© Eurofootball.lt
Pravardė "SuperDeco" ir titulas "Beveik dievas" pasako apie šį vyruką ne tiek jau ir mažai. Visų pirma, kad šis žaidėjas žino ir išmano savo darbą. Anderson Luis de Souza, labiau žinomas kaip Deco, išties vertas šių eilučių dėl savo puikaus žaidimo "Porto", o dabar "Barcelonos" ekipoje.
Tai kas gi tas mažasis stebukladarys?
Berniukas iš Brazilijos
Anderson Luis de Souza "Deco" gimė 1977 metų rugpjūčio 27 dieną Brazilijoje (Sao Bernardo do Campo). O jau pirmojo gimtadienio proga gavo futbolo kamuolį, kaip dovaną iš savo tėvo. Pradėjęs lankyti mokyklą, būdamas vos 5 metų, jis įmušė savo pirmąjį įvartį ir aišku spėjo susimušti. Žaisdamas salės futbolą ir nuvykęs į itin pavojingą Brazilijos rajoną buvo sumuštas.
Pirmuoju jo dievuku tapo pats Diego Maradona, o vėliau augdamas labai žavėjosi Romario žaidimu.
Paauglystė taip pat nebuvo jau tokia lengva kaip ir daugumai paauglių. Būtent tada jis ir užsidirbo pravardę "Deco", kuri išvertus iš portugalų kalbos reiškia "mikčius". Vaikystėje jis neretai užsikirsdavo, o dar ir dabar susijaudinęs interviu metu, užstringa prie kokio nors skiemens. Dėl to nelabai mėgsta dalinti interviu.
Europos drebintojas
1996 m., būdamas vos 19 metų, jis pasirašė savo pirmą rimtą kontraktą su "National", o vėliau "Corinthians" (abu iš San Paulo). Tačiau pažaidęs ten vos vienerius metus, pasuko už Atlanto, į Portugaliją, kuri tapo jo stotele net aštuoneriems metams. Būtent ten jis sulaukė savo šlovės ir pripažinimo. Pirmiausia Deco prisijungė prie "Alvercos", rungtyniaujančios antroje pagal pajėgumą Portugalijos lygoje. Debiutas iš ties buvo neblogas, per 32 sužaistas rungtynes jis sugebėjo įmušti 13 įvarčių.
Tačiau tik 1997 m. atsidūręs "Salgueiros" ekipoje, jis sulaukė skautų iš "Porto" ekipos dėmesio ir per žiemos transferų langą perėjo į šią ekipą. Tai buvo bene reikšmingiausias žingsnis jo karjeroje, privertęs sužiurti milijonus akių į niekam iki tol nežinomą vaikiną iš dižiosios futbolo šalies. Būtent "Porto" ekipoje jis atsiskleidė ir pasiekė savo šlovės olimpą.
1998/99m. sezoną "Porto" ekipoje jis pradėjo kaip debiutantas. Sužaidė vos 6 rungtynes, taip ir nepelnydamas nė vieno įvarčio. Toliau sekė 1999/00 m. sezonas. Jame sužaidė jau 30 rungtynių ir įmušė vieną įvartį. Taip pamažu, žingsnis po žingsnio, jis ėjo link pripažinimo.
2002/03 metų sezonas tapo jo ir visos ekipos šlovės olimpu. Tame sezone Deco įmušė 10 įvarčių per 30 rungtynių (bet gavo 17 geltonų ir vieną raudoną kortelę). Tai pačiais metais "Porto" ekipa tapo ne tik Portugalijos aukščiausiosios lygos, Portugalijos taurės, bet ir geidžiamiausio Europos trofėjaus - UEFA Taurės nugalėtoja. Deco vidutiniškai įmušdavo po įvartį kas trečias varžybas.
Ekscentriškasis "Porto" treneris Jose Mourinho negailėjo pagyrų Deco žaidimui UEFA Taurės finale, pavadindamas jo žaidimą "tiesiog fantastišku", o patį Deco apibūdindmas "kaip pasaulinio lygio žaidėją". Fantastiškai puikus jo perdavimas Dimitrijui Aleničevui UEFA Taurės finale eilinį kartą įrodė jo, kaip aukščiausio lygio žaidėjo, sugebėjimus.
2003/04m. Talentingasis Deco nė nemano sustoti, ar ramiai sau užmigti ant laurų. Ne... Jis padėjo savo ekipai atimti iš "Monaco" UEFA Čempionų Lygos taurę - "Porto" nugalėjo rezultatu 3-0. Deco įmušė antrą įvartį ir buvo įvardintas geriausiu varžybų žaidėju.
Brazilas Portugalijos rinktinėje
2003 kovo mėn. Deco priėmė Portugalijos pilietybę ir taip sukelė daug diskusijų ir ginčų. Vieni džiaugėsi, kad toks puikus žaidėjas galės padėti jų šaliai, kiti piktinosi, kad gimęs ir augęs Brazilijoje, jis "tapo" portugalu ir žais už šios šalies rinktinę. Abejingais neliko ir rinktinės kapitonas Luišas Figo bei jo rinktinės draugas Rui Costa. Jie nepalaikė ir net gi smerkė tokį brazilo pasirinkimą.
Tačiau Deco neleido teršti savo vardo ir garbės. Netrukus jis įrodė, kad juo pasitikėta buvo neveltui, ir užčiaupė aršius kritikus. Savo debiutu Portugalijos rinktinėje jis atnešė dar tada būsimiems Euro-2004 šeimininkams pergalę prieš savo gimtąją Braziliją rezultatu 2-1. Tai buvo pirmas atvejis, kai portugalai laimėjo prieš brazilus nuo 1966 metų pasaulio čempionato.
Kai jau kalbos dėl pilietybės buvo aprimusios, prasidėjo kitos. Visi spėliojo: "liks Deco "Porto" ekipoje ar ne?". Atrodo titulai pasiekti, reikia naujų iššūkių. Būtent tokia traktika ir rėmėsi "Porto" treneris Jose Mourinho, kuris po puikaus sezono paliko šią ekipą ir perėjo į Londono "Chelsea". Jis netgi viešai demonstravo savo norą Deco, kaip vieną iš savo Dievukų, matyti "Chelsea" ekipoje. Tačiau Deco savo sprendimo neišdavė.
Išties labai stebina tai, kaip komandai pavyko taip sėkmingai užbaigti sezoną, jeigu dauguma, įtraukiant ir trenerį jau "sėdėjo ant lagaminų" pasiruošę išvažiuoti.
Deco ir Euro 2004
2004 metai paženklinti pirmuoju Deco pasirodymu Europos čempionate. Turbūt neatsitiktinai šio čempionato šalimi tapo Portugalija.
Jau pirmajame savo susitikime su graikais, Portugalijos rinktinė grėsmingai pralaimėjo 1-2. Bet po šio pralaimėjimo sekė pergalės prieš Rusiją, Ispaniją, buvo nugalėti ir anglai bei olandai. Taip įveiktas ketvirtfinalis ir pusfinalis, o finale jau laukė tie patys graikai ir apmaudus pralaimėjimas 0-1 Euro-2004 finale. Būtent šiame čempionate Deco iškart įsitvirtino kaip starto žaidėjas visas 90min. Savo gražiu žaidimu, fantastišku kamuolio kontroliavimu ir nuostabiais perdavimais, jis dar kartelį įrodė ne tik savo rinktinės draugams, bet ir sirgaliams, jog yra vertas žaisti už Portugalijos rinktinę.
Nepabijojęs kitų spaudimo ir kritikos, priėmęs Portugalijos pilietybę, Deco yra jau ne toks ir mažas praradimas Brazilijos rinktinei. Tačiau ankščiau paprasčiausiai to niekas nežinojo. O Deco visą savo talentą atskleidė ne taip jau ir seniai. Vadovaujamas "Porto" ekipos trenerio Jose Mourinho, Deco tapo jos lyderiu ir aikštės centro "smegenimis" to puikaus "Porto", kuris per paskutinius du metus laimėjo praktiškai viską, ką buvo įmanoma.
Tas pats Deco tapo vienu iš pagrindinių Portugalijos rinktinės, vadovaujamos Luizo Felipes Scolari (taip pat brazilo) lyderiu ir pasiekė Europos čempionato finalą. Rinktinėje Deco praktiškai tapo Luišo Figo, Portugalijos rinktinės lyderio pastarąjį dešimtmetį, pasekėju.
Jau kitą dieną po Euro-2004 finalo jis pareiškė pereinantis į "Barcą" ir pasirašė su ja 4 metų kontraktą. Taip žaidėjas išsklaidė gandus apie galimą perėjimą į Londono "Chelsea".
Tad štai koks "gardus kąsnelis" teko katalonų klubui.
20-asis Barselonoje
Pirmąjį savo 2004/05 metų sezoną Barselonoje jis praleido tiesiog fenomaliai. "Atbėgiojo" beveik visus sezono mačus tiesiog nepriekaištingai. Deco ne tik, kad neprarado savo žaidimo kokybės, bet įgavo daugiau patikimumo ir tapo vienu iš lyderių: sužaidė 35 susitikimus La Ligoje ir 7 UEFA Čempioų lygoje, įmušė 8 įvarčius. Varžybas pradėdamas ne nuo atsarginio suoliuko, jis dažnai grasino varžovų vartams, atlikinėjo genialius perdavimus savo komandos draugams. Tame sezone laimėta ilgai laukta La Liga.
2005/2006 prasidėjo ir baigėsi taip pat puikiai. Sužaisti 11 susitikimų UEFA Čempionų lygoje. Apgintas La Ligos nugalėtojų titulas ir net po 14 metų pertraukos laimėta pati geidžaimiausia Europoje - UEFA Čempionų lygos taurė. Tad Deco teko dar kartelį prisiminti šlovinguosius "Porto" metus ir paragauti pergalių skonio. Stulbinantys metai ir tokie patys pasiekimai.
Kaip savo meilės ir ištikybės "Barcai" įrodymą, Deco pratęsė savo kontaktą, kuris ir taip galiojo iki 2008 m. dar dviem metams iki 2010 metų, o išpirkos suma išaugo nuo 50 iki 75 mln. eurų. Po sutarties pasirašymo Deco buvo nepaprastai laimingas: "Aš visada norėjau čia būti. Aišku, taip pat turėjau kitų klubų pasiūlymų, bet paprasčiausiai aš apie visa kita net negalvojau. Visada norėjau čia būti, klubas taip pat norėjo, kad aš likčiau, tad susitarimą priėmėme lengvai. Mano didžiausias noras - visada likti čia". Be jokios abejonės, jis yra vienas pagrindinių "Barcos" kūrėjų praėjusį ir šį sezoną.
Tai ką tokio ypatingo demonstruoja Deco? Visų pirma jo žaidimo stilių formavo didieji praėjusio dešimtmečio brazilų futbolininkai. Vikrus saugas, galintis pasijungti į atakas ir atakuoti brazilišku stiliumi, kūrybingas prie varžovų vartų ir gudrus kontroliuojant kamuolį, fantastiškas savo preciziškais perdavimais. Jis turi tokius futbolininkui reikalingus dalykus kaip: driblingą, techniką, aikštės matymą, perdavimus bet kokiu atstumu, smūgius, sugebėjimus išnaudoti standartines situacijas.
Visa tai yra aukščiausio lygio. Svarbu dar ir tai, kad Deco pakankamai neblogas gynyboje. Poziciškai jis yra universalus saugas (būtent tai, ko reikia "Barcai") – gali žaisti ir aikštės gilumoje ir "po puolėjais", ir centre, ir dešinėje. Kairėje jis žaidžia rečiau, bet taip pat sėkmingai gali tai daryti, ką ir parodė jo pasirodymai Euro–2004.
Galbūt jis nėra toks pastebimas kaip Ronaldinho ar Eto‘o, bet atlieka tikrai daug komandai naudingo juodo darbo aikštės viduryje skirstydamas kamuolius ir pasijungdmas į atakas.
Deco, nusimetęs blaugrana marškinėlius
O šiaip jis paprastas vyrukas, trijų vaikų tėvas (Joao, Pedro et Yasmin). Nėra kaprizingas ar "pasikėlęs". Paprastas ir ne itin kalbus, gal dėl to vis dar nuo vaikystės išlikusio mikčiojimo komplekso.
Čia keletas jo minčių apie futbolą ir ne tik:
"Žaisdamas aš nesiekiu ko nors pademonstruoti ar parodyti kitiems. Vienintelis mano tikslas – tai būti profesionalu ir savo sugebėjimus įrodyti sau pačiam".
"Asmeninis gyvenimas ir darbas – tai du skirtingi dalykai. Bet žmogus yra vienas. Aš nesu du žmonės – aš esu vienas".
"Ronaldinho, Ronaldinho, tapo man didžiausiu siurprizu nuo mano atvykimo į Barceloną. Jis nepaliauja manęs stebinęs tiek per treniruotes, tiek rungtyniaudamas. Dar vienas siurprizas – tai Messi. Jis mane stebina kaip visapusiškai subrendusi asmenybė"".
"Kaip žiūrovas simpatizuoju "Milan", "Chelsea" klubams, o iš La Ligos – "Villarreal" dėl komandos mentaliteto ir žaidimo kokybės".
"Svajoti naktį, o dieną dirbti" – taip sakė mano tėvas. Gyvenime yra būtent taip, ypač futbole. Tu gali svajoti, bet realybėje tos svajonės niekada neišsipildys jei tu nedirbsi kasdien, kažką pararasdamas ir paaukodamas"
P.S. Prieš prasidedant pasaulio čempionatui, Deco įvardijo Braziliją kaip realiausią pretendentą laimėti čempionatą, Portugaliją ("jei pereisim pirmą etapą visko gali atsitikti"), taip pat Ispaniją, Prancūziją, Argentiną, Angliją.
Tad sėkmės šiam mažajam juodadarbiui!
