikia, pailsi pusę minutės, grįžta į aikštę ir žaidžia su ta pačia energija. Jis yra mūsų komandos širdis. Jei Douglas žaidžia prastai, mums būna bėdų. Bet svarbiausiais momentais „Geležinis žmogus“ visuomet pasirodo. Neturiu abejonių, jog jis yra geriausias žaidėjas pasaulyje. Sunku būtų rasti labiau universalų žaidėją. Jis įmuša įvarčius, sukuria juos, atkovoja kamuolius netgi tada, kai tai atrodo nerealu, pro jį sunku praeiti, jis atlieka kampinius, muša vienu lietimu. Jis privalo laimėti Auksinį kamuolį.
– Kaip šventėte po rungtynių rūbinėje?
– Kaip tapę pasaulio čempionais. Žinome, kad jais nesame, tačiau kitiems gali būti sunku suprasti, ką Kazachstanui reiškia pasiekti pusfinalį. Tai tikra euforija. Kitą dieną pabudau ir pamačiau Twitter žinutę, kurioje Kazachstano prezidentas mus pasveikino ir sakė, kad pasirodėme sensacingai. Buvau šokiruotas – apie mus kalba prezidentas. Buvau labai laimingas. Taip pat kultūros ir sporto ministras atsiuntė laišką Kazachstano futbolo federacijai, pasveikino.
Mums pavyko šalį prikaustyti prie futsalo. Šis žaidimas svarbus Kazachstane, tačiau netgi žmonės, kurie nebuvo jo matę, įsijungė mūsų rungtynes. Dabar žaisime su Portugalija – dar daugiau žmonių, nematę futsalo, mus pažiūrės. Sunku apsakyti žodžiais, ką tai reiškia mums.
– Jūs, Douglas ir Taynanas sulaukėte daug liaupsių, tačiau prieš turnyrą Kazachstano pakilimą siejote su šioje šalyje gimusiais žaidėjais.
– Biržanas Orazovas – žvėris, mašina! Jis nuostabiai sužaidė šiame pasaulio čempionate. Daurenas Tursagulovas, mūsų pivotas (puolėjas – red. past.), taip pat žadžia gerą turnyrą, yra mūsų rezultatyviausias žaidėjas. Jis labai talentingtas, stiprus. Tačiau Biržano žaidimas labiausiai atkreipė dėmesį. Jis praleidžia daug laiko aikštėje ir yra tikras lyderis.
– Ką galvojate apie Portugaliją?
– Paskutinius šešerius metus Portugalija buvo tikrai didelė jėga. Jie laimėjo Europos čempionatą, pasiekė pasaulio čempionato pusfinalį, dabar jį pasiekė vėl. Jie turi žaidėjų iš geriausių klubų. Tokios rungtynės, kaip pasaulio čempionato pusfinalis – ypatingos. Jie yra įpratę prie tokių rungtynių. Visi jaučia jaudulį prieš tokias rungtynes, tačiau jiems toks spaudimas turėtų būti ne problema. Jie taip pat gerai žaidžia kaip komanda. Jie atvyko čia kaip vieni iš favoritų ir išlieka jais. Tai bus neabejotinai mūsų didžiausias testas šiame turnyre.
– Ką manote apie Ricardinho?
– Pamenu, kaip žaidžiau prieš jį Rumunijoje. Aikštė buvo iš gumos, nelygi, niekas negalėjo ant jos driblinguoti, visiems kamuolys strigdavo. Visiems, išskyrus Ricardinho. Jis visus apžaisdavo be problemų. Tai buvo nesuvokiama. Jis yra neįtikėtinas žaidėjas ir kaip Falcao sugeba gerai pasirodyti svarbiais momentais, kai yra didelis spaudimas. Nuostabu žiūrėti Ricardinho žaidimą. Mes, futsalo žaidėjai, esame skolingi jam, nes kaip ir Falcao prieš jį, jis yra mūsų sporto veidas, pritraukė daug žmonių, padėjo žaidimui pasiekti naujas aukštumas. Esu labai dėkingas už tai Ricardinho.
– Ar Kazachstanas gali laimėti čempionatą Lietuvoje?
– Be jokios abejonės. Žinome, kad Brazilija, Argentina ir Portugalija yra favoritai. Mums tai gerai, tačiau jie turi daugiau spaudimo. Galime kautis su kiekviena pasaulio komanda. Tai įrodinėjame jau ne vienerius metus. Dabar mūsų komanda dar geresnė nei buvo bet kada anksčiau. Pirma reikia įveikti portugalus. Manau, kad bus labai apylygės rungtynės, kuriose viską nulems mažos detalės.
– Viską stebės ir jūsų pagrindinė aistruolė...
– (juokiasi – aut. past.) Clarinha tikrai pralinksmina. Ji pradeda suprasti žaidimą, tačiau kai aš suklystu, ji sako, kad tai to vaikino kaltė ar kito kaltė. Tėtis niekada nėra kaltas! (juokiasi – aut. past.) Myliu tai. Gal Clarinha galėtų būti rungtynių komentatorė (juokiasi – aut. past.). Labai pasiilgstu jos, pasiilgstu savo žmonos. Be jų esu du mėnesius. Sunku, bet turiu tikslą ir jos mane visiškai palaiko. Jei Dievas padės, spalio 5-ąją jas pamatysiu su čempionų medaliu.
*****
Jau šįvakar Kazachstano rinktinė turi istorinį šansą žengti į pasaulio čempionato finalą. Jų kelyje – dabartiniai Europos čempionai portugalai.
