„Visur groja muzika, žmonės dainuoja ir šūkauja, visur liejasi vanduo“, – Cristianas Borruto pabandė apibūdinti komandos šventimą Argentinos rūbinėje. Praėjo tik keliolika minučių po La Albiceleste triumfo prieš Braziliją FIFA pasaulio salės futbolo čempionato pusfinalio rungtynėse. Pergalė prieš principinį varžovą atvedė Argentiną į antrą iš eilės finalą.
„Neabejoju, kad jie dainuoja įprastą dainą, – kalbėjo jis. – Yra daug versijų, visos jos yra cumbia stiliaus“.
Įveikę brazilus ir patekę į finalą, argentiniečiai dabar tarsi privalo tęsti savo dainavimo tradicijas. Žaidėjai keliaudami į arenas autobusu nuolat dainavo prieš ir po rungtynių. Neilgai trukus po finalinio švilpuko dainos suskambėjo ir Kauno arenoje ant parketo bei rūbinėje.
Pasaulio čempionų tikslai buvo užkoduoti jau dainose. 34 metų puolėjas, kuris žaidžia ketvirtame pasaulio čempionate tai patvirtino: „Atvykome į Lietuvą iškovoti trofėjų. Matysime, su kuo žaisime finale ir tada ruošimės.
Dabar laikas pailsėti, perkrauti baterijas. Bet nesvarbu, su kuo žaisime. Rungtyniausime sau įprastu braižu“.
Per šventimą po rungtynių buvo kiek netikėta matyti, jog neaukštas 9-asis Albiceleste numeris ne iš karto prisijungė prie komandos draugų glebėsčiavimosi ir triumfo šokių. Iš pažiūros introvertiško būdo žaidėjas – kuris retokai ir dalina interviu – po finalinio švilpuko atrodė kurį laiką susimąstęs.
„Turiu tam tikrų minčių, problemų, o be to vis tiek nesu didelis šventėjas, – sakė jis, vartydamas akis. – Tačiau esu susijaudinęs, nes dėl šio tikslo – pasiekti finalą – dirbome ilgą laiką“.
Nors jam nebuvo lengva tai pripažinti, pirmajame kėlinyje jis buvo vienas geriausių komandos žaidėjų, ir jo du smūgiai prisidėjo prie abiejų komandos įvarčių. Ypač gražus buvo antrasis, po kombinacijos, kurioje sudalyvavo visi ekipos nariai.
Pirmasis įvartis galėjo taip pat atitekti jam, tačiau Constantino Vaporaki tarsi užtvirtindamas ant linijos dar pastatė koją ir kamuolys į tinklą skriejo po komandos draugo lietimo. Tačiau „Italservice Pesaro“ klube Italijoje žaidžiantis puolėjas dėl to nesikrimto.
„Nesvarbu, kam įrašomas įvartis, – kalbėjo jis. – Man įdomu tik laimėti. Ar tai Constantino įvartis, ar mano, laimėti yra svarbiausia“.
Nepaisant to, kas jis nesureikšmino įvarčių autorių, būtent C. Borruto įvarčių skaičius leidžia teigti, jog jis yra vienas ryškiausių visų laikų Argentinos futsalo rinktinės žaidėjų. Rungtynėse su Brazilija jis pelnė ketvirtąjį čempionato Lietuvoje įvartį. Pridėjus įvarčius 2016 m. Kolumbijoje ir 2012 m. Tailande (2008 m. jis įvarčių nepelnė) jo sąskaitoje yra jau 13 įvarčių planetos pirmenybėse.
Su minėtu skaičiumi C. Borruto yra be konkurencijos rezultatyviausias Argentinos žaidėjas turnyre. Po tikslaus smūgio prieš JAV pirmose rungtynėse jis aplenkė buvusį komandos draugą Carlosą Sanchezą (9 įvarčiai).
„Žaidžiau su Carlosu Neapolyje ir 2008 m. pasaulio čempionate, tačiau su senesnės kartos žaidėjais mažiau kontaktuoju. Tame turnyre buvau naujokas, – neslėpė C. Borruto. – Tačiau labai džiaugiuosi dėl savo 13 įvarčių ir to, jog esu rezultatyviausias. Nors to titulo nesiekiau, malonu jį turėti“.
Jo įvarčiai padėjo ir komandai antrą kartą pasiekti pasaulio čempionato finalą. Šansas įsirašyti antrą čempionų titulą į savo sąskaitą ir antrą žvaigždę ant marškinėlių – jau arti. Bet Buenos Airėse gimusio žaidėjo artimiausi planai paprasti: „Noriu pasikalbėti su savo vaikais ir draugais, o tada atšvęsime su vaikinais per vakarienę“.
Artėjant vakarienei Borruto pripažino turintis vieną nedidelį norą, kurį treneris Matias Lucuixas tikrai turėtų patenkinti.
„Būtų smagu išlenkti bokalą“, – šypsojosi puolėjas.
Proga neeilinė – Argentina pirmą kartą įveikė Braziliją pasaulio futsal čempionatuose ir dabar kausis dėl titulo antrajame iš eilės finale. Finalinių rungtynių tarp Argentinos ir Portugalijos startas Kauno arenoje – 20 valandą. 18 valandą prasidės kova dėl bronzos tarp Brazilijos ir Kazachstano.
